Sankcijos – tik teorinės, rusiškas trąšas ir toliau perka Vokietija
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad net ir dėl karo Ukrainoje Vakarams pritaikius sankcijas Rusijai, ši šalis-agresorė į Vokietiją eksportuoja net 334 proc. daugiau trąšų, nei anksčiau – iki maždaug 167 000 tonų per metus[1]. O to priežastis gana paprasta.
Štai, pastaruoju metu Vokietijos trąšų importuotojai už toną produkto mokėjo tik apie 360 eurų, vietoj 536 eurų ankstesniais metais. Apie tai nieko neslėpdama skelbia pati Vokietijos žemės ūkio pramonės asociacija.
Remiantis naujausiais Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, Rusijos dalis bendrame vokiečių importe vos per vienerius metus padidėjo nuo 5,6 proc. iki beveik 18 proc., ypač išaugo karbamido importas.
Kodėl Vokietija, nors ir remdama Ukrainą, toliau plėtoja prekybos ryšius su Rusijos verslu? Atsakymas nieko nustebinti negali. Net ir didžiausia Europos Sąjungos (EK) ekonomika turi taupyti.
Nepaisant to, kad vokiečiai patys gamina chemines medžiagas ir trąšas, pernai jos tapo tiesiog pernelyg brangios.
O šia situacija išmaniai naudojasi Rusija, kuri tiek į Vokietiją, tik ir kitas ES šalis gali eksportuoti dar daugiau savo cheminių produktų: skelbiama, kad Rusija 2022-2023 m. net penkis kartus padidino savo azoto trąšų eksportą į ES.
Rusiškų dujų atsisakyta, bet trąšų ne
Praėjusiais metais Vokietijai teko įdėti nemažai pastangų, kad pagaliau pademonstruotų stuburą ir taptų nepriklausoma nuo rusiškų dujų tiekimo – ši Berlyno silpnybė neramina partnerius tiek Europoje, tiek kitoje pusėje Atlanto.
Tačiau dabar atrodo, kad Vokietija bent iš dalies gali pakartoti savo strateginės klaidos ir tapti rizikingai priklausoma nuo kitų būtinų žaliavų iš Rusijos importo – trąšų.
Yra žinoma, kad dujos ir elektros energija sudaro apie 80-90 proc. mineralinių trąšų gamybos sąnaudų. O tiek dujos, tiek elektra, dėl karo Ukrainoje, brango, kainų šuolių išvengti gali nepavykti ir ateityje.
Tai reiškia, kad galiausiai rusiškos importuojamos trąšos pakeitė rusiškas dujas ir tapo įrankiu Maskvai, pademonstruoti, kad Vakarai be Rusijos išgyventi vis dėlto negali.
Kita vertus, negalima kaltės versti tik Rusijai. Ne tik jai naudingas šis akivaizdžiai didesnis trąšų eksportas į Vokietiją.
Nuo 2021 m. rudens, o ypač po pernai pradėto karo Ukrainoje, Vokietija vis daugiau trąšų importuoja, užuot jas gaminusi. Pagrindinė to priežastis yra gerokai išaugusios energijos, ypač gamtinių dujų, kainos, kurios sudarytų nemažą dalį gamybos sąnaudų.
Pavyzdžiui, nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. birželio, Vokietijos įmonės vis dar gamino 37 proc. visų sunaudojamų azoto trąšų. Tačiau vertinant likusių praėjusių metų mėnesių rezultatus, skaičius tesiekė menkus 5 proc.
Tai reiškia, kad dabar 95 proc. visų azoto trąšų į Vokietiją importuojama, daugiausia iš Belgijos ir Nyderlandų, vis svarbesnė čia tampa ir Rusija, o tai kelia naujas rizikas.
Dėl to, Vokietijos žemės ūkio pramonės asociacija net kreipiasi į federalinę vyriausybę:
„Vokietijoje apdirbamajai pramonei trumpuoju laikotarpiu vėl reikia energijos kainų, kurios užtikrintų jos konkurencingumą tarptautiniu mastu, o vidutinės trukmės laikotarpiu svarbu daugiau atsinaujinančiosios energijos, kad būtų galima gaminti klimatui nekenksmingas trąšas“, – sakoma asociacijos pareiškime.
Nepaisant karo ir Vakarų atsiribojimo, Rusija yra trąšų eksporto lyderė
O cheminių žaliavų kainų ataskaitas teikiančios agentūros „Argus“ duomenimis, praėjusiais metais Rusija, kuriai tenka net apie 20 proc. pasaulinės karbamido rinkos, eksportavo net 7,9 mln. tonų arba net 12 proc. daugiau medžiagos nei 2021 m.
Rusija taip pat yra pagrindinė kalio pagrindo trąšų – diamonio ir monamonio fosfato (DAP ir MAP) – eksportuotoja, užimanti apie 15 proc. pasaulinės rinkos. Pernai, palyginti su ankstesniais metais, jos šių medžiagų siuntos padidėjo 9 proc. ir sudarė šiek tiek daugiau nei 4 mln. tonų.
Tiesa, remiantis „Argus“ duomenimis, 2022 m. Rusijos kalio trąšų muriato kalio trąšų (MOP) eksportas sumažėjo net 37 proc., o nuo karo pradžios Rusija neeksportavo jokio amoniako, nes jos vamzdynas, einantis į Ukrainos Juodosios jūros uostą Pivdennyj, tebėra uždarytas.
Rusija užima apie 30 proc. pasaulinės amoniako ir MOP eksporto rinkos, todėl ji yra didžiausia ir trečia pagal dydį eksportuotoja pasaulyje.
Vertinant bendrai, Rusija taip pat yra viena didžiausių pasaulyje kalio, fosforo ir azoto turinčių trąšų gamintojų ir eksportuotojų. Per metus ji pagamina daugiau kaip 50 mln. tonų, t. y. 13 proc. viso pasaulinio kiekio.
Būtent dėl to, per kelis pirmuosius mėnesius po Rusijos invazijos į Ukrainą, tokių pagrindinių trąšų kaip diamonio fosfatas ir karbamidas, lyginamosios kainos pakilo atitinkamai iki dešimtmečio aukštumų.
Vis dėlto, karui tęsiantis ir pirminiam šokui praėjus, dabar kainos yra maždaug 50 proc. mažesnės už pačias aukščiausias, o Rusijos eksportas pasiekė normalų lygį, pradėti eksploatuoti nauji pajėgumai, atsigavo didelė dalis anksčiau apribotos gamybos.
