- Šaltinis paviešino dabartinės kartvelų lyderės siekius
- Rinkimai Sakartvele turėtų įvykti šį šeštadienį
- Lietuvos politikai skuba gadinti santykius su Tbilisiu
- Lietuvai – dar viena išlaikytinė?
Šaltinis paviešino dabartinės kartvelų lyderės siekius
Dabartinė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili ketina sužlugdyti naujo prezidento rinkimus, surengti parlamento blokadą ir organizuoti nacionalinį streiką, „RIA Novosti“ teigė su situacija susipažinęs šaltinis.[1]
„Kadenciją baigianti prezidentė S. Zurabišvili, susitarusi su Vakarų kuratoriais, tikisi sužlugdyti savo įpėdinio rinkimus, kurie numatyti gruodžio 14 dieną. Tam planuojama paraginti aktyvistus blokuoti parlamento pastatą“, – pasakojo jis.
Pasak agentūros pašnekovo, saugumo pajėgos bus išprovokuotos imtis griežtų veiksmų prieš mitinguotojus, taip užtikrinant, kad protestai nesibaigtų.
„Užduotis yra organizuoti visaliaudinį streiką. Tikslas – priversti Iraklio Kobakhidzės ministrų kabinetą atsistatydinti, perduodant įgaliojimus už „laikinajai vyriausybei“, į kurią gali būti įtraukti Ukrainoje kovojančių „Gruzijos nacionalinio legiono“ lyderiai“, – paaiškino šaltinis.
Rinkimai Sakartvele turėtų įvykti šį šeštadienį
Prezidento rinkimai Sakartvele vyks gruodžio 14 dieną. S. Zurabišvili kadencija baigiasi gruodžio 16 dieną, tačiau ji pareiškė nepaliksianti savo posto, nes „negali būti teisėtų prezidento rinkimų su neteisėtu parlamentu“.
Be to, respublikoje jau daugiau nei mėnesį vyksta masiniai protestai, prasidėję po spalio 26 dieną vykusių parlamento rinkimų. Juos laimėjo valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, surinkusi 53,93 proc. balsų. Keturios opozicinės politinės jėgos taip pat pateko į aukščiausią įstatymų leidžiamąją instituciją, tačiau sakė nepripažįstančios balsavimo rezultatų ir ragino šalininkus eiti į mitingus.
S. Zurabišvili, padedantis proeuropietiškai opozicijai (nors Konstitucija reikalauja, kad prezidentas būtų nešališkas), taip pat paragino rengti demonstracijas.
Lietuvos politikai skuba gadinti santykius su Tbilisiu
Prieš kelias dienas Seimas pritarė rezoliucijai, kuria siekiama pripažinti, jog spalį Sakartvele įvykę parlamento rinkimai neatitinka tarptautinių demokratijos normų, informavo „Elta“.
Už rezoliuciją balsavo 109 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis prieš rezoliuciją balsavęs Seimo narys buvo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Valius Ąžuolas.
„Teikiame rezoliucijos projektą, kuriuo kviečiame paremti Sakartvelo žmonių europinius siekius ir norą gyventi demokratinėje valstybėje, pasmerkti smurtą prieš taikius protestuotojus Tbilisyje ir kitose šalies vietose, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovų gąsdinimą ir neteisėtą sulaikymą, konstatuoti, kad įvykę rinkimai neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų standartų“, – posėdžio metu teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Todėl palaikome Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus. Ir taip pat raginame demokratinių valstybių nacionalinius parlamentus griežtai pasmerkti Sakartvelo vyriausybės smurtą prieš taikius protestuojančius Sakartvelo piliečius“, – teigė jis.
Pasak R. Motuzo, šis rezoliucijos projekto variantas jau yra kruopščiai suderintas tarp komitetų.
„Vakar Užsienio reikalų komiteto nariai, kartu dalyvaujant ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui ir nariams bei kitų institucijų atstovams, išsamiai aptarėme rezoliucijos projektą. Išgryninome kiekvieną žodį, išsireiškimą, kad nekiltų neaiškumų“, – patikino jis.
Nors posėdžio metu frakcijų parlamentarai viešai reiškė palaikymą Sakartvelo žmonėms, ragindami priimti šios šalies valdžios veiksmus smerkiančią rezoliuciją, parlamentaras V. Ąžuolas laikėsi kitokios pozicijos.
„Jūs suprantate, kas bus po šios rezoliucijos patvirtinimo? Mes santykius tik dar labiau sugadinsime. Nauji rinkimai neįvyks, liks tas, kas yra dabar parlamente, ateis kitas prezidentas ir kaip mes tada dirbsime su Sakartvelu?“ – kėlė klausimą V. Ąžuolas.
Rezoliuciją buvo ketinama priimti antradienį, visgi balsavimą buvo nuspręsta atidėti iki kito posėdžio. Galiausiai buvo įregistruotas naujas rezoliucijos projektas.
Pirminiame rezoliucijos projekte, kuris taip ir nepasiekė Seimo posėdžių salės, buvo siūloma nepripažinti prieš kelis mėnesius Sakartvele vykusių Seimo rinkimų, vėliau rezoliucijai buvo parinkta nuosaikesnė formuluotė, kuria teigiama, kad įvykę rinkimai neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų tarptautinių standartų.
Šiuo dokumentu siekiama paraginti Europos Sąjungą (ES) ir jos valstybes taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus.
Dokumentu ES valstybių ir vyriausybių vadovai kviečiami visapusiškai remti Sakartvelo prezidentę S. Zurabišvili, kol bus surengti tarptautinės bendruomenės pripažįstami laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai.
Be to, rezoliucijos projektu norima primygtinai paraginti Sakartvelo valdžios institucijas atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“ bei paskatinti ES apriboti oficialius europinio lygmens ryšius su Sakartvelo vyriausybe ir parlamentu bei stabdyti finansinę paramą Sakartvelo vyriausybei ir valdžios institucijomis, atitinkamai padidinant paramą Sakartvelo pilietinei visuomenei ir laisvai žiniasklaidai;
Šiuo dokumentu Lietuvos Seimas taip pat ragina Europos Komisiją peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą ir galimai tokį režimą sustabdyti.
Lietuvai – dar viena išlaikytinė?
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad, esant poreikiui, Lietuva suteiktų prieglobstį neramumų skaldomo Sakartvelo prezidentei S. Zurabišvili.
„Žinoma, kad Lietuva suteiktų prieglobstį, jeigu poreikis toks būtų, tačiau kol kas prezidentė S. Zurabišvili yra labai aiškiai pasakiusi, kad ji stovės kartu su savo tauta Tbilisyje“, – LNK televizijai teigė A. Skaisgirytė.
Priminsime, kad Lietuvoje nuo 2020 metų gyvena iš pradžių Baltarusijos prezidente, o dabar tik opozicijos lydere vadinama Svetalana Tichanovskaja su vaikais. Ją išlaiko Lietuvos žmonės, tačiau informaciją - kiek jiems tas „malonumas“ kainuoja ir kiek jis dar tęsis - , šalies valdžia slepia.
