Netikėtas buvusio Generalinio štabo viršininko pareiškimas
Buvęs Rusijos Generalinio štabo viršininkas ir buvęs Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas, armijos generolas Jurijus Balujevskis karinio-mokslinio straipsnių rinkinio „Ugnies ir plieno algoritmai“ įžangoje pripažino NATO artilerijos pranašumą prieš Rusijos. Jo pateiktas tezes paskelbė leidinys „Armijos standartas“.[1]
J. Balujveskio teigimu, Rusijos intervencija į Ukrainą, kurią oficialioji Maskva vadina specialiąja karine operacija, tapo rimtu visų nestrateginės ginkluotės ir karinės technikos išbandymu mūšio lauko sąlygomis.
Toliašaudė, didelio tikslumo artilerija vėl grįžta ant karo dievo pjedestalo, o mūšio ar operacijos baigčiai ypač daug įtakos turi iššautų sviedinių kiekis, teigia generolas.
Buvęs Generalinio štabo viršininkas konstatuoja, kad šiai dienai rusiškos artilerijos sistemos, lyginant jas su NATO technika, yra besivejančių vaidmenyje. Vakariečiai jas kokybiškai lenkia nes gali naudoti 155 mm kalibro patrankas su 52-o kalibro vamzdžiais bei gali pradėti kurti ypač toli skriejančius 155 mm kalibro sviedinius.
Generolas taip pat pripažino, kad antrus metus besitęsiantis karinis konfliktas išryškino rusiškų artilerijos ir raketinių sistemų atsilikimą, todėl jau artimiausiais metais šiuos kariuomenės dalinius reikės iš esmės perginkluoti.
Ypatingą vaidmenį J. Balujevskis priskiria lauko artilerijai, kurios efektyvumą sieja su padidėjusiu apšaudymo nuotoliu ir ypač tikslių sviedinių naudojimu.
„Artilerijos evoliucija keičia ir kovos su baterijomis principus. Joje į pirmą planą vis aktyviau veržiasi bepilotės žvalgybinės priemonės ir taikytojai“, – patikslina jis.
Be to, kariškis atkreipė dėmesį į tai, kad įvyko taktinis poslinkis nuo artilerijos baterijų bei divizionų prie po vieną veikiančių pabūklų, kurie tampa ypatingai taikliomis naikinimo priemonėmis ir gali būti naudojami atskirai.
Kariškio žodžiai kertasi su prezidento nuomone
Įdomu tai, kad kariškio išsakyti ir pateikti vertinimai radikaliai skiriasi nuo vasario 2 d., darbinės kelionės po Tulą metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytos nuomonės.
„Jeigu lyginsime dabartinę NATO ginkluotę ir paskutinio tarybinio laikotarpio ginklus, tai galima sutikti, kad kažkur jie nusileidžia, bet ir tai – ne visada. Bet jeigu pažvelgsime į mūsų naujausią ginkluotę, tai ji akivaizdžiai lenkia vakarietiškus analogus. Tai – akivaizdus faktas“, – džiūgavo su forumo „Viskas pergalei“ dalyviais susitikęs prezidentas. Jis patikslino, kad tai taikoma visai mūšio lauke naudojamai ginkluotei.[2]
Karo ekspertas Dmitrijus Stefanovičius RTVI paaiškino, kad artilerija Ukrainos konflikte vaidina didžiulį vaidmenį, kadangi būtent ji pridaro daugiausia nuostolių.
„Tai reiškia, kad kai pradedama naudoti didelio kalibro artilerija, tai problemų turi net šarvuota technika, kadangi jai kenkia net netoliese sprogstantys sviediniai. Abiem konflikto šalims yra ypač svarbu apsirūpinti dideliu pabūklų ir amunicijos kiekiu“, – pabrėžė jis.[3]
Dar viena, karo metu išryškėjusia tendencija D. Stefanovičius įvardino siekį turėti kaip galima manevringesnę artileriją ir su tuo susijusių ratinių ar vikšrinių platformų, leidžiančių greitai perdislokuoti artilerijos sistemas, paieškas. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad svarbiau už taktines galimybes yra ir pramoniniai pajėgumui, užtikrinantys nepertraukiamą amunicijos gamybą.
Statistika negailestinga – viskas brangsta
Europos Komisijos duomenimis besiremiantis leidinys „EUobserver“ teigia, kad Rusijos ir Ukrainos artilerijos mūšiai pagal intensyvumą sulyginami su Antrojo pasaulinio karo metų antruoju mūšiu ties El Alameinu: rusai per dieną paleidžia apie 20 tūkst. šūvių, ukrainiečiai atsako 4-7 tūkst., tačiau ir tokiu atveju jie amuniciją eikvoja sparčiau, negu Vakarai ją tiekia.[4]
NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris (Rob Bauer) informavo, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą, vienas 155 mm kalibro sviedinys pabrango 4 kartus – nuo 2 iki 8 tūkst. eurų.
