Partijoms gali nepavykti įgyvendinti gudrių kėslų
Gali būti, kad valdantiesiems nepavyks įgyvendinti savo gudrių kėslų ir savivaldos rinkimuose atsikratyti rinkimų komitetais, kurie jiems kelia nemažą konkurenciją. Prezidento kanceliarija pranešė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda vetavo Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir su juo susijusių įstatymų paketą. Pakete numatytos apsunkintos sąlygos rinkimuose dalyvauti politiniams komitetams, tad Prezidentas siūlo šių reikalavimų netaikyti organizuojant jau kitais metais vyksiančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Prezidentas pažymi, kad skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas. Šio įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. likus maždaug 6 mėnesiams iki 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.
Partijos neturi turėti išskirtinių teisių
Atsižvelgiant į tai, kad Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos.
„Išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti rinkimuose įtvirtinimas niekaip negali būti pateisinamas. Todėl kviečiu Seimą papildyti konstitucinį įstatymą, taip užtikrinant politinių komitetų teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose“, – sakė Prezidentas[1].
Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pasak Prezidento, būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.
Visuomenė nusivylė partijomis
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad toks Prezidento žingsnis yra adresuotas tiems žmonėms, kurie yra nusivylę politinėmis partijomis. Juk būtent politiniai komitetai pajėgia atmiežti senų partinių politikų koncentraciją ir leido į valdžią išrinkti nepartinius asmenis.
„LR Prezidentas vakar vetavo Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1154 ir su juo susijusių įstatymus (įskaitant ir LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą bei LR labdaros ir paramos įstatymą) bei grąžino juos Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
Ne, neatspėjote – ne dėl to, kad nauja rinkimų sistema numato politinių partijų analitinių centrų steigimą ir jų finansavimą GMP lėšomis, ar panašių priežasčių.
Prezidentas įstatymą vetavo tik dėl vienos priežasties
Prezidentas grąžino visą įstatymų kompleksą dėl vienos vienintelės priežasties: Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 dalis, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustato reikalavimą, jog politiniai komitetai, norintys dalyvauti savivaldos rinkimuose, turi būti įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.
Kadangi naujas Politinių organizacijų įstatymas įsigalioja tik nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., iš esmės ši sąlyga atima galimybę politiniams komitetams dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Prezidentas siūlo Rinkimų kodekse nustatyti išlygą, kad politiniai komitetai 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose galėtų dalyvauti, jei yra įregistruoti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos.
Tokia nuostata yra įtvirtinta Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje, bet ji prieštarauja minėtoms Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 daliai, 72 straipsnio 1, 2 dalims, kur numatytas 180 dienų terminas. Teisės normų kolizijos atveju praktikoje turi būti taikomas aukštesnės galios teisės aktas, šiuo atveju – konstitucinis Rinkimų kodeksas.
Tai reiškia du dalykus: a) tam, kad priimti ar atmesti prezidento veto, reikės neeilinės Seimo sesijos (terminai spaudžia). Veto svarstymas suguls su balsavimu už Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO. Apie neeilinę sesiją šiuo klausimu jau pranešta; b) tai yra LR Prezidento reveransas jo rinkėjui (tyliajai Lietuvai), kuri iš esmės yra nusivylusi politinėmis partijomis“, – taip komentuoja publicistas, visuomenininkas, politikas Nacionalinio susivienijimo narys Ramūnas Aušrotas[2].
