<h2>Įstatymo projektą pateikė Rusijos Dūmai</h2>
<p>Rusija tėškė šokiruojantį akibrokštą – prabilo apie užmojus atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.</p>
<p>Tokios iniciatyvos ėmėsi Rusijos Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas. Jis parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.</p>
<p>Nors remiantis tarptautine teise, valstybės nepriklausomybės fakto atšaukti neįmanoma, Rusija jau ne kartą įrodė, kad tarptautinei įstatymai ir globali pasaulio tvarka jai nė motais.</p>
<p>Lietuvos politikai į tokį Dūmos deputato siūlymą ragina reaguoti ramiai, bet atitinkamai, o politologai kalba apie tai, kad diplomatiniai Rusijos ir Lietuvos santykiai gali būti nutraukti.</p>
<h2>Siūlymas prasilenkia su logika</h2>
<p>Dūmai pateiktame projekto aiškinamajame rašte J. Fiodorovas savo pasiūlymą grindžia tuo, kad po šalies Konstitucijos pataisų, Rusijos Federacija buvo pripažinta teisine SSRS teisių perėmėja jos teritorijoje[1].</p>
<p>Žinoma, jog 1991 m. kovo mėnesį, Sovietų Sąjungoje buvo surengtas referendumas. Jo metu gyventojai pasisakė už SSRS kaip vienos valstybės išsaugojimą[2].</p>
<p>Tačiau jau tų pačių metų rugsėjį, pirmajame SSRS Valstybės Tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, buvo priimtas SSRS Valstybės Tarybos nutarimas Nr. GS-1 „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo“.</p>
<p>Primename, kad Lietuva apie savo nepriklausomybę paskelbė dar 1990 m. kovo mėnesį. Kai M. Gorbačiovo vadovaujama SSRS Valstybės Taryba paskelbė pripažįstanti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę, ją jau buvo pripažinusios daugiau kaip 50 šalių[3].</p>
<p>Tačiau J. Fiodorovas tvirtina, kad šis dekretas buvo neteisėtas. Dūmos nario teigimu, jį priėmė „antikonstitucinis organas“ ir jis „pažeidė kelis SSRS Konstitucijos straipsnius“:</p>
<blockquote>
<p>„Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Rusijos Konstitucijos 67 straipsnio 1 dalį „Rusijos Federacija yra Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos teisių perėmėja jos teritorijoje…", TSRS Valstybės Tarybos nutarimas Nr. GS-1 turi būti panaikintas", – projekto aiškinamajame rašte dėsto J. Fiodorovas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-06-09-at-10-51-37-am.png" alt="" /></p>
<p>Ar Dūmos deputatai svarstys šį projektą, kol kas nėra aišku.</p>
<p>Pats J. Fiodorovas Lietuvos nepriklausomybės teisėtumu abejoja ne pirmą kartą: 2015 m. jis prašė Rusijos generalinės prokuratūros išnagrinėti šį klausimą.</p>
<p>J. Fiodorovas yra profašistinės organizacijos „Nacionalinio išsivadavimo judėjimas" (NOD) koordinatorius. Deputatas žinomas dėl skambių pareiškimų, adresuotų Vakarams[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mantas-bytautas-uubh5krxzxk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kerštas už tai, kad Rusiją pripažino teroristine valstybe?</h2>
<p>Nors J. Fiodorovo siūlymas didesnio palaikymo Dūmoje gali ir nesulaukti, akivaizdu, kad Rusijos valdžia nėra patenkinta tuo, kad Lietuva aktyviai palaiko Ukrainą.</p>
<p>Dar gegužės 10 d. Lietuvos Seimas balsavo už Rusijos pripažinimą teroristine valstybe. Šią rezoliuciją Lietuvos parlamentarai priėmė vieningai – 128 balsai „už"[5].</p>
<p>Rezoliucijoje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpeno, Mariupolio, Borodiankos ir Gostomelio miestuose.</p>
<p>Rusiją paskelbusi teroristine valstybe, Lietuva aktyviai ėmėsi ir desovietizacijos. Šiuo metu skirtingose šalies savivaldybėse vyksta sovietinių monumentų nukėlimo procedūros.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/michael-parulava-nrv5rfzjdno-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekspertų nuomonės: nuo absurdo iki politinės šizofrenijos</h2>
<p>Į siūlymą atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, nedelsiant sureagavo ir Lietuvos vadovai, politikai bei politologai. Tačiau, jų reakcija Rusijai gali nepatikti. Šalies vadovai nesuskubo panikuoti, o ekspertai žinias iš Rusijos vertina atsargiai. </p>
<p>Prezidentūra tokį Rusijos politiko siūlymą pavadino absurdu ir nuo platesnių komentarų susilaikė.</p>
<blockquote>
<p>„Absurdo nekomentuosime“, – nurodė Prezidentūros komunikacijos grupė.</p>
</blockquote>
<p>Aštriau pasisakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis:</p>
<blockquote>
<p>„Nesistebiu, kad ir politikoje elgiasi ne pagal žmonių tvarkas. O reaguoti turime atitinkamai – būti pasirengę gintis ir patys, ir drauge su partneriais, politinėmis, diplomatinėmis ar kitomis priemonėmis“.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad Rusijos Valstybės Dūmoje užregistruotas įstatymo projektas yra politinė šizofrenija:</p>
<blockquote>
<p>„Tai yra politinė šizofrenija, nes atitinka visus šizofrenijos požymius – yra kliedesiai ir kartu socialinis atsiribojimas. Aš turiu omenyje atsiribojimą nuo tarptautinės bendruomenės ir jos teisės. Teisiniu požiūriu tai yra tiesiog didžiulė nesąmonė“[6].</p>
</blockquote>
<p>Teisės ekspertas teigia, kad valstybės pripažinimo aktas yra neatšaukiamas – jokia valstybė negali atšaukti kitos šalies pripažinimo. D. Žalimas aiškina, kad aktas buvo padarytas pagal tarptautinę teisę, jis visiškai galioja ir nėra jokio pagrindo po daugiau nei 30 metų jo ginčyti.</p>
<blockquote>
<p>„Pagrindas Lietuvos pripažinimui Lietuvos ir Rusijos santykiuose yra net ne šis 1991 m. rugsėjo 6 d. priimtas Sovietų Sąjungos Valstybės tarybos aktas, kuriuo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė, bet 1991 metų Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartis, kur visam laikui, neatšaukiamai Rusijos Federacija pripažino Lietuvos Respubliką pagal 1990 metų kovo 11-osios akto statusą", – aiškina D. Žalimas.</p>
</blockquote>
<p>Anot jo, realistiškai mąstant, po tokių žingsnių, kadangi šio valstybės tarybos nutarimo pagrindu buvo užmegzti Lietuvos ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai, kuriuos pratęsė Rusijos Federacija, matyt, reikėtų kalbėti apie visišką diplomatinių santykių nutraukimą. </p>
<h2>Siūlo rimtai nevertinti Maskvos iniciatyvų</h2>
<p>Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius teigia, kad tokių Maskvos iniciatyvų nereikėtų rimtai vertinti:</p>
<blockquote>
<p>„Jie nori mus suerzinti ir sukelti kokią nors reakciją, tačiau, manau, kad tai reikėtų ignoruoti. Net jei jie nuspręstų nubalsuoti ir atšaukti mūsų nepriklausomybės pripažinimą, tai neturės jokios reikšmės."</p>
</blockquote>
<p>K. Girnius teigia, kad Rusijos deputatai siūlo sunkiai suvokiamus dalykus:</p>
<blockquote>
<p>„Sakyčiau, kad jie siūlo kvailokus dalykus. Nejau jie dar nutars, kad neegzistavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė? Lietuvos ir Rusijos santykiai dabar yra žemiausiame lygyje ir nemanau, kad jie greitai pagerės. Net jei Dūmoje būtų pritarta tokiam siūlymui, tai tebūtų impotencijos ženklas – jie nori kaip nors Lietuvai kenkti, bet neturi tam rimtų priemonių“, – kalbėjo K.Girnius.</p>
</blockquote>
<p>***</p>
<p>Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Rusija, pati būdama SSRS sudėtyje, pripažino Lietuvos valstybingumą 1991 m. liepos 29 d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.</p>
