<h2>Po daugiau nei šimtmečio Rusija vėl skoloje</h2>
<p>Rusijai paskelbtas defoltas. Pirmą kartą per šimtmetį ši šalis nesilaiko savo finansinių įsipareigojimų. Ji nepadengė savo valstybės skolos užsienio valiuta net ir po suteikto lengvatinio laikotarpio. Teigiama, kad tokį valstybės delsimą atsiskaityti lėmė Vakarų įvestos sankcijos, dėl kurių buvo uždarytos galimybės sumokėti užsienio kreditoriams. Tačiau svarstoma, kad ši situacija yra naudinga abiem pusėms – tiek pačiai Rusijai, tiek Vakarams, tačiau neabejotinai paveiks Rusijos galimybes skolintis ateityje.</p>
<p>Pranešama, kad sekmadienį baigėsi lengvatinis laikotarpis Rusijai, per kurį ji turėjusi sumokėti maždaug 100 mln. dolerių palūkanų, kurios turėjo būti apmokėtos jau gegužės 27 d., tačiau jų neapmokėjus buvo suteiktas 30 dienų lengvatinis laikotarpis, pasibaigęs sekmadienį. Rusijos delsimas padengti įsiskolinimus traktuojamas kaip įsipareigojimų nevykdymas[6].</p>
<p>Tačiau kiek vėliau pasirodė ir kita informacija, teigianti, jog pirmadienio rytą Rusija buvo pripažinta kaip negalinti įvykdyti savo įsiskolinimo įsipareigojimų užsienyje, todėl šalis oficialiai įžengė į defolto teritoriją[2].</p>
<p>Defoltas reiškia, kad viena iš šalių nevykdo paskolos sutarties sąlygų, kai skolininkas negali laiku sumokėti arba atsisako mokėti palūkanas ir (ar) paskolos pagrindinę sumą visiems arba daliai kreditorių[3].</p>
<blockquote>
<p>Tokia situacija Rusijos istorijoje susidaro jau trečiąjį kartą. Pirmą kartą valstybė neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų 1918 m. po bolševikų perversmo, kai revoliucionieriai atsisakė mokėti už caro obligacijas. Antrasis kartas buvo kiek kitoks, kai 1998 m., restruktūrizavus skolas buvo nevykdomi įsipareigojimai, tačiau tik dėl vidaus skolinimosi[7]. Dabar Rusija nemoki jau trečią kartą.</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, jog šie ženklai rodo, jog Rusija sparčiais tempais tampa ekonomine, finansine ir politine atstumtąja: nuo kovo pradžios Rusijos prekyba euroobligacijomis susiduria su sunkumais, centrinio banko užsienio atsargos tebėra įšaldytos, o didžiausi bankai atskirti nuo pasaulinės finansų sistemos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigai-13.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lėšų yra, bet skolos nedengiamos</h2>
<p>Tačiau atsižvelgiant į bendrą Rusijos ekonomikai padarytos žalos mąstą, įsipareigojimų nevykdymas kol kas yra simbolinis ir nėra itin reikšmingas patiems rusams, kurie susiduria su dviženkle infliacija bei didžiausiu per daugelį metų ekonominiu nuosmukiu[6].</p>
<blockquote>
<p>Pats Kremlius praėjusią savaitę paskelbė apie negrąžintą 40 mlrd. dolerių siekiančią valstybės skolą, kurią esą pradės aptarnauti rubliais ir taip pat sukritikavo susidariusią force majeure situaciją, kuri esą buvo dirbtinai sukurta pačių Vakarų.</p>
</blockquote>
<p>„Loomis Sayles & Company LP“ vyresnysis valstybės analitikas Hasanas Malikas teigė, kad ši situacija atspindi labai retus atvejus, kai vyriausybę, kitais atvejais turinčią lėšų, išorinė vyriausybė priverčia nevykdyti savo įsipareigojimų.</p>
<blockquote>
<p>„Tai bus vienas didžiausių istorijoje įsipareigojimų nevykdymo etapų“, – teigė H. Malikas[6].</p>
</blockquote>
<h2>Rusija neskursta, o nauda – abipusė</h2>
<p>Tuo tarpu abejoti tuo, kad Rusija dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų neskursta, neleidžia ir pateikiami duomenys: štai praėjusiais metais, teigiama, jog Rusijos skola sudarė tik 17 proc. BVP, o jos pajamos iš naftos ir dujų pardavimo esą yra gausios[7].</p>
<p>Susidariusi situacija, kai dėl Vakarų valstybių taikomų sankcijų Rusija negali padengti valstybės skolų dėl to, kad negali siųsti lėšų užsienio kreditoriams per Vakarų agentus, leidžia manyti, jog situacija paranki abiem pusėms – tiek Vakarams, tiek pačiai Rusijai. Juk Maskva gali teigti, jog nevykdo įsipareigojimų dėl pačių Vakarų, o štai Vakarų politikai gali puikuotis ant pjedestalo dėl akivaizdaus Rusijos pažeminimo.</p>
<blockquote>
<p>Sankcijos liečia ir obligacijų turėtojus. Jie negali turėti jokių reikalų su Rusijos vidaus subjektais.</p>
</blockquote>
<p>Svarstoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Rusijos valstybės skola siekia tik 40 mlrd. dolerių, ekonominės pasekmės taip pat bus ribotos. Obligacijų turėtojams gali tapti sunku derėtis dėl restruktūrizavimo su subjektu, kuriam yra taikomos sankcijos. O štai bylinėjimasis užsienio teisme arba laukimas, kol bus nutrauktas karinis konfliktas, gali užtrukti ne vienerius metus. </p>
<blockquote>
<p>„Reuters“ praneša, kad remiantis „Refinitiv“, šiuo metu Rusijos skola yra parduodama už maždaug 25 proc. nominaliosios vertės.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/europoa.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didelis smūgis ateities skolinimosi galimybėms</h2>
<p>Visgi jau pasirodo ir nuogąstavimų, kad tokia padėtis gali suduoti lemiamą smūgį ateities galimybėms skolintis.</p>
<p>„The Telegraph“ skelbia, kad toks Rusijos žingsnis gali suteršti valstybės reputaciją skolinimosi rinkoje. Tarp daugelio investuotojų galioja įsipareigojimas laikytis susitarimų, kuriais neleidžiama investuoti į šalis, kurios priskiriamos prie nevykdančių savo įsipareigojimų[9].</p>
<p>Dėl šios priežasties, jei Rusija ir toliau neatkurs savo, kaip skolininkės, reputacijos, kitą kartą jai gali ir nepasisekti pasiskolinti iš tarptautinių rinkų. Pastebima, kad tai nėra įprastas procesas, mat dažniausiai šalys savo įsipareigojimų nevykdo todėl, kad yra nuskurdusios, o štai Rusijoje taip nėra – jos fiskalinis stiprumas rodo, jog investuotojai gali noriai reabilituoti Maskvą, jei ji apskritai grįš į Vakarų rinkas.</p>
<p>Pranašaujama, kad didesnis poveikis gali atsispindėti Rusijos bendrovėse, kurios priklauso nuo tarptautinio finansavimo. Teigiama, kad kai kurie investuotojai gali atsisakyti skolinti pinigus tokioms bendrovėms dėl valstybės įsipareigojimų nevykdymo[9].</p>
