Rusijos sankcijos „nedraugiškoms“ valstybėms: rengia sąrašą draudžiamų eksportuoti produktų

Rusija stabdys eksportą į „nedraugiškas“ jai šalis

Rusijos vyriausybė skelbia rengiant sąrašą žaliavų ir perdirbtų produktų, kuriuos bus draudžiama eksportuoti į „nedraugiškas“ šalis.

Skelbiama, kad į sąrašą bus įtrauktos naudingosios iškasenos ir energijos ištekliai, taip pat, gana didelis sąrašas produktų, kurie šiandien yra paklausūs skirtingose pasaulio rinkose.

Teigiama, kad Rusija analizuoja eksporto draudimų taikymo galimybes tam, kad Rusijos pramonės šakos ir toliau vystytųsi ir nenukentėtų dėl apribojimų.

Rusija skelbia, kad yra atlikta konkreti situacijos pasaulio rinkose ir Rusijos galimybių analiz, o artimiausiu metu bus parengti atitinkami pasiūlymai.

Dar rugsėjo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė vyriausybei išanalizuoti galimybę apriboti urano nikelio ir titano tiekimą į užsienio strateginių žaliavų rinkas^[1].

Primename, kad Rusija neseniai patvirtino sąrašą šalių, kuriose „vyrauja destruktyvus požiūris, prieštaraujantis Rusijos dvasinėms ir moralinėms vertybėms“^[2].

Į sąrašą įtrauktos 47 šalys ir teritorijos, kurios „įgyvendina politiką, primetančią destruktyvias neoliberalias ideologines nuostatas, prieštaraujančias tradicinėms Rusijos dvasinėms ir moralinėms vertybėms“.

Į jį įtrauktos Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių. Į sąrašą neįtrauktos tik kelios ES šalys: tai yra Slovakija ir Vengrija, o iš NATO šalių į šį sąrašą nėra įtraukta Turkija.

Sankcijos Rusijai neveikia, tačiau gali tęstis dešimtmečius

Kol Rusija rengiasi pritaikyti savitas sankcijas kai kurios pasaulio rinkoms, jai Vakarų valstybės sankcijas taiko nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai neseniai pareiškė, kad Vakarų įvestos ekonominės sankcijos Rusijai galimai galios ištisus dešimtmečius, net jei Ukrainoje ir bus pasiektas taikus susitarimas.

Primename, kad Po 2022 m. vasario mėnesio Rusija tapo daugiausiai Vakarų sankcijų sulaukusia šalimi, aplenkusi net Iraną ir Šiaurės Korėją.

Tačiau nepaisant spaudimo, Rusijos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 4,7 proc ^[3].

Iš tiesų, po Rusijos invazijos į Ukrainą Vakarų įvestos sankcijos nesudavė tokio skaudaus smūgio Maskvos ekonomikai, kokio buvo laukta. Kodėl taip nutiko? Olegas Itskhoki iš Harvardo universiteto ir Elina Ribakova iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto teigia, kad sankcijos turėjo būti įvestos ryžtingiau iš karto po invazijos, o ne dalimis.

Tyrėjai teigia, kad Rusija galėjo pasiruošti finansinėms sankcijoms, nes pasimokė iš 2014 m. įvestų sankcijų po to, kai įsiveržė į Krymą. Be to, poveikį susilpnino tai, kad nepavyko pasiekti, jog sankcijose dalyvautų daugiau šalių, o tokios ekonominės galybės kaip Kinija ir Indija nebuvo įtrauktos ir atėjo į pagalbą Rusijai.

Ribotas sankcijų poveikis Rusijai jau kurį laiką yra akivaizdus. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį JAV taikė sankcijas daugiau kaip 4 000 asmenų ir įmonių, įskaitant 80 % Rusijos bankų sektoriaus pagal turtą.

Tačiau pastebima, kad Rusijai pavyko išvengti JAV ir kitų Ukrainą remiančių septynių demokratinių valstybių grupės G-7 -įvesto 60 JAV dolerių naftos eksporto kainos apribojimo. JAV siekė nustatyti kainų ribą kaip būdą sumažinti Maskvos pelną iš naftos, bet kartu neišstumti didelio kiekio Rusijos naftos iš pasaulinės rinkos ir nepakelti naftos, benzino ir infliacijos kainų. Panašūs nuogąstavimai neleido ES beveik metus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą boikotuoti didžiosios dalies rusiškos naftos^[4].

Kita vertus, ES taikydama sankcijas, sumažino eksportą į Rusiją iki rekordiškai žemo lygio ir visiškai sustabdė kai kurių pagrindinių pramonės komponentų tiekimą. Tai buvo svarbus žingsnis, tačiau tuo pat kai kurios šalys, tokios kaip Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Armėnija – ėmė veikti kaip tarpininkės, per kurias Rusija vis dar gauna europietiškų prekių ir įrangos.

ES statistikos agentūros „ Eurostat“ duomenimis , birželio mėnesį bloko eksportas į Rusiją sudarė 2,4 mlrd. eurų. Tai yra maždaug trečdalis 2021 m. birželio mėnesio eksporto ir žemiausias lygis nuo 2003 m. sausio mėnesio. Tačiau trečiųjų šalių duomenys rodo, kad smarkiai išaugo prekių, kurias Rusija kadaise gaudavo tiesiogiai iš ES, importas.

Paskutiniu sankcijų paketu bandoma pažaboti Rusijos gudravimą

Tokią situaciją pažaboti bandoma naujais sankcijų paketais. Birželio pabaigoje priimtu 14-uoju ES sankcijų paketu siekiama apriboti ES prekių reeksportą į Rusiją. Skirtingai nei Jungtinės Valstijos, ES tradiciškai nepritaria vadinamosioms antrinėms sankcijoms, kuriomis siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo pagalbos šalims, kurioms taikomos sankcijos, gauti draudžiamų prekių, tačiau šios naujausios priemonės savo tikslais atrodo nepaprastai panašios^[5].

ES dabar reikalauja, kad eksportuotojai ir jų patronuojamosios įmonės dėtų visas pastangas, kad nustatytų galutinių pirkėjų tapatybę. Tai reiškia, kad eksportuotojai turi parengti dvejopo naudojimo prekių ir pažangiųjų technologijų pardavimo sutartis taip, kad jose būtų įtraukta sąlyga, draudžianti jas naudoti Rusijoje arba gaminant Rusijos rinkai skirtas prekes. Be to, jie turi imtis specialių priemonių, įskaitant rizikos vertinimą, siekdami užtikrinti, kad prekės nepatektų į Rusiją. Vis dėlto, abejotina, ar tai padės pakeisti šiuo metu įsivyravusią situaciją.