Vakarai vis labiau įsitraukia į karą Ukrainoje
Ukraina neseniai užsitikrino Vakarų paramą vakarietiškais tankais „Leopard“, taip pat amerikietiškais „Abrams“. Tačiau aukščiausio rango Ukrainos vadovai teigia, kad to nepakanka ir kreipiasi į Vakarų sąjungininkus su prašymu siųsti ir naikintuvus.
Kol kas JAV prezidentas lyg ir pareiškė, kad Vašingtonas nesuteiks Kijevui naikintuvų, o Vokietijos kancleris teigia, kad kovinių lėktuvų klausimas apskritai nėra keliamas.
Tačiau Prancūzijos vadovas nėra toks kategoriškas šiuo klausimu, o Lenkijos bei Baltijos šalys be užuolankų aktyviai ragina Vakarus tiekti Ukrainai visokeriopą pagalbą.
Lietuvos prezidentas net teigė, kad NATO turėtų nustoti brėžti raudonąsias linijas ir aprūpinti Ukrainą visais jai reikalingais ginklais, įskaitant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas.
Į tai reaguoja Rusija, pabrėždama, kad Vakarai su NATO priešakyje tampa tiesiogiai įsitraukę į karą Ukrainoje, o Lenkija ir Baltijos šalys demonstruoja itin agresyvią poziciją.
Iš tiesų, vienas iš NATO generolų neseniai pareiškė, kad karinis blokas yra pasirengęs tiesioginei konfrontacijai su Rusija, o Europos Sąjungos (ES) pareigūnas pabrėžė, kad dabar Rusija kariauja jau ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais. Įtampai augant, vėl pasigirsta kalbos apie augančią Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
„Amazon Alexa“ namų technologija net išpranašavo, kad karas gali prasidėti jau šiais metais, Rusijai užpuolus Vokietiją. Tuo tarpu naujuoju Nostradamu save laikantis ateities pranašautojas teigia, kad plataus masto karas prasidės šiemet, tačiau ne dėl Rusijos-Ukrainos konflikto ar Vakarų įsitraukimo, bet dėl situacijos Taivane.
Galimas naikintuvų siuntimas į Ukrainą užvirė naujas diskusijas Vakaruose
Po kelis mėnesius trukusių Vakarų diskusijų galiausiai sutarta, kad JAV pagaminti „Abrams“ ir Vokietijoje pagaminti „Leopard“ galiausiai galės būti tiekiami Ukrainai. Tačiau Kijevas nori daugiau ir dabar jau viliasi iš sąjungininkų sulaukti modernių naikintuvų.
Tačiau naikintuvų siuntimas gali tapti dar aršesniu klausimu nei tankų tiekimas. Europos ir JAV pareigūnai baiminasi, kad eskalacijos grėsmė tokiu atveju taps pernelyg didelė.
JAV prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose paklaustas, ar jo šalis suteiks Ukrainai naikintuvų „F-16“, atsakė neigiamai, nors ir pabrėžė, kad ir toliau diskutuos su Ukraina. Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė, kad vakarietiškų naikintuvų tiekimas nėra tikslingas[1].
„Tai yra sudėtinga įranga. Nemanome, kad praktiška siųsti tuos reaktyvinius lėktuvus į Ukrainą“, – pareiškė Dauningo gatvės atstovai.
Vokietija taip pat patvirtino, jog nesiųs naikintuvų Ukrainai.
„Naikintuvų klausimas net nekeliamas. Galiu tik patarti neįsivelti į nuolatines lenktynes dėl ginklų sistemų tiekimo“, – sakė kancleris Olafas Scholzas[2].
Tuo tarpu Prancūzijos gynybos ministro Sebastieno Lecornu padėjėjas teigia, kad Prancūzija svarsto Ukrainos prašymą rengti naikintuvų pilotus, o paklaustas, ar Prancūzija svarstytų galimybę siųsti naikintuvus į Ukrainą, prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad „nėra nieko atmestino“, tačiau pabrėžė, kad ši įranga turėtų neliesti Rusijos teritorijos, nedidinti įtampos ir nesilpninti Prancūzijos kariuomenės[3].
Už naikintuvų siuntimą Ukrainai pasisako Baltijos šalys ir Lenkija
Jeigu Vakarų valstybės atsargiai vertina galimybę Ukrainai tiekti ir naikintuvus, kitokią poziciją demonstruoja Lenkija ir Baltijos valstybės.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigia, kad jei bus priimtas sprendimas dėl naikintuvų „F-16“ siuntimo į Ukrainą, Lenkija veiks „visapusiškai“, visus veiksmus koordinuodama su sąjungininkais Vakaruose.
„Kaip ir prieš kelis mėnesius su lėktuvais „MiG-29“, bet kokia kita pagalba bus koordinuojama, įgyvendinama ir galbūt perduodama kartu su kitomis NATO valstybėmis narėmis. Čia veiksime visiškai koordinuotai“, – pabrėžė M. Morawieckis[4].
Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai teigia matantys teigiamų signalų iš Lenkijos: Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigia, kad Lenkija yra pasirengusi „perduoti naikintuvus mums, koordinuojant su NATO“[5].
Vis tik, viešai Lenkija stengiasi elgtis apdairiai ir skelbia, kad šiuo metu nesidera dėl naikintuvų „F-16“ siuntimo Ukrainai. Tai patvirtino gynybos ministras Wojciechas Skurkiewiczius.
„Šiuo metu nėra oficialių diskusijų dėl „F-16“ perdavimo“, – sakė jis.
Tačiau jei Lenkija bet kokias diskusijas dėl potencialaus naikintuvų teikimo Ukrainai slepia, Lietuva apie tokią būtinybę kalba atvirai. Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie tai, kad valstybės nesiryžta Ukrainai tiekti naikintuvų, pareiškė besiviliantis, kad „ši raudonoji linija bus peržengta“[6].
„Mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija“, – sakė G. Nausėda.
Kremliaus pasipiktinimas Baltijos šalių bei Lenkijos pozicija auga
Į tokius skandalingus pareiškimus netruko sureaguoti ir Rusija. Kremliaus atstovas spaudai pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios viskam, kad toliau „provokuotų kolektyvinių Vakarų šalių konfrontaciją su Rusija“, tariamai naudodamos įvykius Ukrainoje.
„Apskritai mes matome labai, labai agresyvų Baltijos šalių, Lenkijos atstovų nusiteikimą – jie akivaizdžiai pasirengę viskam, kad provokuotų tolimesnių konfrontacijų stiprėjimą, ir veikiausiai nesusimąsto apie padarinius. Žinoma, liūdna, kad, esant tokioms sąlygoms, didelių Europos valstybių, kurios yra visų europinių procesų variklis, vadovai, deja, nevykdo balansuojamojo vaidmens ir nebalansuoja štai tokių atstovų su ekstremistiniais polinkiais“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas[7].
Jis taip pat dar kartą pabrėžė, kad „kolektyvinių Vakarų“ įsitraukimo lygis yra akivaizdus ir jis nuolat auga.
„Didėjimas vyksta, mes tai fiksuojame. Dar kartą kartojame: tai nepadės pakeisti įvykių eigos“, – pabrėžė D. Peskovas.
Rusija piktinasi Vakarų įsitraukimu
Rusija jau kurį laiką teigia, kad kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su NATO. Tokią rusų poziciją dar labiau įtvirtino Vakarų sprendimas į Ukrainą siųsti tankus: tai Kremlius vadino „tiesioginio ir didėjančio JAV ir Europos dalyvavimo kare įrodymu“.
„Iš Europos sostinių ir Vašingtono nuolat skamba pareiškimai, kad įvairių ginklų sistemų, įskaitant tankus, siuntimas į Ukrainą jokiu būdu nereiškia šių šalių ar aljanso dalyvavimo karo veiksmuose Ukrainoje. Mes su tuo kategoriškai nesutinkame ir Maskvoje viskas, ką daro aljansas ir mano paminėtos sostinės, vertinama kaip tiesioginis dalyvavimas konflikte. Matome, kad tai vis labiau stiprėja,“ – anksčiau kalbėjo D. Peskovas.
Tuo tarpu Rusijos politikos ir karo ekspertai diskutuoja apie tai, kad ginklus Ukrainai gausiai tiekiančios Vakarų valstybės pačios gali tapti naujais taikiniais. Buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Karaganovas sakė, kad NATO ginklų tiekimas gali sukelti galimą karinį atsaką juos tiekiančioms valstybėms[8].
„Siųsdamos tankus, NATO šalys vis atviriau įsitraukia į karą, o tai daro jas potencialiais taikiniais. Tai ne visai Rusijos ir Ukrainos karas, tai Rusijos ir Vakarų karas. Ukrainiečiai naudojami kaip patrankų mėsa, o vadovybė iš esmės yra marionetės. Vakarai žengė į priekį ir ruošėsi pulti Rusiją, o Rusija nusprendė pirma atvirai smogti. Tačiau jau 25 metus vyksta NATO plėtra“, – teigia S. Karaganovas.
Vakarų pareigūnai vis dažniau kalba apie pasiruošimą kovai su Rusija
Tuo tarpu Rusijai vis dažniau kliaujantis grasinimais Vakarams, NATO ir ES pareigūnai teigia, kad Vakarai yra pasiruošę ir dėl augančio įsitraukimo kaltina pačią agresorę Rusiją.
ES išorės veiksmų tarnybos generalinis sekretorius Stefano Sannino neseniai palankiai užtarė Vokietijos, JAV ir kitų šalių sprendimą tiekti tankus į Ukrainą ir pažėrė kritikos V. Putinui, kuris neva tik ir siekia tiesioginio karo su Vakarais.
„Manau, kad šis naujausias pokytis ginkluotės tiekimo srityje yra tik situacijos evoliucija ir tai, kaip Rusija pradėjo perkelti karą į kitą etapą. Rusija vykdo beatodairiškas atakas prieš civilius gyventojus ir miestus, nebe prieš karinius taikinius. ES neperkelia karo į kitą etapą, o tik suteikia galimybę išgelbėti gyvybes ir leidžia ukrainiečiams apsiginti“, – sakė S. Sannino[9].
Tuo tarpu NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris teigia, kad NATO yra pasirengęs įsitraukti į karą Ukrainoje tokiu atveju, jei Rusija peržengs raudonąją liniją ir įsiverš į NATO valstybės-narės teritoriją[10].
„Manau, kad tai svarbi žinia rusams, kad mūsų laikysena pasikeitė, kad parodytume jiems, jog esame pasirengę, jei jie sugalvotų eiti į NATO“, – teigia jis.
Vakarai žaidžia su ugnimi
Vis dėlto, dalis ekspertų pabrėžia, kad gausėjanti Vakarų parama Ukrainai modernia ir pažangia ginkluote iš tiesų gali reikšti, kad tiesioginis konfliktas su Rusija taps neišvengiamas. Dėmesį verta atkreipti ir į greitai kintančią pasaulio galingųjų nuomonę.
Dar pernai pavasarį JAV prezidentas sakė, kad JAV nesiekia karo tarp NATO ir Rusijos. J. Bidenas taip pat sakė, kad lėktuvų ar tankų siuntimas į Ukrainą reikštų Trečiąjį pasaulinį karą[11]. Vis dėlto, Vakarai Ukrainai jau pažadėjo tiekti tankus, o naikintuvų suteikimas, regis, taip pat tampa tik laiko klausimu.
Kaip teigia Europos politikos analizės centro (CEPA) ekspertas Timothy Ashas, geopolitiniu požiūriu šis karas suteikia puikią galimybę JAV susilpninti ir sumenkinti Rusijos konvencinės gynybos pajėgumus, su nedidele rizika JAV civilių ir karių gyvybėms[12].
„JAV 5,6 proc. savo gynybos biudžeto išleidimas beveik pusei Rusijos konvencinio karinio pajėgumo sunaikinti atrodo visiškai neįtikėtina investicija. JAV kariuomenė gali pagrįstai norėti, kad Rusija ir toliau dislokuotų karines pajėgas Ukrainai sunaikinti“, – teigia jis.
Tuo tarpu Hadsono instituto analitinio centro ekspertas Lukas Kofis teigia, kad fizinis Rusijos valstybės sunaikinimas vis dažniau formuluojamas kaip NATO politikos tikslas.
„Karas Ukrainoje greičiausiai reikš Rusijos Federacijos, kokia ji žinoma šiandien, iširimą“.
Trečiasis pasaulinis karas prasidės šiais metais?
O auganti įtampa ir toliau skatina kalbas apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Apie tai, atrodo, prakalbo net „Amazon Alexa“ namų robotas.
„TikTok“ vaizdo įrašų kūrėjas Jonas Buckhouse’as neseniai pasidalino filmuota medžiaga, kurioje galima išgirsti kaip „Alexa“ išpranašauja Trečiojo pasaulinio karo scenarijų: išmaniojo namų roboto teigimu, karas prasidės šių metų lapkričio 23-ąją, kai Rusija užpuls Vokietiją[13].
Tuo tarpu „naujuoju Nostradamu“ vadinamas „ateities pranašautojas“ Hamiltonas Parkeris taip pat spėja, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidės šiais metais, tačiau ne mūsų regione, bet Taivane.
Jo teigimu, Taivane įvyks nelaimingas atsitikimas, tikėtina, susijęs su povandeniniais laivais ar lėktuvais, o dėl to įsiplieks konfliktas, tapsiantis Trečiojo pasaulinio karo užuomazga[14].
