Kinija pažėrė priekaištų Taivanui ir JAV dėl bendradarbiavimo
Kinija, kurios santykiai su Vakarais pastaruoju metu itin įtempti, priekaištavo atsiskyrusiai Taivano valdžiai ir JAV dėl ginklų pardavimo, prekybos sandorių, politinių vizitų į JAV ir bandymų trukdyti mainams per sąsiaurį ir pridūrė, kad tokie sandoriai Taivano salą tik įstumtų į pavojingesnę situaciją. JAV net sako, kad Kinija gali pradėti karą iki 2027 metų. Ekspertai teigė, kad dėl JAV ir Taivano susitarimo mesti iššūkį žemyninei Kinijos daliai, padėtis tapo niūresnė ir sudėtingesnė. O žemyninė dalis ir toliau imsis efektyvių priemonių bei neturės jokių iliuzijų ar lūkesčių iš JAV tono sušvelninimo.
Reaguodama į neseniai Taivano saloje pristatytas JAV raketas FIM-92 Stinger, Kinijos reikalų biuro prie Valstybės tarybos atstovė Zhu Fenglian sakė, kad žaisdama Taivano korta ir bandydama Taivaną paversti bandomuoju triušiu, JAV iš esmės griauna ir gadina salą, nes iš tiesų viskas ką JAV daro, tai rūpinasi savo įtakos didinimu.
Salos piliečiai Jungtinėms valstijoms neįdomūs, Z. Fengilan teigimu, jie JAV akyse tėra „patrankų mėsa“. Taivano noras turėti prekybos ryšius ir ginkluotę tik pablogino jų situaciją.
Zhu Fengilan pabrėžė, kad Kinija griežtai nepritaria deryboms dėl bet kokio oficialaus pobūdžio susitarimo tarp šalių. Zhu taip pat išreiškė griežtą nepritarimą JAV atstovų kelionei, kurią surengė You Si-kun, įstatymų leidžiamosios valdžios vadovas Taivano saloje.
„Tvirtai nepritariame bet kokiems oficialiems mainams tarp JAV ir Kinijos Taivano regiono, nepritariame bet kokiam Taivano valdžios ir išorės jėgų susitarimui. JAV jau yra šalis su bankrutavusiu politiniu patikimumu. Jie sako, kad nori bendrauti su Kinija, bet niekada nesiliovė kenkę pagrindiniams Kinijos interesams Taivano klausimu“, – sakė Kinų vyriausybės narys[1].
Du Kinijos kariniai laivai priartėjo prie Taivano
Du Kinijos karinio jūrų laivyno desantiniai laivai kiek anksčiau buvo pastebėti vandenyse prie rytinės Taivano salos pusės. Vėliau kinų karinio jūrų laivyno flotilė, vadovaujama lėktuvnešio Shandong, išplaukė per Taivano sąsiaurį.
Taivanas teigė, kad jo kariuomenė atidžiai stebėjo Kinijos laivų judėjimą, naudodama savo laivus ir orlaivius bei „atitinkamai reagavo“.
Taivano prezidento Tsai Ing-wen vyriausybė griežtai ginčija Pekino pretenzijas dėl suverenumo saloje ir teigia, kad tik Taivano žmonės gali nuspręsti dėl savo ateities.
„Kinijos civilinių išpuolių ir karinių grėsmių akivaizdoje Taivano žmonės yra ramūs ir neagresyvūs, racionalūs ir neprovokuojantys“, – neseniai sakė Tsai ir pridūrė, kad „karas nėra išeitis“.
Pastaraisiais metais Kinija padidino oro ir jūros įsiveržimus aplink salą.
Be Kinijos flotilės praplaukimo, Taivano gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas sąsiaurio vidurinę liniją kirto aštuoni Kinijos naikintuvai. Tai tapo įprastas reiškinys nuo tada, kai Kinijos karo lėktuvai surengė karo žaidimus praėjusį rugpjūtį.
Praėjusių metų kovo mėnesį Šandongas perplaukė sąsiaurį likus kelioms valandoms iki Kinijos ir JAV prezidentų pokalbio[2].
Kinija sako, kad pratybos aplink Taivaną yra „rimtas įspėjimas“
Kinijos grėsmė kilo po Taivano prezidento Tsai Ing-wen susitikimo su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu Makarčiu.
Kinijos karinės pratybos aplink Taivaną turėtų būti laikomos perspėjimu savarankiškai salai, trečiadienį sakė vyriausybės atstovas.
Kinijos kariuomenė surengė tris dienas trukusias didelio masto pratybas ore ir jūroje, pavadintas „Joint Sword“, kurios baigėsi pirmadienį po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.
Kinija perspėjo dėl rimtų pasekmių, jei susitikimas įvyks.
„Liaudies išlaisvinimo armija neseniai surengė ir vykdė daugybę atsakomųjų priemonių Taivano sąsiauryje ir aplinkiniuose vandenyse, o tai yra rimtas įspėjimas dėl Taivano nepriklausomybės separatistinių pajėgų ir išorės jėgų sąmokslo ir provokacijos. Tai būtinas veiksmas siekiant apginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – kalbėjo Kinijos vyriausybės atstovas.
Vykdydami karines pratybas, Kinijos kariuomenė sekmadienį išsiuntė 71 orlaivį ir devynis karinio jūrų laivyno laivus aplink Taivaną.
Nors Kinija teigia, kad karinės pratybos baigėsi, ji vis dar siunčia orlaivius ir karinio jūrų laivyno laivus aplink Taivaną[3].
Karas su Kinija dėl Taivano būtų „niokojantis“
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo, kad karas dėl Taivano turės „pražūtingų“ padarinių pasaulio ekonomikai.
Austinas tai pasakė šeštadienį Singapūre vykusiame Shangri-La Dialogue saugumo viršūnių susitikime.
„Konfliktas nėra nei išvengiamas, nei neišvengiamas. Šiandien atgrasymas yra stiprus – ir mūsų darbas yra tai išlaikyti“,– sakė Austinas.
Jo teigimu, visas pasaulis yra suinteresuotas palaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje. Nuo to priklauso komercinių laivybos kelių ir pasaulinių tiekimo grandinių saugumas.
Dialoge dalyvavo Kinijos Liaudies Respublikos pareigūnai, įskaitant Austino Kinijos kolegą generolą Li Shangfu.
„Konfliktas Taivano sąsiauryje paveiktų pasaulio ekonomiką taip, kaip neįsivaizduojame“, – sakė Austinas.
JAV gynybos pareigūnai skambina pavojaus signalu, kad Kinija iki 2027 m. gali pradėti invaziją į savarankiškai valdomą Taivano salą, ir nors Taivano gyventojai nesutaria dėl to, kad jiems kyla grėsmė, dauguma jų mano, kad JAV į pagalbą jiems visgi neateis.
JAV, nors ir nepripažįsta salos kaip suverenios valstybės pagal „Vienos Kinijos“ politiką, prisiėmė įsipareigojimus ir perspėjo Kinijos komunistų partiją dėl bet kokių bandymų pakeisti status quo regione[4].
