<h2>Šąlančios galūnės praneša apie kraujotakos problemas: kada sunerimti?</h2>
<p>Žiemos laikotarpiu kartais imame ir peršalame. Tai lauke pučia žvarbus vėjas ir spaudžia šaltukas, tai patys išskubame į vėsų orą tinkamai neapsirengę. Vis tik, sugrįžus į šiltus namus ar išgėrus puodelį karštos arbatos, šaltis ima ir atsitraukia. Tačiau, ne visada. Nušalę pirštai, nuolat vėsios rankos, o gal ir pėdos signalizuoja ne tai, kad keliaujant į lauką reikėtų įsisupti į šiltesnius rūbus, bet tai, kad jus gali kamuoti kraujotakos sutrikimai.</p>
<p>Sutrikusi kraujotaka paprastai reiškia, kad kraujas jūsų organizme turi sunkumų pasiekiant tam tikrus audinius. Kadangi kraujotaka atsakinga už audinių aprūpinimą krauju, deguonimi ir naudingosiomis medžiagomis, jai sutrikus imame jausti nemalonius pojūčius, visų pirmą – galūnių šalimą. Vėliau, kojos ar rankos gali imti tirpti, tvinkčioti, pajausite sunkumą, ims mausti raumenis.</p>
<p>Ilgainiui, dėl sutrikusios kraujotakos gali pradėti kamuoti itin dažnas skausmas, pavyzdžiui, vaikštant ar aktyviai kilnojant rankas, gali atsirasti pabrinkimų, protarpinis šlubumas einant, gali pakisti odos spalva. Tada galūnės tampa jautrios arba priešingai, visiškai nejautrios, tirpsta, jas dilgčioja, tarsi bėgioja skruzdės, gali atsirasti odos pažeidimų[1].</p>
<p>Žinoma, tai itin ekstremalūs simptomai, kurių sulaukti tikrai nederėtų. Vos pajutus, kad galūnės kiek šąla, įsivaizduoti blogiausio tikrai nereikia. Vis tik, ignoruoti kai kurių reiškinių nereikėtų. Jeigu prasta kraujotaka kamuoja jus ilgą laiką, derėtų kreiptis į medikus. Tačiau, kraujo cirkuliacijai sutrikus trumpam, rekomenduojama tiesiog atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus ženklus ir kiek pakeisti savuosius įpročius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bruno-nascimento-phigyugqpvu-unsplash.jpg" alt="Fizinis aktyvumas" /></p>
<h2>Tinkamai cirkuliuoti kraujui neleidžia net žiedai ar apyrankės</h2>
<p>Mūsų galūnės vėsta greitai, o tai paaiškinama paprasčiausia biologija. Oda išskiria itin daug mūsų kūno šilumos, o kartais, neigiamai pasitarnauja ir tokie veiksniai kaip žemas kraujo spaudimas ar kiti širdies, kraujotakos sutrikimai. Tačiau, pasirodžius pirmiesiems sutrikimams, gali pakakti ir tiesiog pakeisti savo gyvenimo būdą, o ne skubėti ir imti vartoti įvairius vaistinius preparatus.</p>
<p>Pirmiausia, rekomenduojama dažniau judėti. Kraujotakos bėdos yra šiuolaikinių žmonių problema: daugelis dirba sėdimą darbą, o po jo, jau nebeturi jėgų pasimankštinti ar tiesiog ramiai pasivaikščioti. Būtent judėjimas gali tapti atsakymu į klausimą, ką gi daryti su sutrikusia kraujotaka. Tačiau, jeigu staiga pradėti ilgų pasivaikščiojimų maratono laiko niekaip neatrandate, reikėtų išmėginti minimalius „sporto” pratimus.</p>
<p>Tiesiog sėdėdami ofise ir atlikinėdami savąsias užduotis, stenkitės periodiškai judinti kojas bei rankas: keisti sėdėjimo poziciją, o jei galite, net vietą. Taip pat, pamėginkite pajudinti rankas, lėtai pasukti pečius ratu, patrepsėti kojomis, o atsistojus – pasistiebti ant pirštų galiukų. Tai menki, pajudėti verčiantys pratimai, kurie atbudins jūsų kūną, privers kraują cirkuliuoti greičiau, tačiau kartu, jums nereikės įdėti itin daug pastangų[2].</p>
<p>Vis dėlto, jeigu problemos yra įsisenėjusios ir trukdančios gyventi normalų gyvenimą, tikėtina, kad teks kreiptis pagalbos į medikus. Tokiu atveju, tikslesnę diagnozę pateikti padės tyrimai, o vėliau gali tekti vartoti ir tam tikrus medikamentus. Vis tik, net ir tokiu atveju jūsų gydytojas akcentuos fizinio aktyvumo svarbą. Juk sportuojant, net ir lengvai bėgant ar pusvalandį praleidus sporto salėje, aktyviau ima dirbti širdis, kraujas varinėjamas efektyviau. Todėl, specialistai dažnai pažymi, kad sportuoti derėtų bent tris kartus per savaitę po 40 min: tokiu atveju, kraujotakos sutrikimų rizika mažėja apie 30 %. </p>
<p>Žinoma, kartais, pradėję aktyviau gyventi, žmonės tikisi, jog šąlančios galūnės greit taps užmirštos ir sveikatos problemos liks praeityje. Vis dėlto, tai nėra visiška tiesa. Svarbu atsižvelgti ir į kitus savo įpročius. Net jei aktyviai sportuojate kelis kart per savaitę, o ilgiau užsisėdėjus, kūną atgaivinate lengva mankšta, problema nebus išspręsta jei ir toliau dėvėsite netinkamą avalynę ar itin prigludusius, varžančius drabužius.</p>
<p>Ne paslaptis, kad su kraujotakos problemomis itin dažnai susiduria moterys, kurios dievina batelius gana aukštais kulnais. Tokia avalynė kenkia ne tik stuburui bei laikysenai, tačiau ir kojų venų būklei. O kur dar įvairios mados tendencijos ir basutės ar bateliai su daugybe raištelių, apspaudžiančių visą blauzdą. Iš tiesų, net itin aptemtpi rūbai gali neigiamai paveikti kraujo cirkuliaciją, todėl rekomenduojama rinktis laisvesnius, nevaržančius judesių drabužius ir net atkreipti dėmesį, ar kraujo tekėjimo neigiamai neveikia, pavyzdžiui, kiek per mažas jūsų žiedas ar apyrankė[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bruna-branco-7r1hxvvc7ay-unsplash.jpg" alt="Vaisiai" /></p>
<h2>Vanduo – atsakymas net į kraujotakos problemas</h2>
<p>Atrodo, jog visi žino, kad vanduo mūsų kūnui yra būtinas. Iš tiesų, jis itin svarbus ir tinkamai kraujotakai palaikyti. Kai vandens mums trūksta, organizmas dehidratuoja, o tai reiškia, kad mūsų kraujas tampa klampus, jam sunkiau tekėti. Ir taip nutinka ne tik ilgą laiką nevartojant skysčių, tačiau ir vos vos pajutus troškulį. Todėl, rekomenduojama išgerti bent 6–8 stiklines vandens per dieną, o jei gyvenate aktyviai, dirbate sunkų fizinį darbą arba ilgą laiką esate karštyje, ir dar daugiau.</p>
<p>Jeigu vanduo kartais ima ir pabosta, galite gerti ir žalią arbatą. Joje esančios medžiagos praplečia kraujagysles, be to, žalioji arbata yra ir puikus antioksidantų šaltinis, o šie saugo širdį ir kraujagysles nuo įvairių pažeidimų bei laisvųjų radikalų poveikio. Arbata taip pat gerina kraujotaką, tačiau kartu atsiminkite, kad joje yra kofeino. Tad arbata nepakeiskite vandens, geriau ja keiskite kavą[4]. </p>
<p>Tikriausiai jau galima numanyti, kad kraujotakai tikrai nepadeda ir riebus, nesveikas, greitasis maistas. Iš tiesų, įvairūs itin riebūs mėsos gaminiai, konservai gali užkimšti kraujagysles ir padidinti infarkto riziką, nes mažina kraujagyslių pralaidumą. Taigi, reikėtų rinktis arba liesą mėsą, arba pasvarstyti apie jos alternatyvas. Pavyzdžiui, itin naudinga į maisto racioną būtų įtraukti soją. Sojos pupelėse galima aptikti fermento natokinazes, kuris gerina kraujotaką, manoma, net gali padėti apsisaugoti nuo trombozės[5]. </p>
<p>Tinkamai kraujo cirkuliacijai būtini ir vaisiai. Pavyzdžiui, granatuose yra gausu nitratų ir antioksidantų, kurie plečia venas ir arterijas, o taip kraujas gali lengviau pratekėti. Be to, šis vaisius ypač tinkamas tiems, kurie kenčią nuo anemijos. Nors granatai ir yra itin rūgštūs ir galbūt kiek sunkiau pritaikomi mityboje, rekomenduojama vartoti jų sultis: kasdien po stiklinę. Į savo mitybos planus rekomenduojama įtraukti ir raudonąjį greipfrutą. Jame daug vitamino C ir skaidulų, kurios užtikrina normalų širdies darbą. Be to, greipfrutuose ypač daug vandens, o vanduo, kaip jau minėjome, yra būtinas tinkamai kraujotakai palaikyti. Greipfrutai taip pat gana rūgštūs, tad iš jų rekomenduojama spausti sultis arba gaminti vaisių glotnutį[6]. </p>
<p>Kraujotaką teigiamai veikia ir uogos, todėl šiltuoju metų sezonu, kai jos gardžios ir šviežios, jų atsivalgyti derėtų savęs neribojant. Antioksidantai, kurie yra aptinkami mėlynėse, gervuogėse, spanguolėse, avietėse ar braškėse ne tik mūsų organizmą apsaugo nuo įvairių ligų ir uždegimų, bet ir gali sumažinti kraujo spaudimą, pagerinti kraujo tekėjimą, padidinti arterijų praeinamumą ir tiesiog stabilizuoti širdies ritmą. Taigi, kojoms ar rankoms atvėsus, neužsisėdėkite: gerai prasimankštinkite ir pirmyn prie šaldytuvo: vaisių sultys, dubenėlis uogų ar tiesiog stiklinė vanduo – visa tai gali kaip reikiant jums padėti.</p>
