Rusijai barbių ir openhaimerių nereikia

Pasaulis, ŠiandienSteponas Rokas
Suprasti akimirksniu
Openheimeris
Antikarinio filmo „Openheimeris“ , neįtikusio Rusijos Kultūros ministerijai, reklaminis plakatas

Lauktų premjerų dar teks palaukti

Didžiajai daliai pasaulio džiaugiantis naujausių holivudinių filmų „Barbė“ ir „Openheimeris“ premjeromis, Rusijos žiūrovai jų neišvys. Oficiali priežastis – Kultūros ministerijos draudimas, neoficiali – Rusija filmų negaus dėl jai taikomų sankcijų. Nepaisant to, internete jau pasirodė informacija apie tai, jog kai kuriuose didžiuosiuose miestuose filmus, tikėtina, didžiuosiuose ekranuose visgi bus galima išvysti. Tai bus pateikiama kaip „peržiūra prieš seansą“ ir rodomas ne originalas, o kokybiška piratinė kopija.

Dalis Rusijos leidinių net pateikė kino teatrų, kurie ryšis tokiems veiksmams, sąrašą, tačiau tiems, kas norėjo minėtus filmus pamatyti, jis nėra būtinas – piratiškose rusiškose svetainėse jie pasirodė iškarto po premjerų.

Barbė – 2023 m. JAV fantastinė komedija, kurią režisavo Greta Gervig (Greta Gerwig), o scenarijų parašė G. Gervig ir Noa Baumbah (Noah Baumbach). Filmas sukurtas remiantis „Mattel“ sukurtomis Barbės lėlėmis. Filme Barbė ir Kenas po egzistencinės krizės leidžiasi į savęs pažinimo kelionę.

Tiesa, leidinys „Mash“ informuoja, kad „Openheimerio“ Rusijoje nebus galima išvysti net tokiame formate, kadangi buvo gautas griežtas aukščiau esančios instancijos nurodymas. Užtat draudimai nebus taikomi filmui „Barbė“.

Barbė
Rusijos Kultūros ministerijai užkliuvusio filmo „Barbė“ plakatas

Ministerija paaiškino savo sprendimą

Rusijos Kultūros ministerija nurodė, kad nėra gavusi paraiškų dėl minėtų filmų demonstracijos šalies kino teatruose. Taip pat, bent jau pastaruoju metu, nė vienas iš šalies kino teatrų bilietais į šiuos filmus neprekiavo.

Vėliau ministerija nusprendė, kad kino juostos „Barbė“ ir „Openheimeris“ neatitinka tradicinių rusiškų moralinių – dvasinių vertybių. Būtent tai nurodyta institucijos vadovo pavaduotojo Andrėjaus Malyševo atsakyme į Dūmos vicespikerio Vladislavo Davankovo užklausą.

„Manome, kad jūsų pasiūlymas leisti šalies gyventojams žiūrėti filmus „Barbė“ ir „Openheimeris“ neatitinka šalies vadovo suformuotų tikslų ir iškeltų uždavinių, susijusių su tradicinių rusiškų moralinių – dvasinių vertybių saugojimu ir puoselėjimu“, – pažymėjo A. Malyševas.

Openheimeris – 2023 m. JAV-Jungtinės Karalystės epinis biografinis trileris, kurio scenarijų parašė ir režisavo Kristoferis Nolanas (Christopher Nolan). Filmas paremtas amerikiečių fiziko teoretiko Roberto Openheimerio karjera.

Jis priminė, kad 2023 metais rusai galėjo pasidžiaugti tokiais filmais kaip „Kūlverstukas“, „Iššūkis“ ir „Liudininkas“. Pasak valdininko, Rusijos kino rinka turi užtektinai kokybiškų vietos autorių premjerų, todėl Kultūros ministerija nepritaria idėjai licencijuoti šalyje nedraugiškų valstybių kuriamus filmus. Taip pat buvo pabrėžta, kad mažėjantis šalies kino teatruose rodomų holivudinių filmų skaičius stimuliuoja aktyviau dirbti Rusijos kino kūrėjos ir prisideda prie vietinės industrijos vystymosi.

Kulverstukas
Kultūros ministerijos nuomone, rusams užtenka ir Kūlverstuko

V. Davankonas į Rusijos premjerą Michailą Mišustiną su pasiūlymu privaloma tvarka suteikti licencijas filmams iš nedraugiškų šalių, kreipėsi rugpjūčio pradžioje. Jis tai pateikė kaip eksperimentą. Tuomet jis akcentavo, kad iš Rusijos žiūrovų atimama galimybė „Barbę“ ir „Openheimerį“ žiūrėti kino teatruose.

Jis taip pat priminė, kad 2022 metais, lyginant su 2019 m., Rusijos kino teatrų pelnai sumažėjo 57,2 proc. ir siūlė pagalvoti apie kino pramonės paramos priemones. Kaip vieną veiksmingiausių būdų politikas įvardino leidimą rodyti kino filmus be jų autorių ar teisių turėtojų sutikimo.

Kritika iš pačių rusų

Ministerijos sprendimas neleisti filmų į didžiuosius ekranus netruko sulaukti ir pačių rusų kritikos. Jos pažėrė ir kinokritikas Davidas Šneiderovas.

„Filmai „Barbė“ ir „Openheimeris“ Rusijoje uždrausti, o aš principingai nežiūriu vogtų filmų. Visgi aš žinau, kad „Openheimeris“ yra filmas apie atominę bombą ir yra visiškai antikarinė juosta. Jeigu antikarinis filmas neatitinka moralinių rusų vertybių, tai kur mes gyvename?“ – stebėjosi D. Šneiderovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Barbė susitikinėja su Kenu, kas yra akivaizdžios heteroseksualios orientacijos demonstracija, todėl šio filmo draudimas taip pat kelia nemažai klausimų.

„Barbė niekada nebuvo pastebėta LGBT bendruomenėse. Ji visą laiką turi tradicinės orientacijos vaikiną Keną. Tai arba Rusijos kultūros ministerija nežiūrėjo filmo, arba valdininkai pasižymi ligota fantazija. Kiek anksčiau „Roskino“ vadovė sakė, kad auga Rusijos susidomėjimas Afrikos kinu. Su visa pagarba, bet tiems filmams toli iki normalios kinematografijos. Sutinku, kad visos tautos ir nacijos yra lygios, tačiau afrikiečių filmai europiečiams yra per daug specifiniai“, – apibendrino kritikas.