<h2>Europos laukia sunkus periodas</h2>
<p>Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas neseniai įspėjo žemyno lyderius, kad šią žiemą Europai gresia „labai stiprūs“ konfliktai ir nesutarimai, kurie kils visuomenėse dėl sparčiai augančių energijos kainų.</p>
<p>F. Timmermansas net ragina žengti nepopuliarų žingsnį ir sugrįžti prie iškastinio kuro naudojimo.</p>
<blockquote>
<p>Antras pagal rangą ES pareigūnas teigia, kad įpykusių visuomenių ir masinių neramumų grėsmė turi būti svarbesnė už klimato krizę.</p>
</blockquote>
<p>O priežasčių reikšti nepasitenkinimą skirtingų šalių piliečiai tikrai turi. Pirmiausia, dėl COVID-19 pandemijos, o taip pat ir dėl Rusijos Ukrainoje pradėto karo, energijos kainos visame pasaulyje šovė į neregėtas aukštumas. </p>
<p>Ypač nukentėjo Europa, ilgą laiką buvusi ypač priklausoma nuo rusiškų dujų, didžiąją dalį jų pirkusi būtent iš dabar agresore įvardijamos Rusijos.</p>
<p>Pastarajai pradėjus karą Ukrainoje, Europa ir Vakarai solidarizavosi ir galiausiai nusprendė sankcionuoti rusiškas dujas, naftą. Tačiau, tai jau dabar kelia didžiules problemas, o atėjus šaltajam metų sezonui, situacija gali tapti tik dar labiau įtempta.</p>
<p>Pastebima ir tai, kad sankcijos Rusijai veikia ne taip kaip tikėtasi. Savuosius energijos išteklius ši valstybė ir toliau sėkmingai eksportuoja į jai draugiškas arba neutralias valstybes. </p>
<blockquote>
<p>Viena jų yra Indija, kuri iš Rusijos įsigytus energijos išteklius vėliau pati eksportuoja į Vakarus ir tą pačią Europą. Tuo tarpu Europoje jau kalbama apie tai, kad teks riboti karšto vandens tiekimą ar naktimis net nutraukti patalpų šildymą.</p>
</blockquote>
<p>Ar tai yra kaina, kurią teks sumokėti europiečiams už sankcijas Rusijai, kurios bent kol kas, šaliai agresorei nesukelia didelių trikdžių toliau tęsti savo žiaurų karą Ukrainoje?</p>
<h2>Energijos išteklių krizė</h2>
<p>Liepos 11-ąją prasideda planiniai dujotiekio „Nord Stream 1", kuriuo dujos iš Rusijos tiekiamos į Vokietiją, remonto darbai[1].</p>
<p>Tai reiškia, kad dujų tiekimas į Europą bus nutrauktas, o vis daugiau aukšto rango pareigūnų prabyla apie tai, kad Rusija gali imtis šantažo ir ištraukti ilgalaikio dujų tiekimo sustabdymo kortą.</p>
<blockquote>
<p>Rusija jau sumažino gavybą iki 40 % dujotiekio pajėgumų, o tai nulėmė Europos ir Didžiosios Britanijos dujų kainų šuolius. Lyginamosios sutartys parduodamos apie 350–400 % brangiau nei pernai šiuo metu[2].</p>
</blockquote>
<p>Rusijos dujų srautai į Europą jau sumažėjo 2022 m. pirmąjį pusmetį, o srautai trimis pagrindiniais dujotiekių maršrutais sumažėjo apie 50 %, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu.</p>
<p>Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kaltina Maskvą, kad ji naudoja savo dujų tiekimą politiniais sumetimais, tačiau Rusija numoja ranka į tokius pareiškimus ir teigia, kad dujų tiekimą sumažinti buvo būtina, nes vėluojama grąžinti remontui išsiųstą įrangą.</p>
<p>Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigia, kad Maskva, siekdama destabilizuoti padėtį Europoje, gali ir toliau stabdyti dujų srautus dujotiekiu po planuoto techninės priežiūros sustabdymo.</p>
<blockquote>
<p>„Tai galėtų būti racionalu, Vokietijoje didėtų bendros kainos ir energijos kainos, šalyje būtų griaunama vienybė ir solidarumas. Atmesti to šiuo metu niekas negali", – sakė ministras[3].</p>
</blockquote>
<p>Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė teiginius, kad Rusija naudoja naftą ir dujas politiniam spaudimui daryti, sakydamas, kad techninės priežiūros sustabdymas buvo įprastas, suplanuotas įvykis ir kad niekas „neišradinėjo" jokių remonto darbų.</p>
<p>Nors Rusija nepatiria tokių milžiniškų nuostolių dėl Vakarų pritaikytų sankcijų energijos ištekliams, vis daugiau aukšto rango pareigūnų prabyla, kad Kremlius gali naudotis energijos krize Europoje kaip svertu galimose derybose dėl situacijos Ukrainoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/peter-fly-qhpxnoo-gxg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pavojaus ženklai Vokietijoje</h2>
<p>Potenciali grėsmė dėl energijos išteklių trūkumo kasdien tampa vis didesnė. Nors Lietuvoje apie artėjantį šaltąjį sezoną ir galimas ypač niūrias nuotaikas sąmoningai nutylima, kitų Europos valstybių pareigūnai nevengia piešti net paties juodžiausio scenarijaus.</p>
<blockquote>
<p>Vokietijoje jau kalbama apie tai, kad gali gali būti ribojamas karšto vandens tiekimas, o centralizuotas šildymas gali būti nutraukiamas naktimis.</p>
</blockquote>
<p>Baiminamasi, kad tai gali turėti milžiniškos neigiamos įtakos šalies ligoninėms, slaugos namams, ugdymo įstaigoms.</p>
<p>Vokietijos federalinė švietimo ministrė Bettina Stark-Watzinger jau dabar įspėja neplanuoti riboti ugdymo proceso, ir mokyklas bei kitas panašias įstaigas laikyti kritine infrastruktūra, kuriai netaikomi energijos išteklių suvartojimo ribojimai[4].</p>
<p>Tokios kalbos prieš metus ar seniau galėjo skambėti kaip pesimistiškas scenarijus, tačiau šiandien yra realybė. Didelės energijos kainos ir energijos išteklių trūkumo grėsmė daro vis didesnę įtaką kasdieniam vokiečių gyvenimui.</p>
<p>Saksonijoje gyvenamųjų namų kooperatyvas dėl didelių kainų jau sumažino karšto vandens tiekimą maždaug 300 butų. Didžiausia Vokietijos būsto bendrovė „Vonovia" taip pat paskelbė, kad naktį išjungs šildymo sistemą. Daugeliui baseinų gresia uždarymas dėl didėjančių energijos sąnaudų.</p>
<h2>Alternatyvų nėra daug</h2>
<p>Kuo pakeisti dujas ir naftą, kurių Europa nebegauna iš Rusijos? Alternatyvų nėra daug, o galimos – vertinamos kontraversiškai.</p>
<p>F. Timmermansas teigia, kad dėl energijos išteklių trūkumo ir milžiniškų kainų įpykusios visuomenės skirtingoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms gali tapti rimta grėsme, o siekiant to išvengti, verta imtis nepopuliarių sprendimų.</p>
<p>Kaip vieną iš galimybių krizei suvaldyti, F. Timmermansas įvardija sugrįžimą prie iškastinio kuro:</p>
<blockquote>
<p>„Jei mūsų visuomenė nugrimzta į labai labai stiprius konfliktus ir nesutarimus dėl to, kad nėra energijos, mes tikrai nepasieksime savo klimato tikslų. Tikrai nepasieksime to, ko mums reikia, jei dėl energijos trūkumo mūsų visuomenėje prasidės stiprūs nesutarimai. Turime užtikrinti, kad ateinančią žiemą žmonės nesušaltų. Turime užtikrinti, kad mūsų pramonė, kiek įmanoma, veiktų, nes vienintelis dalykas, kuris galėtų padėti Putinui, yra nesutarimai mūsų visuomenėje"[5].</p>
</blockquote>
<p>F. Timmermansas, kuris yra atsakingas už ES ekologinį susitarimą ir vadovauja bloko tarptautinėms deryboms dėl klimato kaitos, mano, kad šią žiemą į pagalbą teks pasitekti anglį. Jo teigimu, trumpalaikis grįžimas prie iškastinio kuro yra suderinamas su pasaulinės temperatūros kilimo apribojimu iki 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/naveed-ahmed-9dt4wutvwds-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija ir toliau kraunasi milijardus</h2>
<p>Kalbant apie sudėtingą artėjančią žiemą ir klimato kaitos tikslų ignoravimą, vis dažniau girdimi ir pasvarstymai apie tikrąją sankcijų Rusijai naudą.</p>
<blockquote>
<p>Energijos išteklių krizė tampa rimta problema Europai, tačiau pati Rusija, sėkmingai atradusi naujas eksporto rinkas iš naftos ar dujų ir toliau kraunasi milijardus.</p>
</blockquote>
<p>Pastebima ir hipokritiška situacija. Karo Ukrainoje akivaizdoje Indija ženkliai padidino savo rusiškų energijos šaltinių importą: palanki kaina suviliojo šią Pietų Azijos valstybę, kuri su Rusija ir toliau išlaiko šiltus santykius.</p>
<h2>Indijos perkama ir eksportuojama rusiška nafta atsiduria Europos degalinėse</h2>
<p>Tačiau Indija ėmė gudrauti. Energijos ištekliais aprūpinami ne tik šios šalies piliečiai. Didelė dalis nupirktų naftos produktų vėliau eksporto būdu atsiduria Europoje. </p>
<blockquote>
<p>Vakarų pareigūnai nerimauja, kad Indija yra naudojama kaip galimas atsarginis kelias į Europą Rusijos naftos tiekimui.</p>
</blockquote>
<p>Prieš invaziją į Ukrainą Indijos importuojama rusiška nafta buvo nedidelė dėl didelių krovinių gabenimo išlaidų, tačiau pastaruoju metu rusiškos naftos importas į Indiją išaugo dar labiau[6].</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu Indijos perkamas ir eksportuojamas naftos kiekis leidžia manyti, kad dalis perdirbtos rusiškos naftos galiausiai atsiduria ne kur kitur, bet Europos degalinėse.</p>
</blockquote>
<p>Vadinaro uosto atstovai atsisako komentuoti bet kokius gandus, apie rusiško krovinio gabenimą į Europą, tačiau skaičiai kalba patys už save. </p>
<p>Gegužės mėnesį Indija iš Rusijos importavo apie 800 000 barelių naftos per dieną, o reitingų agentūra „Fitch" prognozuoja, kad importas netrukus gali dar labiau išaugti iki 1 mln. barelių per dieną arba 20 % viso Indijos importo.</p>
<p>Tačiau Vakarai nėra linkę skubėti ir pasmerkti Indijos veiksmų. Indija yra ne tik Rusijos draugė, tačiau ir ilgalaikė Vašingtono bei Briuselio sąjungininkė[7]. Dėl to Delio veiksmams prieštaraujama ypač atsargiai.</p>
