Indijos įmonė atleido beveik visus darbuotojus
Techninės pagalbos sektoriuje dirbanti Indijos įmonė „Duukan“ atleido beveik visus gyvus darbuotojus. Juos pakeitė dirbtinis intelektas (DI), kas leido pagerinti klientų aptarnavimo greitį ir kokybę. Taip pat įmonė gerokai sutaupė atlyginimų ir atostoginių sąskaita. [1]
Taigi daugeliui keistas pasirodęs generalinio direktoriaus Sumito Šacho (Suumit Shah) sprendimas ne tik pasiteisino, bet ir užtikrino, kad įmonės veikla tapo stabilesnė bei efektyvesnė.
„Duukan“ dirba su verslininkais, kurie prekybai naudoja internetines parduotuves. 31-erių įmonės įkūrėjas ir pagrindinis vadybininkas S. Šachas, sprendimą – palikti tik 10 proc. nuo buvusio darbuotojų skaičiaus – vadina žiauriu, bet būtinu žingsniu.
Apie rezultatus, kurie patvirtino, kad pasirinkta buvo teisingai, S. Šachas papasakojo savo paskyroje „Twitter“. Jis pasidžiaugė, kad 85 proc. sumažėjo klientų palaikymui ėjusios sąnaudos, o patiems klientams nebereikia laukti, kol jiems atsilieps gyvas operatorius. Dabar pokalbių programėlės į užklausa atsako nedelsiant, kai anksčiau vidutinis laukimo laikas, kol „Duukan“ darbuotojas atsilieps, buvo 1,44 minutės.
Dar labiau sutrumpėjo klientams aktualių klausimų sprendimo laikas. Iki dirbtinio intelekto įdiegimo, šis procesas vidutiniškai trukdavo 2,13 val. – situaciją apsprendė problema, dėl kurios klientas kreipdavosi. Dabar tuos pačius klausimus DI algoritmai vidutiniškai išsprendžia per 3,12 minutės.
Verslininkai džiaugiasi žmones pakeitę robotais
S. Šachas paskelbė kelis įrašus, kuriuose negalėjo atsidžiaugti tuo, jog atleistus žmones sėkmingai pakeitė programinės įrangos eilutės. Atskirai generalinis direktorius džiūgavo dėl to, jog DI nereikalauja atlyginimo, neserga ir neprašo atostogų. [2]
Verslininkas priminė, kad dirbtinio intelekto pokalbių programėlei išspręsti kliento problemą užtenka poros minučių, kai tuo pat metu žmogus problemą spręsdavo porą valandų.
Kalbant skaičiais, inovatorius atleido 23 darbuotojus, kas, Indijos mastais, gali reikšti, jog be pragyvenimo šaltinio liko arti 100 žmonių. Beje, aktyviai girdamas DI, verslininkas iš Bangaloro taip ir nepaaiškino, kaip buvo atsisveikinta su visa komanda – jie gavo atitinkamas išmokas, jiems buvo pasiūlytos kitos pareigos ar pan.
JAV įstaigai robotų paslaugos apkarto
Kiek vėliau S. Šachas prabilo apie tai, kad gailisi dėl savo įrašų „Twitter“, kur sulaukė kritikos dėl besaikio DI gyrimo, bet taip ir nepapasakojo ar padėjo be darbo likusiems žmonėms. Visgi jis pabrėžė, kad, nepaisant kilusio visuomenės nepasitenkinimo, dirbtinį intelektą, kalbant apie darbą, vis tiek vertina labiau negu gyvus žmones.
„DI pasiima mūsų darbo vietas, – neslėpė I.Šachas – Laikui bėgant visos įmonės pradės tai elgtis [keisti žmones dirbtiniu intelektu].“
Kiek šios pranašystės teisingos, parodys laikas, o šiandien toli gražu ne visiems taip pasiseka, kaip S. Šachui. Tai puikiai įrodo JAV Nacionalinės valgymo sutrikimų asociacijos (National Eating Disorders Association) pavyzdys. Ji irgi pakeitė visus savo darbuotojus pokalbių programėlėmis su savišvietos funkcija. Eksperimentas žlugo ir organizacijai teko skubiai grąžinti į darbą žmones, kadangi DI tinkamai atlikti jų funkcijų taip ir nesugebėjo. [3]
Reikalas tas, kad besimokanti pokalbių programėlė interesantams pradėjo dalinti kenksmingus patarimus. Vienai iš besikreipiančių moterų DI pasiūlė kasdien skaičiuoti kalorijas, svertis ir matuoti kitus kūno rodiklius.
Tai kas šiandien vyksta su DI – tik pradžia
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie platesnį dirbtinio intelekto panaudojimą kasdieniame žmonių gyvenime. Jis jau keičia tiek techninės pagalbos, tiek kitų profesijų specialistus. Vis didesnis pavojus netekti darbo kyla ir programuotojams – neurotinklas seniai išmoko savarankiškai rašyti kodus, be to jau yra servisai, leidžiantys kurti kodus net neįvardinant programavimo kalbos ar su minimaliais jos paminėjimais.
Tai lėmė, kad kai kurios įmonės gyvus programuotojus jau keičia DI. Netrukus tas pats gali nutikti ir administraciniam personalui – amerikiečių technologijų gigantas IBM įsitikinęs, kad jo funkcijas sėkmingai gali perimti algoritmai. Jeigu „žodis taps kūnu“, be darbo liks keli tūkstančiai žmonių.
Dar platesnis DI naudojimas be darbo gali palikti apie 300 mln. planetos gyventojų. Daugeliui informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų, kurie supranta, kad bet kurią dieną gali būti pakeisi DI, tai kelia stresą, peraugantį į piktnaudžiavimą alkoholiu ir raminamaisiais, kas dar labiau blogina situaciją.
Pavojų DI įžvelgia ir su informacinėmis technologijomis nesusiję specialistai. Tai įrodo neseniai Holivude prasidėjęs aktorių streikas, kurio dalyviai taip pat baiminasi, kad ekranuose juos gali pakeisti robotai.
