Rusija Izraelį laiko okupacine šalimi, Vakarus kaltina veidmainiškumu
Rusija, tarptautinėje arenoje sulaukianti griežtos kritikos ir pasmerkimo dėl tęsiamo karo Ukrainoje, dabar pati viešai kaltina Izraelį dėl šios valstybės veiksmų Gazos Ruože.
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Vasilijus Nebenzia neeilinėje specialiojoje sesijoje, kuri buvo skirta Gazos Ruožo apgulties ir humanitarinės krizės klausimui spręsti, pareiškė, kad Izraelis neturi teisės į savigyną dabartiniame konflikte, nes yra okupacinė valstybė.
„Reikia užkirsti kelią konflikto plitimui regione. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės veidmainiauja baisios situacijos Gazos Ruože akivaizdoje. Viskas, ką jos gali padaryti, tai tvirtinti, kad Izraelis turi teisę į savigyną, tačiau kaip okupacinė valstybė jie tokios teisės neturi, tai patvirtina 2004 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo (JT) nuomonė“, – sakė jis[1].
V. Nebenzia savo kalboje ne kartą akcentavo JAV ir kitų Vakarų valstybių veidmainystės apraiškas: pasak rusų diplomato, Vakarai kitose situacijose ragina laikytis humanitarinės teisės, steigia tyrimo komisijas, taiko sankcijas, o dabar, matydami Gazos Ruožo sunaikinimą, smūgius civiliams objektams, tūkstančių vaikų mirtis ir siaubingas civilių kančias, užmerkia šiam žiaurumui akis.
Rusijos diplomatas JT taip pat paragino visas susijusias šalis siekti diplomatinio sprendimo, nutraukiant apgultį Gazoje ir paleidžiant įkaitus. V. Nebenzia pridūrė, kad Izraelis turi teisę užtikrinti savo saugumą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ši teisė gali būti visiškai užtikrinta tik tuo atveju, jei „palestiniečių problema bus teisingai išspręsta remiantis pripažintomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis“[2].
„Anksčiau ar vėliau teks eiti šiuo keliu; klausimas tik, kiek nekaltų žmonių per tą laiką žus“, – teigė rusų diplomatas.
Palestinos pusė skelbia, kad per beveik mėnesį trunkantį Izraelio bombardavimą Gazos Ruože jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Tarptautinis teismas Izraelį laiko okupacine šalimi
Rusijos pareiškimas dėl Izraelio buvimo „okupacine valstybe“ nėra toks kontraversiškas kaip gali atrodyti. Iš tiesų, dar 2004 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendime buvo nurodyta, kad „Izraelis, kaip okupacinė valstybė, pagal tarptautinę teisę, neturi teisės statyti skiriamąją sieną okupuotoje Jeruzalėje“.
Šį TTT sprendimą Izraelis ignoravo ir toliau tęsė dešimtmečius trunkančią okupaciją. Dėl tokios Izraelio politikos Vakarų šalys yra linkusios tylėti, tačiau Arabų kraštų valstybės dažnai žėrė kritikos Izraelio valdžiai. Panašiai elgėsi ir aibė tarptautinių, humanitarinių bei žmogaus teises ginančių organizacijų, tarptautinių įstaigų.
Tokios organizacijos kaip Tarptautinis Raudonasis Kryžius (TRKK), JT Nepriklausoma tarptautinė okupuotų palestiniečių teritorijų tyrimo komisija, JT Generalinė Asamblėja (JTGA), Afrikos Sąjunga (AS), Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), „Amnesty International“ (AI) ir „Human Rights Watch“ (HRW) yra oficialiai pareiškusios savo poziciją, kuria tvirtina, kad Izraelis nuo 1967 m. yra okupavęs palestiniečių teritorijas, įskaitant Gazos Ruožą.
Ne tik tarptautinės organizacijos: Lotynų Amerikos šalys vieningai smerkia Izraelį
Kol Vakarai vieningai palaiko Izraelį ir valstybės veiksmus Gazoje, kitos pasaulio valstybės negaili kritikos ir smerkia prieš nekaltus civilius palestiniečius demonstruojamą agresiją. Tai iššaukia diplomatinius nesutarimus, o kai kuriais atvejais, valstybės net yra linkusios su Izraeliu nutraukti bet kokį diplomatinį bendradarbiavimą.
Pavyzdžiui, Bolivija neseniai nutraukė diplomatinius santykius su Izraeliu, Čilė ir Kolumbija atšaukė savo ambasadorius iš Tel Avivo, o Brazilija griežtai pareikalavo Izraelį nedelsiant sustabdyti vaikų žudymą Gazos Ruože.
Nesutarimus tarp Izraelio ir Bolivijos paskatino pastarosios valstybės užsienio reikalų ministro pavaduotojo Freddy Mamani Machaco teiginiai apie tai, kad jo vyriausybė nutraukia ryšius su Izraeliu „dėl agresyvaus ir neproporcingo karinio puolimo Gazoje“ , kurį jis pavadino „grėsme tarptautinei taikai ir saugumui“.
Atsakydama į tai, Izraelio užsienio reikalų ministerija apkaltino Boliviją, kad ji „prisideda prie teroristinės organizacijos „Hamas“, kuri spalio 7 d. Izraelyje nužudė 1 400 žmonių ir paėmė 240 įkaitų.
Tačiau kritiškos pozicijos Izraelio veiksmų Gazoje atžvilgiu laikosi ir kitos Pietų Amerikos šalys. Pavyzdžiui, Čilės prezidentas Gabrielis Boricas tviteryje pranešė, kad Izraelis pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, o jo oro smūgiai prilygsta kolektyvinei bausmei Gazoje. Kolumbija taip pat atšaukė savo ambasadorių iš Izraelio, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro net pavadino Izraelio veiksmus „palestiniečių tautos naikinimu ir genocidu“[3].
Izraelio ir kelių kairiųjų vyriausybių Pietų Amerikoje santykiai jau daugelį metų yra įtempti. Buvęs Bolivijos prezidentas Evo Moralesas 2009 m. nutraukė ryšius su Izraeliu po šalies karinių veiksmų Gazos Ruože. E. Moralesą pakeitusi konservatyvi administracija po dešimtmečio atkūrė santykius su Izraeliu, bet E. Moralesas, kuris vis dar sulaukia gausios paramos Bolivijoje, yra pavadinęs Izraelį teroristine valstybe ir ragino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu teisti už karo nusikaltimus tarptautiniame tribunole.
Nuo Lotynų Amerikos šalių neatsilieka ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vyriausybė, kuri pirmadienį atšaukė savo ambasadorių ir diplomatinę misiją Izraelyje, pasmerkusi Gazos Ruožo bombardavimą ir pavadinusi jį genocidu. Vyriausybė taip pat pagrasino imtis veiksmų prieš Izraelio ambasadorių Pietų Afrikos Respublikoje dėl jo neseniai išsakytų pastabų apie Afrikos šalies poziciją Izraelio karo atžvilgiu.
Valdžios poziciją remia ir PAR gyventojai: palestiniečius palaikantys protestuotojai rengė gausias demonstracijas prie JAV konsulato Johanesburge ir Izraelio ambasadų Pretorijoje bei Keiptaune, ragino Pietų Afrikos Respublikos vyriausybę išsiųsti Izraelio ambasadorių namo, nutraukti ryšius su šia valstybe[4].
