Po Hamas atakos ir prasto krizės valdymo, didelė dalis izraeliečių nori Netanyahu atsistatydinimo
Vykstant Izraelio atakoms Gazos ruože, Tel Avive vyksta svarbūs politiniai pokyčiai, kurių epicentre atsidūrė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Šis laikotarpis, kurį kai kas vadina ir Izraelio rugsėjo 11-ąja, tęsiasi jau 40 dienų. Ši situacija paskatino gilų pasitikėjimo B. Netanyahu nuosmukį, dėl kurio jo vadovavimas ir politika atsidūrė nacionalinio ir tarptautinio dėmesio centre.
Konfliktas pareikalavo daug aukų: Izraelyje žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių, o Gazos Ruože aukų daugėja kas valandą. Dėl didėjančio smurto tiek Izraelio visuomenė, tiek pasaulio bendruomenė suabejojo Izraelio gynybos strategijų veiksmingumu, ypač nesugebėjimu užkirsti kelio išpuoliams.
Vis dažniau kritikuojamas B. Netanyahu ir jo administracijos vykdoma politika. Nepaisant didėjančio nepritarimo, B. Netanyahu nuolat atidėliojo šiuos nuogąstavimus, žadėdamas po konflikto atlikti išsamų tyrimą. Jo pasisakymai sukėlė nei vieną nepasitnekinimo bangą. Tačiau panašu, kad toks požiūris dar labiau sumažino visuomenės pasitikėjimą jo vadovavimu.
Neseniai Izraelyje atlikta apklausa, atskleidžia mažėjančio pasitikėjimo Netanyahu mastą. Bar Ilano universiteto tyrėjai vertino Izraelio piliečių pasitikėjimą vyriausybės elgesiu karo Gazoje metu, daugiausia dėmesio skiriant informacijos sklaidai ir sprendimų priėmimo procesams. Rezultatai iškalbingi: pasitikėjimą B. Netanyahu išreiškė mažiau nei 4 proc. respondentų[1].
Dienraščio, kuriame publikuoti rezultatai, antraštėje pabrėžiama šios išvados svarba, pažymint tiesioginį ryšį tarp intensyvėjančio karo ir mažėjančio pasitikėjimo Netanyahu. Priešingai nei mažėjantis pasitikėjimas Netanyahu, IDF atstovas spaudai Hagari tampa patikima figūra šiais neramiais laikais.
Tarptautiniame fronte Jungtinės Tautos laikosi tvirtos pozicijos
Generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atstovaujamas atstovo spaudai Stephane’o Dujarrico, paragino nedelsiant nutraukti humanitarinę ugnį Gazoje. A. Guterresas, labai susirūpinęs dėl sunkios padėties Gazos ligoninėse ir nerimą keliančių žmonių aukų, pabrėžia, kad ugnį reikia nutraukti humanitariniais sumetimais.
Šis laikotarpis Izraelio politikoje ir tebesitęsiančiame konflikte su Gazos ruožu žymi lemiamą momentą, kai B. Netanyahu vadovavimas intensyviai stebimas, o tarptautinė bendruomenė vis garsiau ragina siekti taikos ir stabilumo. Spalio 7 d. Izraelio kariuomenės generolą majorą Noamą Tiboną, išėjusį į pensiją, besimėgaujantį maudynėmis Viduržemio jūroje, pribloškė sirenų garsas ir nerimą kelianti SMS žinutė.
Joje buvo pranešta apie Hamas grupuotės įsiveržimą į jo sūnaus kaimynystę Izraelio pietuose. Tibonas nedvejodamas liepė sūnui ieškoti prieglobsčio saugiame kambaryje ir, apsiginklavęs pistoletu, skubiai išvyko iš Tel Avivo į pietus, kelis kartus paskambinęs aukštiems kariuomenės pareigūnams, kuriuos asmeniškai pažinojo. Nepaisant jo pastangų, niekas neatsiliepė.
Kai Tibonas galiausiai susidūrė su Izraelio kareiviais, jis pasiūlė jiems judėti link fronto linijos. Tačiau jie atsisakė, motyvuodami tuo, kad reikia gauti oficialius įsakymus. Šis incidentas Tibonui, kuris savo karjerą buvo paskyręs Izraelio saugumo aparatui, sukėlė didelį nerimą dėl to, ką jis laikė dideliu vadovavimo ir koordinavimo trūkumu[2].
Tolesnis B. Netanyahu vadovavimas negali atnešti pozityvių rezultatų
Be šios asmeninės patirties, Tibonas, kuris paprastai būna apolitiškas, atkreipė dėmesį į platesnio masto Izraelio saugumo sistemos trūkumus. Jis tiesiogiai kritikavo Ministrą Pirmininką Benjaminą Netanyahu, teigdamas, kad tolesnis B. Netanyahu vadovavimas yra nesėkmė, ir ragindamas jį nedelsiant atsistatydinti.
Ši mintis sulaukė atgarsio tarp daugelio izraeliečių, ypač po spalio 7 d. Hamas išpuolių. Izraelio užsienio reikalų ministerijos duomenimis, per šiuos išpuolius žuvo apie 1 200 izraeliečių ir buvo pagrobta daugiau kaip 240 žmonių. Atsakydamas Izraelis pradėjo ilgalaikį karinį puolimą prieš Hamas kontroliuojamą Gazos ruožą, per kurį, kaip pranešė Gazos sveikatos ministerija, žuvo daugiau kaip 11 000 palestiniečių.
Viešoji nuomonė Izraelyje ėmė smarkiai krypti Netanyahu nenaudai. Lapkričio 3 d. atlikta apklausa parodė, kad 76 % izraeliečių pasisakė už B. Netanyahu atsistatydinimą. Net laikraštis, tradiciškai palaikantis Netanjahu, pakeitė savo poziciją ir pasisakė už jo pasitraukimą po konflikto. Vėlesnės apklausos rodė, kad B. Netanyahu greičiausiai pralaimėtų, jei tuo metu vyktų rinkimai.
Netanyahu, kuris valdžioje buvo didžiąją dalį pastarųjų 16 metų, dažnai buvo laikomas lyderiu, tvirtai užtikrinančiu saugumą. Tačiau kritikai teigė, kad jo pastarojo meto politika nukrypo nuo šio įvaizdžio. Visų pirma jo koalicija su kraštutinių dešiniųjų religinėmis partijomis paskatino žydų gyvenviečių plėtrą Vakarų krante ir įtempė santykius su nuosaikia Palestinos savivalda. Kartu B. Netanyahu buvo kaltinamas netiesiogiai stiprinęs Hamas valdymą Gazos Ruože, nes tai buvo palestiniečių vadovybės susiskaldymo strategijos dalis.
Be to, prieštaringai vertinamos B. Netanyahu teismų reformos, susilpninusios teismus ir padidinusios jo įtaką jiems, sukėlė plačius protestus ir dar labiau suskaldė Izraelio visuomenę. Tibonas šiuos įvykius vertino kaip atitraukimą nuo pagrindinių Izraelio saugumo poreikių. Po spalio 7 d. išpuolių Izraelio visuomenės susiskaldymas dėl B. Netanyahu politikos virto vieningesne opozicija prieš jį[3].
Šis didėjantis nepasitenkinimas paveikė ir Netanyahu partijos narius
Lapkričio 2 d. partijos pareigūnas iš pietų Izraelio, kur įvyko Hamas išpuoliai, viešai per televiziją atsistatydino, nurodydamas, kad vyriausybė nesugebėjo suvaldyti situacijos. Be to, pagrindiniai Izraelio gynybos institucijos veikėjai, įskaitant gynybos ministrą, kariuomenės štabo viršininką ir Šin Bet vadovą, pripažino asmeninę atsakomybę už saugumo trūkumus.
Neseniai duodamas interviu užsienio žinisklaidai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pripažino, kad vyriausybė turėjo trūkumų spręsdama neseniai įvykusį konfliktą. Vyriausybės pareiga yra apsaugoti žmones, ir akivaizdu, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta, kaip pripažino jis. Tačiau socialiniame tinkle paskelbtame įraše, kuris vėliau buvo pašalintas, B. Netanyahu perkėlė kaltę gynybos ir žvalgybos pareigūnams, kaltindamas juos pateikus netikslius vertinimus.
Netanyahu įsipareigojo atlikti šių nesėkmių tyrimą, tačiau tvirtina, kad jis bus pradėtas tik pasibaigus karui. Nepaisant šio pažado, klausimai apie galimą jo atsistatydinimą nuolat kartojasi jo spaudos konferencijose. B. Netanyahu išlieka nepalenkiamas ir spalio 30 d. užsienio žurnalistams sakė, kad vienintelis dalykas, kurį ketina priversti atsistatydinti, yra Hamas, taip parodydamas, kad daugiausia dėmesio skiria kovotojų grupuotės nugalėjimui, o ne atsistatydinimui.
Izraelio visuomenės nusivylimas B. Netanyahu, kurį iš pradžių sukėlė ankstesni protestai prieš jo teismų reformas, dar labiau sustiprėjo. Izraelio politikos analitikas ir autorius Mazalas Mualemas, teigia, kad Netanjahu politinė ateitis yra nestabili. Pasak Mualemo, pragmatišku ir realistišku požiūriu garsėjantis Netanjahu gali vertinti vykstantį karą kaip paskutinę galimybę išgelbėti savo palikimą, suvokdamas, kad jo premjero kadencija gali ir neišsilaikyti po dabartinės krizės.
