- Stulbinanti „pasitraukusios“ „Coca-Cola“ sėkmė Rusijoje
- Žodį „Coca“ Rusijoje sėkmingai pakeitė „Dobryj“
- ES nustatė sankcijas Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus
- Kodėl dėl „Coca Cola“ veiklos Rusijoje tyli Lietuvos „visuomenininkai“?
Stulbinanti „pasitraukusios“ „Coca-Cola“ sėkmė Rusijoje
Bendrovės duomenimis, „Coca-Cola HBC Holdings B.V.“ Rusijos padalinio „Multon Partners LLC“ pelnas 2023 metais buvo beveik 111 mln. JAV dolerių arba daugiau nei keturis kartus didesnis negu nurodomas 2022 m. finansinėse ataskaitose.[1]
Pelno šuolis yra reikšmingas net ir vertinant pagal įmonės pajamas iki karo Ukrainoje, o 2023 m. bendrovė galėjo pasidžiaugti 150 procentiniu jo augimu.
Dar 2022 m. kovą, beveik iš karto po to, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, „Coca-Cola“ paskelbė, kad sustabdo savo veiklą šalyje. Pagrindinis konkurentas „PepsiCo“ paskelbė panašų pareiškimą. Tačiau pasitraukti iš Rusijos rinkos žodžiais buvo gerokai paprasčiau, negu darbais.
„Jie atsisveikino, bet neišėjo. Jie paskelbė apie savo išvykimą, bet iš tikrųjų niekur nedingo, o produktai rinkoje buvo prieinami daugiau negu šešis mėnesius ir net gaminami Rusijos gamyklose“, – nurodė Rusijos gėrimų konglomerato „Chernogolovka Group“ generalinė direktorė Natalija Sahnina.
Žodį „Coca“ Rusijoje sėkmingai pakeitė „Dobryj“
Kurį laiką „Coca-Cola“ Rusijoje prekiavo atsargų likučiais, tačiau nepaisant to, jog generalinis direktorius Džeimsas Kvinsis (James Quincy) užsiminė, kad jo įmonė gali susidurti su tuo, jog jos verslo vieną dieną Rusijoje nebeliks, to taip ir nenutiko.
Kai „Coca-Cola“ prekės ženklų gamyba Rusijoje buvo nutraukta, juos pakeitė „Dobry Cola“ (liet. „Geroji Cola“). Sustabdžius investicijas ir nebetiekiant koncentrato tradicinių „Coca-Cola HBC“ gėrimų gamybai, bendrovės padalinys Rusijoje perėjo prie žaliavų pirkimo vidaus rinkoje. Iki 2023 metų pabaigos „Dobry Cola“ tapo vienu iš dešimties populiariausių kasdienių prekių ženklų tarp Rusijos vartotojų, rodo tyrimų bendrovės „NTech“ atlikta analizė. „Dobry“ taip pat tapo rinkos lyderiu saldžių gazuotų gėrimų kategorijoje, aplenkdamas „Chernogolovka“ bei „Cool Cola“.
2022 m. rugpjūtį „Reuters“ paskelbtame komentare „Coca-Cola HBC“ teigė, kad „Dobry Cola“ neturi ryšio su originalia „Coca-Cola“ ar pačia „Coca-Cola Co“.
Tiesą sakant, pati bendrovė, anksčiau buvusi „Coca-Cola HBC“ (Coca-Cola HBC Eurasia LLC), pakeitė pavadinimą į“ Multon Partners“, tačiau ji ir toliau lieka olandų „Coca-Cola HBC Holdings B.V.“ padaliniu. Pastaroji savo ruožtu yra dalis pasaulinės įmonės „Coca-Cola Hellenic Bottling Company“.
„Coca-Cola“ įmonei priklauso 23,2 proc. „Coca-Cola HBC AG“ akcijų.
ES nustatė sankcijas Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus
Nuo 2014 m. ES taiko didžiules individualias ir ekonomines sankcijas Rusijai dėl Ukrainos. ES taip pat nustatė sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma dėl Aleksejaus Navalno mirties.[2]
Asmenys ir subjektai, kuriems nustatytos sankcijos:
-kalinimo įstaigos, kuriose A. Navalnas buvo laikomas nuo 2022 m. birželio mėn. iki jo mirties,
-teisminių institucijų nariai, susiję su A. Navalno mirtimi ir Vladimiro Kara-Murza byla,
-kalinimo įstaigų sistemos ir Teisingumo ministerijos aukšto lygio pareigūnai,
-Rusijos pusiau vyriausybinė Saugaus interneto lyga.
Sankcijos priimamos pagal visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą.
Aleksejaus Navalno mirtis: ES 33 asmenims ir dviems subjektams nustatė sankcijas pagal visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (pranešimas spaudai, 2024 m. kovo 22 d.)
Visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas: Taryba į ES sankcijų sąrašą įtraukė dar keturis asmenis ir vieną subjektą (pranešimas spaudai, 2024 m. sausio 29 d.)
Chronologija. Žmogaus teisių apsauga ir propagavimas (bendra informacija)
Kodėl dėl „Coca Cola“ veiklos Rusijoje tyli Lietuvos „visuomenininkai“?
Pastaruosius porą metų Lietuvoje vis nerimo įvairių save visuomeninkais vadinančių veikėjų kaip Tapino, Šurajevo ir kitų „iškilių visuomenininkų“ organizuojami protestai ir įvairios akcijos. Tai Meilutytės paplaukioja po dažais užterštą vandens telkinį, kuris tik pastaruoju metu baigia atsigauti, tai kokie Šurajevo sekėjai pasivolioja prie Vokietijos ambasados ar pasigirsta raginimai versti su Rusija prekiaujantį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.[3]
Tačiau kai kalba pasisuka apie tokias įmones kaip „Coca Cola“, farmacijos sektorių ar prekybos su Rusija nesustabdžiusią JAV, įsivyrauja kapų tyla. Išvados peršasi dvi – arba tapinai ir kiti šurajevai akcijoms gauna nurodymus iš Akmenų gatvės, kurioje atsiribojusi nuo viso likusio pasaulio stūkso JAV ambasada, arba jie tiesiog yra realybės nesuvokiantys ir pigiais būdais dėmesio bandantys sulaukti klounai....[4]
