<h2>Papildyta. Informuoti Vyriausybės atstovai</h2>
<p>Artėjančią naujų mokslo metų pradžią džiaugsmingai pasitinka ne visi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gavo pylos už tai, kad visiškai apleido klasių komplektavimo ir tinklo pertvarkos klausimus. Nors dar 2018 m. Vyriausybės nutarime nustatytas aiškus mokinių klasėse skaičius, kurio nevalia viršyti, savivaldybės ir toliau savivaliauja bei dangsto švietimo įstaigų vadovų pažeidimus. Jau net garsiai kalbama tai, kad tokie žingsniai galėtų liudyti ne ką kitą kaip duoklę privačioms mokykloms, į kurias einantys pasiturinčių tėvų vaikai gauna kur kas kokybiškesnį ugdymą, o tokios įstaigos turi ir pranašumą prisiviliojant aukšto lygio pedagogus, kol valstybinės įstaigos skambina pavojaus varpais dėl tuščių darbo vietų.</p>
<p>Susiklosčiusią situaciją dėl klasių komplektavimo pažeidimų trečiadienio rytą pakomentavo pati švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, išreiškusi susirūpinimą dėl Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių sprendimų nesilaikyti Vyriausybės nustatytų klasių formavimo reikalavimų.</p>
<blockquote>
<p>„Reikalavimai klasių dydžiams yra nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Dėl to, kad išlaikytų gimnazijos klasę, mokinius dažnai atkalbinėja nuo galimybės mokytis profesinėje mokykloje. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė, negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinama mokinių savivalda ir kitos neformalios veiklos. Norint garantuoti visiems vaikams geriausią ugdymą, nustatyti reikalavimai klasių dydžiams, o mokyklų steigėjos savivaldybės turi jų laikytis, absoliuti dauguma tai ir daro“, – komentavo J. Šiugždinienė[1].</p>
</blockquote>
<p>Dėl tokių kai kurių savivaldybių savavališkų sprendimų nesilaikyti teisės aktų ministerija jau kreipėsi į Vyriausybės atstovus ir savivaldybės administracijas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/klase-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Klasėse mokosi daugiau mokinių nei galima</h2>
<p>Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į ŠMSM ragindama kuo skubiau imtis klasių komplektavimo ir tinklo pertvarkos problemų sprendimo. Kaip pastebėjo LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, 2018 m. Vyriausybės nutarime aiškiai nurodoma, kad klasės privalo būti sukomplektuotos taip, kad 1–4 klasėse mokytųsi ne daugiau kaip 24 mokiniai, 5–10 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse mokinių skaičius neviršytų 30–ties[3].</p>
<p>Tačiau, pasak E. Milešino, praėjus ketveriems metams, kurie buvo pakankamas laikotarpis šiems pokyčiams įgyvendinti, rezultatų nėra vis dar jokių. O štai Vyriausybė, anot jo, matydama, kad švietimo sistema nesuvaldoma, neturima tikslių duomenų, nesugebama įgyvendinti kontrolės, ėmė ir užmerkė akis prieš tai, kad savivaldybės ir mokyklų vadovai savivaliauja ir nesilaiko teisės aktų.</p>
<blockquote>
<p>„Savivaldybės užmerkia akis prieš mokyklų vadovų daromus pažeidimus. Galiu pateikti pavyzdį, kaip mokyklų vadovai gudrauja. Oficialiai deklaruojami keturi klasių komplektai, už juos gaunamas finansavimas, tačiau realiai mokiniai suskirstyti ir mokosi trijose klasėse. Taip vienose mokyklose mokiniai sugrūdami, o kitoms jų nebelieka“, – teigė E. Milešinas[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/klase-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Priimti sprendimams trūksta politinės valios</h2>
<p>LŠMPS taip pat akcentavo, jog ŠMSM viešai yra skelbusi informaciją, pagal kurią matyti, kad Lietuvos ugdymo įstaigos susiduria ir su kitu iššūkiu – jungtinėmis klasėmis. Skelbiama, kad didžiojoje dalyje savivaldybių (virš 50) yra daugiau nei 247 suformuoti jungtinių 1–4 klasių komplektai ir per 120 jungtiniai 5–8 klasių komplektai[5].</p>
<p>Tačiau nutylima, kad virš 40-tyje Lietuvoje esančių savivaldybių 2021–2022 m. laikotarpiu buvo suformuoti 669 per dideli 1–4 klasių komplektai, 95 per dideli 5–10 (I–II gimnazijos) klasių komplektai ir 37 per dideli III–IV gimnazijos klasių komplektai.</p>
<blockquote>
<p>„Vadovaujantis tuo pačiu LRV nutarimu, savivaldybių tarybos, kaip švietimo įstaigų steigėjos, gali paskirstyti mokinių srautus taip, kad 1–4 klasėse vidutiniškai būtų po 22, o 5–10 klasėse ir I–IV gimnazijos klasėse būtų vidutiniškai po 25 mokinius, finansiškai nenukentėdamos, tačiau tam nėra politinės valios“, – skelbiama LŠMPS išplatintame pranešime[5].</p>
</blockquote>
<h2>Duoklė privačioms mokykloms?</h2>
<p>Tuo tarpu prieš prasidedant 2022-iesiems, ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo kitų mokslo metų užsimojo naikinti jungtines klases pradinėse klasėse leidžiant jungti tik po dvi klases[6]. Tarp ministrės užmojų nugulė ir rekomendacija mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių, reorganizuoti į didesnių mokyklų padalinius.</p>
<p>Tąkart J. Šiugždinienė svarstė, kad toks pokytis turėtų paliesti maždaug 4 tūkst. vaikų, šiuo metu besimokančių jungtinėse klasėse. Siūlyta, kad nuo ateinančių naujų mokslo metų nebebūtų finansuojamos mažiau nei 8 mokinius turinčios 1–10 klasės ir mažiau nei 12 mokinių turinčios klasės, kuriose ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą.</p>
<blockquote>
<p>Vis dėlto, pastebima, kad ministerija labiau myli pasiturinčių tėvų vaikus nei tų, kurie savo atžalas leidžia į valstybines įstaigas. Diskriminacija pastebima jau pačiame pirmame užsibrėžtų pokyčių žingsnyje – štai įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ reformą mokinių skaičių būtų leidžiama mažinti tik privačiose mokyklose, o valstybinėse jis turėtų išlikti toks, koks yra nustatytas[8].</p>
</blockquote>
<p>Pastebėta ir tai, kad iš valstybinių švietimo įstaigų į privačias gabius mokytojus veja didesnis darbo užmokestis, kuris dažnai būna maždaug 150–250 eurų didesnis, o kai kur skirtumas siekia ir 300 eurų. O štai mokymosi rezultatais privačiosios įstaigos taip pat nenusileidžia valstybinėms ir, panašu, kad greitai jas net lenks – iš 10-ties geriausių mokyklų net 3–4 yra būtent privačios.</p>
<p>Besiformuojančią diskriminaciją tarp viešojo ir privataus sektoriaus pastebėjo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laima Nagienė ir Vilija Targamadzė[8]. Parlamentarių teigimu, demonizuoti privačių įstaigų nederėtų, tačiau privaloma įsiklausyti į savivaldybių siūlymus ir prašymus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokykl.jpg" alt="" /></p>
<h2>Susiduriama su mokytojų trūkumu</h2>
<p>Kol galvojama apie tai, kad klasių komplektuose yra per daug mokinių, jau susiduriama ir su dar opesniu klausimu – kas tuos vaikus mokys?</p>
<p>Vilniaus savivaldybės duomenimis, jau dabar vien šios savivaldybės teritorijoje trūksta daugiau nei 200 pedagogų, kurie mokytų matematikos, lietuvių bei anglų kalbos ir pradinių klasių mokytojų[10].</p>
<p>Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė Agnė Liubertaitė pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai privačios mokyklos iš valstybinių mokytojus paprasčiausiai „nusikosėja“.</p>
<blockquote>
<p>„Dabar atidaryti privačią ugdymo įstaigą kone lengviau nei restoraną. Šiuo metu rinkoje atsirado labai daug žaidėjų. Sakyčiau, ne ugdytojų, o žaidėjų, kurie neetiškais būdais bando nuvilioti mokytojus. Mūsų gimnazija jau skaičiuoja 30 metų ir mes tokiais metodais nesivadovaujame“, – teigė A. Liubertaitė[10].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau švietimo įstaigų vadovai vienbalsiai sutaria, kad mokytojai sensta, išeina į pensiją taip palikdami savo darbo vietose „skyles“.</p>
<p>Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė neslėpė, kad „vogti“ mokytojus kartais tenka, nes nebėra kitos išeities. O štai kitais atvejais dėl pedagogų trūkumo net imamasi mokytojo ruošimo programos priimant žmones iš kitų sferų ir per keletą metų padedant įgyti jiems pedagoginį išsilavinimą.</p>
