Ukrainai kalbant apie kontrpuolimo pergales atsaką ruošia ir Rusija
Į atsargą išėjęs JAV generolas ir buvęs CŽV vadovas Deividas Petreusas teigia, kad nors Ukrainos pajėgos nuo birželio mėnesio, kai pradėjo savo ilgai lauktą kontrpuolimą, pasiekė tik nedidelių laimėjimų, pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių kariuomenė vis dėlto pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją.
Atsižvelgiant į tai, generolas spėja, kad egzistuoja nemenka tikimybė, kad ukrainiečiai iki šių metų pabaigos pralauš antrąją ir trečiąją Rusijos gynybos liniją.
„Jei jie galėtų ją pertraukti ir sutrikdyti ar bent sumažinti rusų logistinius pajėgumus remti savo pajėgas centrinėje pietų Ukrainos dalyje, tai būtų gana reikšmingas pasiekimas“, – esamą karo situaciją aiškina į atsargą išėjęs JAV generolas ir buvęs CŽV vadovas.
Tačiau tikėtis, kad jau netrukus įvyks Rusijos pajėgų sutriuškinimas tikrai nereikia. Vladimiras Putinas atsitraukti neketina, veikiau priešingai – rengiasi naujam dideliam smūgiui.
Kaip teigia karinis ekspertas ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas, rusai šiuo metu telkia pajėgas ir rengiasi dideliam puolimui. Pasak V. Selezniovo, Rusijos prezidentas V. Putinas vis dar tiki, kad jo kariuomenė yra pajėgi pakeisti dabartinę situaciją fronte.
„Priešas kaupia išteklius ir net jei Rusijos kariuomenė nėra visiškai pasirengusi, ji vis tiek kelia grėsmę. 420 000 Rusijos karių yra rimtas skaičius“, – sako V. Selezniovas, teigiantis, kad didžiulis Rusijos smūgis gali būti įvykdytas rugsėjo arba spalio pirmoje pusėje.
Šis pranešimas pasirodė netrukus po ankstesnių žinių apie tai, kad Rusijos kariuomenė dislokavo rezervinę kariuomenę, kurios daliniai iš Luhansko srities galėtų greitai persikelti į pietus ir ten atremti Ukrainos kontrpuolimo veiksmus.
Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas taip pat neseniai sakė, kad Rusijos kariuomenė dislokavo naujai sukurtos rezervinės armijos – 25-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos – dalinius, kurie gali pradėti gintis nuo Ukrainos kontrpuolimo pietuose.
Karo studijų institutas: Rusijos antpuolis gali prasidėti jau netrukus
Apie Rusijos atsaką į Ukrainos puolimą praneša ir Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, kurie informuoja apie rusų rezervinių karinių dalinių aktyvumą bei judėjimą. ISW mano, kad 25-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija, atsižvelgiant į jos skubotą dislokavimą, greičiausiai nebus pasirengusi rimtai kovai, o vietovę ginančių Rusijos karių fizinė būklė jau yra prasta, jie patiria psichologinę įtampą. Tačiau tai nereiškia, kad Ukraina į šiuos pranešimus gali nereaguoti.
ISW atkreipė dėmesį, kad Rusijos informacinėje erdvėje vėl kalbama apie plataus masto, šimtų tūkstančių žmonių mobilizaciją tiek iš rezervistų, tiek iš profesionalių karių tarpo. Ekspertų turimi šaltiniai Rusijoje teigia, kad Kremliaus vidaus aplinkoje vėl aktyviai diskutuojama apie mobilizacijos poreikį ir pasirengimą šiai antrajai rezervo mobilizacijos bangai prieš spalio 1 d. prasidedantį pusės metų rudens šaukimo į kariuomenę ciklą. Tiesa, ekspertai priduria, kad dėl plataus masto mobilizacijos V. Putinas vis dar abejoja.
ISW pažymi, kad tokie planai Rusijoje tikrai nėra nauji, be to, pačioje valstybėje jie gali būti įvertinti nepalankiai. Prisiminkime, po mobilizacijos pernai rudenį, iš šalies pabėgo dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus vyrų.
Regis, kad galimą nepasitenkinimą nujaučia ir Rusijos lyderiai. ISW skelbia, kad Kremliaus vidinis ratas dabar aktyviai nesutaria dėl antrosios rezervo mobilizacijos bangos būtinybės. Dalis politikų mano, kad toks žingsnis būtų perteklinis, o „specialiosios karinės operacijos“ eigą suvaldyti galima ir kitomis priemonėmis.
Mobilizuoti vyrai iš regionų, nepalaikančių V. Putino partijos
Briuselyje dirbanti tarptautinis saugumo ekspertė, Briuselio valdymo mokyklos docentė Olesya Tkacheva sako, kad Rusija, siekdama pergalės Ukrainoje, gali pradėti keisti mobilizacijos taktiką ir vyrus imti šaukti vis drąsiau.
Ekspertė pažymi, kad Rusijos prezidentui paskelbus apie šaukimą į kariuomenę, buvo daroma prielaida, kad tai paveiks tik jaunus vyrus nuo 18 iki 35 metų, t. y. maždaug 0,01 proc. visų Rusijos gyventojų. Tačiau praėjusiais metais Rusija mobilizavo 300 000 rezervistų, o V. Putinas taip pat užkrovė naštą provincijų gubernatoriams pristatyti Gynybos ministerijai nustatytas, bet slaptas vyrų kvotas.
Skelbiama, kad kai kurie Rusijos vietos savivaldybių pareigūnai, kurie tvarko šaukimo į kariuomenę registravimo apskaitą, ir gubernatoriai, norintys pelnyti Kremliaus palankumą, viršijo Maskvos nustatytas kvotas mobilizuodami jaunus vyrus. Įdomu tai, kad kvotos viršytos buvo ne visuose regionuose.
Briuselio valdymo mokyklos docentė O. Tkacheva sako, kad jos atlikti tyrimai rodo, jog šaukimo našta užpildyti karių gretas labiausiai teko regionams, kurie per paskutinius Dūmos arba parlamento rinkimus nepalaikė V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“, arba toms vietovėms, kurios yra ekonomiškai silpnos.
Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur „Vieningoji Rusija“ atsiliko rinkimuose, žuvo ir buvo sužeista daugiau žmonių nei kituose, pavyzdžiui, Maskvoje ir Sankt Peterburge. Šie skaičiai turėtų apimti karininkus ir samdinius.
O. Tkacheva teigia, kad remiantis jos ir tarptautiniais skaičiavimais, iki rugpjūčio vidurio kare Ukrainoje žuvo 120 000 rusų karių, buvo sužeista nuo 170 000 iki 180 000.
Dėl to, jos teigimu, Kremlius dabar savivaldybių ir provincijų pareigūnus ragina neviešinti karių laidotuvių informacijos, sustojo ir paminklų kritusiems kariams statybos. Taip bandoma užtikrinti, kad visuomenės parama karui nesumažės.
