<h2>Manipuliacijos, kurios skatina mus pirkti daugiau</h2>
<p>Kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje keliauja į prekybos centrus. Vieni maisto prekių parduotuvėse rūpinasi ingredientais vakarienei, kiti – vaikščioja po madingas drabužių ar aksesuarų parduotuves. Ne vienam žmogui apsilankymas prekybos centre gali būti tikrai pramoga: ryškios šviesos, muzika, viliojančios produktų pakuotės ir intriguojančios prekės. Taip apsilankymas parduotuvėse tampa laisvalaikio praleidimo būdu ir net hobiu. Tačiau visuomet verta prisiminti, kad bene kiekvienas apsilankymas parduotuvėje yra tikra palaima prekybininkams: juk retas žmogus išeina nieko nenusipirkęs.</p>
<p>Taigi, prekybininkams mes esame ne kas kitas, bet vaikščiojančios piniginės. Parduotuvės yra verslas, o verslininkai negali būti visiškai patenkinti, kol negavo mūsų pinigų.</p>
<p>Tai reiškia, kad vos įkėlus koją į artimiausią maisto prekių parduotuvę, o gal prabangų prekybos centrą, esame hipnotizuojami ir viliojami. Iš tiesų, parduotuvės yra kruopščiai suprojektuotos, o kiekvienas dizaino aspektas turi labai konkretų tikslą – priversti mus pirkti[1].</p>
<p>Tai skatina ir foninė muzika, ir prekių išdėstymas, ir apšvietimas. Tokioje pojūčių visumoje galime jaustis pasimetę, todėl čia pateikiame populiariausius ir labiausiai veikiančius rinkodaros triukus, kuriuos prekybininkai dievina ir kurie mus, pirkėjus, priverčia plačiau atverti pinigines.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/psk-slayer-uqjtsc2z8pi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pirkti skatina ir foninė muzika, ir spalvos</h2>
<p><strong>Skaitmenų žaidimai. </strong>Mūsų smegenys taip greitai užkoduoja skaičius, jog mums užtenka mažesnio pirmojo skaitmens tam, kad kaina atrodytų daug mažesnė. Pavyzdžiui, 2,99 euro atrodo daug mažiau nei 3 eurai[2]. </p>
<p><strong>Kainų išskaidymas. </strong>Įdomu ir tai, kad pardavėjai yra linkę išskaidyti kainą. Pavyzdžiui, produktą prilyginant kainai, kurią sumokame už tris puodelius kavos. </p>
<p><strong>Parduotuvių labirintas. </strong>Parduotuvių išplanavimas dažnai būna painus ir labiau primena labirintą nei maisto prekių parduotuvę. Taip yra ne be reikalo. Pirkėjai yra priversti klaidžioti ir apžiūrėti daugiau prekių. Jeigu reikia pieno, praeisite ir pro šaldytus produktus, ir pro duoną, tad tikėtina, kad rasite kažką, ko jums nereikia, bet kas atrodo patraukliai. </p>
<p><strong>Prisilietimas.</strong> Tyrimai rodo, kad moters prisilietimas, pavyzdžiui, trumpas prisilietimas prie peties, priverčia bet kurios lyties pirkėjus jaustis saugiau ir leisti pinigus. Todėl parduotuvių konsultantai gali lengvai prisiliesti prie jūsų, nukreipdami jūsų mintis norima linkme, pavyzdžiui, prie prabangios suknelės ir tūkstančius kainuojančių batų.</p>
<p><strong>Vizualus kontrastas. </strong>Ne paslaptis, kad išpardavimai dažnai yra tiesiog būdas apdumti akis pirkėjams. Iš tiesų svarbu žiūrėti į vizualiai pateiktas išpardavimo kainas. Jei originali ir didesnė kaina yra paryškinta ir kitos spalvos, išpardavimo kaina atrodys patrauklesnė.</p>
<p><strong>Skubėkite! „</strong>Labai ribotos atsargos!", „Riboto laiko pasiūlymas: Kainos daugiau niekada nebus tokios mažos!", „Liko 1 vienetas!". Dažnai tokie teiginiai nėra teisingi, tačiau jie sukuria skubos jausmą, nustelbiantį kruopštų pirkimo planavimą. </p>
<p><strong>Nematai ir neskauda. </strong>„Uber" sukėlė tikrą revoliuciją taksi rinkoje. Klientai moka prieš gaudami paslaugą, o kai kaina kyla jau kelionės metu, to galime net nepastebėti. Tai sumani gudrybė, hipnotizuojanti mus jaustis saugiais dėl kainos, nors ši ir yra kintanti.</p>
<p><strong>Valiutos ženklas. </strong>Tyrimai rodo, kad kavinių ir restoranų valgiaraščiuose, kuriuose kainos nurodomos be dolerio ar euro ženklo, žmonės išleidžia daugiau nei valgiaraščiuose su tokiais ženklais.</p>
<p><strong>Nostalgija. </strong>Sociologiniai tyrimai taip pat rodo, kad dėl nostalgijos žmonės mažiau vertina pinigus ir jaučiasi labiau pasirengę mokėti net ir ypač daug. Tai ypač veikia tūkstantmečio kartos atstovus, kurie nostalgiškai prisimena savo vaikystę.</p>
<p><strong>Raudonos kainos vyrams.</strong> Įdomu, jog vyrai dažniau perka produktus, kai kainos nurodytos raudonai. Jiems atrodo, kad raudona spalvą visais scenarijais reiškia „nuolaidą".</p>
<p><strong>Apgavystė. </strong>Įsivaizduokite, kad maža popkornų pakuotė kainuoja 4 eurus, vidutinė – 6 eurus, o didelė – 6,5 euro. Daugelis žmonių rinksis didelę pakuotę, nes ji „tik 50 centų brangesnė" už vidutinę. Tačiau dažnai vidutinio dydžio pakuotė reklamuojama tik tam, kad padidintų didelės pakuotės pardavimus.</p>
<p><strong>Ryškus, spalvingas įėjimas.</strong> Parduotuvių įėjimai dažnai užpildomi spalvingomis prekėmis, šventinėmis kolekcijomis arba pačiais naujausiais produktais. Taip vos įžengę į parduotuvę pirkėjai yra sudominami, o jų dėmesys nukreipiamas nuo sudaryto pirkinių sąrašo. </p>
<p><strong>Pirk vieną ir gauk vieną nemokamai. </strong>Ši akcija verčia žmones pirkti bet ką. Taip kainos nustatomos pakankamai aukštos, jog kompensuotų „nemokamą" prekę. Įdomu, jog ši akcija iš rinkodaros triukų sąrašo beveik visiškai išstūmė 50 proc. nuolaidų išpardavimus, nors pusės kainos pasiūlymai yra naudingesni vartotojams[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fikri-rasyid-ezec8-clzss-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pirkimo psichologija – atskiras mokslas</h2>
<p>Pirkėjų elgsena prekybos centruose stebima jau ištisus dešimtmečius, o tai jau yra tapę ir atskiru mokslu. Pirkimo psichologija atskleidžia ne tik pirkėjų įpročius, tačiau ir tai, kaip prekybininkai gali juos išnaudoti[4].</p>
<blockquote>
<p>Pirkėjų psichologija yra sritis, kurioje derinamos ekonomikos, psichologijos ir komunikacijos įžvalgos. Ji siekia suprasti, kaip žmonės formuoja savo įsitikinimus apie prekės ženklą ir jo gaminius ir kaip šie jausmai lemia pirkimo elgseną.</p>
</blockquote>
<p>Anksčiau dauguma prekybininkų manė, kad vartotojų elgseną lemia paprasti ekonominiai argumentai. Pavyzdžiui, įmonės atstovai galėjo manyti, kad vartotojai teikia pirmenybę jos konkurentui tik todėl, kad jo sąnaudos mažesnės.</p>
<p>Tokia įmonė pakoreguotų savo kainą ir bandytų informuoti visuomenę apie naujas kainas tradicine reklamos kampanija.</p>
<p>Šiandien įmonės pripažįsta, kad klientų mąstymui įtakos turi ne tik kaina, bet ir daugelis kitų veiksnių, o tradicinė reklama nėra geriausias būdas pakeisti jų nuomonę</p>
<blockquote>
<p>Šiandien vienas svarbiausių sėkmingos rinkodaros komponentų yra gebėjimas suprasti, kaip ir kodėl žmonės mąsto atėję į prekybos centrą.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, tai nereiškia, kad apsilankę parduotuvėje iškart papuolame į spąstus. Svarbu išlaikyti budrumą ir susikoncentruoti į tai, ko ieškome ir kiek galime išleisti.</p>
