S. Čaplinskas pripažino – COVID-19 skiepai gali sukelti širdies raumens pakenkimą ir paskatinti vėžį

Yla pamažu lenda iš maišo: jaunimui vakcinos gali pakenkti širdžiai ar paskatinti vėžinius procesus

Dar ne taip seniai visi, kurie užduodavo klausimų apie COVID-19 vakcinų saugumą, buvo apšaukiami antivakseriais ir sąmokslo teorijų skleidėjais. Koronaviruso skiepai buvo pristatomi kaip visiškai saugūs ir buvo tikinama, jog tai – vienintelis būdas išbristi iš COVID-19 pandemijos. Tačiau panašu, kad pagaliau net ir mokslo bendruomenės atstovai, prieš tai entuziastingai reklamavę skiepus, pradeda šnekėti apie galimą jų žalą. Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas viešai pripažino, kad koronaviruso vakcinos gali sukelti širdies raumens pakenkimą ir netgi paskatinti vėžinius procesus.

Skandalingas pranešimas netruko pasklisti po socialinius tinklus, kur daug jau prieš tai skiepus ir normalios informacijos stoką kritikavusių internautų piktinosi, kiek ilgai nebuvo kalbama apie galimą žalą sveikatai. Juk nuo skiepijimo COVID-19 vakcinomis pradžios prabėgo beveik dveji metai, o apie galimą jų riziką oficialūs asmenys pradeda kalbėti tik dabar.

Faktą, jog koronaviruso vakcinos gali sukelti rimtas pasekmes sveikatai, žinomas Lietuvos specialistas išsakė viešai, interviu metu. Prof. dr. S. Čaplinskas teigė:^[1]

„Dabar jau matom, kad vis tik tai tie MRNR skiepai, na, sukelia vis tik tai tam tikras nepageidaujamas reakcijas. Ir nepageidaujamų reakcijų, na, kaip sakant, sunkumas ir galimybė apsaugot nuo sunkios ligos labai priklauso nuo konkretaus žmogaus sveikatos ir amžiaus. Ir aišku, kad kuo jaunesnis žmogus, tai tuo ta nauda skiepo gali būt mažesnė. <...>. Juk dabar yra pakankamai duomenų, kad vis tik tai, na, pasitaiko nepageidaujamų reakcijų, kurios sukelia ir širdies raumens pakenkimą, daliai žmonių gali suaktyvėti, sakysim, vėžiniai procesai ir panašiai.“

STI jau ilgą laiką ragina sukurti sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą ir nebepriešinti tautos

Sužinojęs apie tai, kad net prof. dr. S. Čaplinskas pradėjo pripažinti galimą neigiamą koronaviruso skiepų poveikį sveikatai, Sveikatos teisės institutas (STI) viešai apgailestavo, kad tiesa pradedama skelbti tik susidūrus su akis badančiais faktais^[4]. Kaip jau ne sykį kalbėjo tiek STI nariai, tiek pavieniai piliečiai, COVID-19 vakcinų skubotas patekimas į rinką buvo išties gan neatsargus žingsnis.

Šios vakcinos nebuvo pakankamai ištirtos ir nebuvo aišku, kaip jos gali atsiliepti sveikatai per kelerius metus ar tam tikrais pavieniais atvejais. Tačiau vis tiek buvo vykdoma ir vis dar tebetęsiama akla masinė vakcinacija, ignoruojant galimas rizikas. Be to, neaišku kiek naujų faktų apie šių skiepų poveikį paaiškės vėliau, kai atsiras daugiau išsamių tyrimų.

STI dar 2021 metais viešai paskelbė deklaraciją,^[2] kuria ragino atsisakyti paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politikos. Prie tautos priešinimo smarkiai prisidėjo „galimybių pasas“, kuris, STI narių nuomone, diskriminavo ir segregavo asmenis bei verslo subjektus.

Savo deklaracijoje STI taip pat ragino užtikrinti, kad vakcinos nebūtų niekam privalomos ir nebūtų daromas spaudimas skiepytis. Į tokį spaudimą įeina ir kokių nors paslaugų prieinamumo klausimas ar darbo reikalavimai. Be to, skiepijami asmenys turėtų gauti vakciną tik po to, kai gydytojas įvertintų individualią skiepijimo naudą ir riziką.

Primename, jog STI – tai „medicinos, teisės ir kitų sričių specialistų komanda, susibūrusi tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti protingą išeitį iš COVID-19 pandemijos pasekmių“^[3]. Tai jokiai politinei partijai ar verslo interesų grupėms neatstovaujanti komanda. STI tarybos nariai: doc. dr. Rasa Jančiauskienė, dr. Justas Sakavičius, doc. dr. Rimas Jankūnas, Darius Radkevičius, Andrius Gudaitis ir Ramūnas Aušrotas.

Po omikron atmainos pastebimas susikūręs visuomenės imunitetas

Pažymėtina ir tai, jog viešojoje erdvėje vis daugėjant pasisakymų apie galimas nepageidaujamas reakcijas pasiskiepijus COVID-19 vakcinomis, vis labiau slūgsta visuomenės entuziazmas skubėti vakcinuotis. Tai veikiausiai susiję ne tik su vis papildomomis, sustiprinančiomis dozėmis, bet ir faktu, jog plačiai paplitęs omikron variantas dažniausiai pasireiškia lengva ligos forma, o sklinda itin greitai.

Negana to, pasaulis pamažu pradeda susigyventi su faktu, kad koronavirusas niekur nedings ir teks išmokti susitaikyti su nuolatiniu jo cirkuliavimu visuomenėje. O kai kurie naujausi tyrimai rodo, kad galbūt viskas, ko iš tiesų reikia – tai natūralus persirgimas, po kurio susidaro laikinas imunitetas.

Štai Japonijoje jau spėta pastebėti, kad visuomenės imunitetas koronavirusui pasiekė apie 90 %^[5]. Taip nutiko po pastarosios omikron bangos, tad kalti yra ne tik skiepai, bet ir daugybė COVID-19 spėjusių persirgti žmonių. O tuo tarpu dauguma Tokijo, Osakos ir pietinės Okinavos prefektūros gyventojų imunitetą gavo tiesiog užsikrėtę virusu.

Po kelių mėnesių įgyta natūrali apsauga veikiausiai ir vėl susilpnės. Tačiau tokie rezultatai verčia užduoti klausimą, ar ne laikas leisti visuomenei natūraliai įgyti imunitetą, nerizikuojant jų sveikata, kai šiems suleidžiama eilinė sustiprinančioji vakcinos dozė?