Donecke, Luhanske, Zaporižėje ir Chersone Rusija surengs visuotinius rinkimus
Rusija skelbia, kad jau netrukus surengs visuotinius rinkimus praėjusių metų rudenį neteisėtai okupuotuose Ukrainos regionuose. Teigiama, kad Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižės sričių gyventojai galės balsuoti Rusijoje vyksiančiuose gubernatorių ir 20 regioninių parlamentų rinkimuose. Juos surengti planuojama šių metų rugsėjo 10 d.
Apie tokius Maskvos planus kalbėta jau kuris laikas, o juos patvirtino neseniai įvykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas su Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininke Ella Pamfilova. Šio susitikimo metu ir buvo aptarti rinkimai ir jiems reikalingi pasirengimo darbai.
„Pas mus atvyko Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei Zaporižės ir Chersono sričių vadovai ir pareiškė, kad iškilo būtinybė surengti šiuos rinkimus. Vadovaudamiesi įstatymais, surengėme visas būtinas konsultacijas su FSB ir Gynybos ministerija. Atidžiai aptarėme, pasvėrėme visus „už“, „prieš“ ir prisiėmėme tokią rimtą atsakomybę palaikyti jų iniciatyvą, jų norą surengti rinkimus“, – kalbėjo V. Putinas.
Pati Ukraina jokio pareiškimo dėl keturių okupuotų regionų dalyvavimo šiuose rinkimuose kol kas nepateikė. Tiesa, Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) skelbia, kad gali atidėti rinkimus, ypač jei padėtis okupuotose teritorijose pablogės.
Apie tai prakalbo pati Rusijos CRK vadovė E. Pamfilova, atkreipdama dėmesį į tai, kad karo fronto linija driekiasi šimtus kilometrų ir eina būtent per minimus keturis regionus.
„Kadangi padėtis tikrai sudėtinga, visko gali nutikti. Ir jeigu atsiranda force majeure aplinkybių – situacija tam tikrame rajone gali smarkiai pablogėti, mes suprantame, kad kyla rimta grėsmė ten gyvenančių žmonių gyvybei ir sveikatai – mes turime teisę atidėti šiuos rinkimus konkrečiame rajone. Mes tikrai pasinaudosime šia teise, jei tam bus rimtų priežasčių“, – teigia ji.
E. Pamfilova pridūrė suprantanti, kad padėtis yra sudėtinga, tačiau, nepaisant to, dabar priimtos pataisos leidžia surengti rinkimus, jei tik bus laikomasi tam tikrų sąlygų.
E. Pamfilova taip pat atskleidė, kad ruošiantis rinkimams, jau yra užmegzti ryšiai su visomis teisėsaugos institucijomis: Gynybos ministerija, FSB, Vidaus reikalų ministerija ir Rusijos nacionaline gvardija.
Ji pridūrė, kad okupuotose teritorijose bus galima balsuoti net be vidaus paso, tik su valdžios institucijų išduotu asmens tapatybės dokumentu. Be to, Kremlius „leis“ balsuoti net ir tiems okupuotų teritorijų gyventojams, kurie persikėlė į Rusiją arba buvo ten ištremti, tačiau pabrėžiama, kad okupuotose Ukrainos teritorijose tikrai nebus elektroninio balsavimo.
Maskvos sprendimas sulaukė tarptautinio pasmerkimo
Europos Sąjunga (ES) jau spėjo viešai pasmerkti Rusiją dėl pastarojo jos ketinimo surengti fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose. Europos Komisijos (EK) vyriausiojo atstovo užsienio reikalams ir saugumo politikai Peterio Stano teigimu, tai yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas.
„Tai yra dar vienas bergždžias Rusijos mėginimas apsimesti, kad ji įteisina savo neteisėtą karinę kontrolę ir bandymą aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižės ir Chersono sritis, Krymo autonominę respubliką ir Sevastopolio miestą“, – sako EK atstovas.
P. Stanas pabrėžė, kad tokie ketinimai yra rimtas Jungtinių Tautų (JT) Chartijos, taip pat Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas.
„Rusija neturi jokio teisėto pagrindo tokiems veiksmams Ukrainos teritorijoje“, – teigia jis.
EK vyriausiasis atstovas užsienio reikalams ir saugumo politikai taip pat pažymėjo, kad visi asmenys, dalyvavę organizuojant šiuos fiktyvius rinkimus, įskaitant Rusijos Federacijos politinę vadovybę, bus patraukti atsakomybėn.
Okupuotos teritorijos dar pernai nelegaliai tapo Rusijos federacijos dalimis
Dar praėjusiais metais Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižės ir Chersono regionuose vyko fiktyvūs referendumai, kurių metu, pasak Rusijos, dauguma ukrainiečių balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Po net penkias dienas trukusio surežisuoto spektaklio Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė dekretus ir surengė iškilmingas okupuotų teritorijų prijungimo prie Rusijos ceremonijas.
JAV, ES, JT ir didelė dalis pasaulio valstybių tuomet atvirai pasmerkė šiuos veiksmus ir įvedė dar griežtesnes sankcijas Rusijai. Tiesa, nuo to laiko bent jau Chersono regioną Ukrainos kariuomenė atgavo.
O pastarasis Rusijos siekis imituoti dar vienus rinkimus, passak Ukrainos politologo Volodymyro Fesenkos iš politinių tyrimų centro „Penta“, yra tik parodomoji tų regionų integracijos į Rusiją demonstracija, Kremliui bandant užtvirtinti savo okupaciją ir parodant, kad tų teritorijų tikrai negrąžins.
„Likęs pasaulis nesiruošia pripažinti rinkimų okupuotose teritorijose, kaip anksčiau buvo su ankstesniais referendumais ir Krymu. Tačiau Putinas vis tiek bando parodyti okupuotų teritorijų vietiniams gyventojams, kad nėra jokios vilties ir Rusija čia yra amžinai“, – teigia politologas.
Rusija jau ruošiasi ir 2024 m. prezidento rinkimams
Kol Rusija rengiasi gubernatorių ir vietos parlamentų rinkimams, Kremlius po truputį rengiasi ir kitais metais vykti turintiems prezidento rinkimams. Manoma, kad Rusija šiems rinkimams ir toliau rengiasi kaip planuota, pernelyg neatsižvelgiant į karo Ukrainoje eigą.
Šiuo metu 70-metis prezidentas V. Putinas šalies vadovo pareigas, su vienos kadencijos pertrauka, eina nuo 1999 m. Nors pagal konstituciją Rusijos prezidentai gali būti renkami tik dvi kadencijas, 2020 m. buvo atliktos konstitucijos pataisos, pagal kurias iš naujo nustatytas jo kadencijų skaičius, tad V. Putinas įgijo galimybę siekti išrinkimo penktajai kadencijai.
Manoma, kad Kremlius prezidento rinkimų kampaniją pradės 2023 m. gruodžio mėnesį, o šį rudenį numatyti regioniniai rinkimai taps proga bent iš dalies ištestuoti visuomenės palankumą V. Putinui.
Rusijos vidaus politikos ekspertai teigia, kad Kremlius tiek regioninę, tiek prezidentinę rinkiminę kampaniją vykdys pasitelkę antivakarietišką ir militaristinę retoriką.
Tiesa, kai kurie politikos apžvalgininkai yra linkę teigti, kad 2024 m. prezidento rinkimų kampanija akivaizdžiai skirsis nuo visų ankstesnių, tačiau tai, dar nežada, kad rinkimų baigtis bus nepalanki dabartiniam Rusijos prezidentui. Sekantys Rusijos prezidento rinkimai numatyti 2024 m. kovo 17 d.
