Šveicarijos parlamente daugumą užsitikrino dešinieji
Šveicarijoje piliečiai išrinko naują parlamentą 2023-2027 m. kadencijos laikotarpiui. Sekmadienį vykusiuose Šveicarijos federaliniuose rinkimuose nugalėjo dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP). Šiuose rinkimuose buvo renkama 200 vietų Atstovų rūmuose ir 44 iš 46 vietų šalies Senate[1].
Pagrindine rinkimų nugalėtoja tapusi dešinioji Šveicarijos liaudies partija surinko 28,6 proc. balsų, maždaug 3 proc. daugiau nei 2019 m. rinkimuose. Savo ruožtu Žaliųjų partija prarado beveik 4 proc. ir surinko tik 9,4 proc. balsų.
Iš viso, Liaudies partija gavo 62 vietas, socialdemokratai – 41, o Centro partija – 29. Radikalieji liberalai prarado 28 vietas, žalieji – 23, o liberalieji žalieji –10 vietų.
46 vietų Senate Centro partija ir radikalieji liberalai kol kas laimėjo daugiausia vietų, tačiau kadangi kai kuriuose kantonuose nė vienas kandidatas negavo absoliučios daugumos, čia reikės antrojo turo.
Antrojo turo rinkimai vyks lapkričio mėnesį. Tuomet laimi daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, neatsižvelgiant į absoliučios daugumos taisyklę.
Tačiau septynių narių vyriausybės arba vadinamosios Federalinės Tarybos sudėčiai šie rinkimų rezultatai įtakos neturės.
Šveicarijoje jau dešimtmečius vyriausybę sudaro keturių didžiausių partijų atstovai – SVP, socialdemokratai, liberalai ir „Centro“.
Septyni Federalinės Tarybos ministrai neretai eina pareigas dešimt ir daugiau metų ir paprastai patys sprendžia dėl savo pasitraukimo[2].
Rinkimuose figūravo migracijos klausimas
Sekmadienį vykusiuose nacionaliniuose parlamento rinkimuose Šveicarijoje vienas esminių klausimų tapo migracija.
Dešinioji Šveicarijos liaudies partija, didžiausia politinė partija šalyje, savo kampaniją vykdė remdamasi idėjomis, kuriomis siekiama užkirsti kelią tam, kad šalies gyventojų skaičius, šiuo metu siekiantis 8,7 mln. žmonių, kada nors viršytų 10 mln.
„Turime problemų dėl migracijos, nelegalių migrantų ir problemų dėl energijos tiekimo saugumo. Jau dabar turime prieglobsčio chaosą. 10 mln. gyventojų Šveicarijoje yra ta problema, kurią tikrai turime išspręsti“, – sakė SVP lyderis Marco Chiesa[3].
Iš tiesų, dar prieš keletą mėnesių skelbta, kad Šveicarijos liaudies partija nusprendė pradėti iniciatyvą, pagal kurią, kai gyventojų skaičius viršys 9,5 mln., bus pradėta griežtai riboti migracija ir populiacija.
Šios iniciatyvos tikslas būtų įpareigoti Šveicarijos vyriausybę nedelsiant riboti prieglobsčio ir šeimos susijungimo prašymų teikimą, kai Šveicarijos gyventojų skaičius viršys 9,5 mln. Siūloma iniciatyva taip pat reikalaujama, kad iki 2050 m. Šveicarijos gyventojų skaičius neviršytų 10 mln.
Priešingu atveju, vyriausybė turės peržiūrėti tarptautinius susitarimus, įskaitant laisvą asmenų judėjimą su Europos Sąjunga (ES) ir galimą Jungtinių Tautų (JT) paktą dėl migracijos[4].
SVP daug dėmesio skyrė ir prieglobsčio politikai. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais į Šveicariją persikėlė 190 500 žmonių, o tai yra maždaug 15 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Emigracijos skaičius padidėjo nežymiai, iki 120 400, todėl grynoji migracija (skirtumas tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų) padidėjo net 43,5 proc.
2022 m. Šveicarijoje registruota 24 500 prieglobsčio prašytojų, o tai yra net 64 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Į šį skaičių neįskaičiuota apie 75 000 Ukrainos pabėgėlių, kuriems buvo suteiktas specialus apsaugos statusas taikant pagreitintą registracijos procesą.
Palyginimui, Šveicarijos radikaliai liberalioji politinė jėga, rinkimų kampanijos metu migracijos politiką taip pat laikė viena iš prioritetinių temų, tačiau priešingai nei Liaudies partija, radikalieji liberalai pabrėžė, kad reikia išlaikyti laisvą žmonių judėjimą, kad būtų galima pritraukti kvalifikuotus Europos darbuotojus. Tiesa, rinkėjai akivaizdžiai labiau patikėjo Liaudies partijos siūlomais sprendimais.
Šveicarijos rinkimai parodė, kad žmonės nesidomi aplinkosaugos klausimais, yra pavargę nuo politikos
Vis dėlto, pastarųjų rinkimų rezultatai iš esmės nepakeis nei Šveicarijos vyriausybės, nei jos politikos. Apklausų bendrovės „Sotomo“ politikos analitikas Michaelis Hermannas pabrėžia, kad šie rinkimai neturės didelės įtakos Šveicarijos politikai, nes tokie svarbūs klausimai, kaip pensijos ar finansai, vis dar yra sprendžiami referendumais. Vis dėlto, jis pastebi ir tam tikrus svarbius šių rinkimų akcentus.
„Prieš ketverius metus vyravusi progresyvi dvasia išnyko. Po ketverius metus trukusių krizių, susijusių su koronavirusu ir Ukraina, žmonės yra konservatyvesni nei 2019 m.“, – sako M. Hermannas.
O šie rinkimai parodė ir daugiau esminių pokyčių tiek Šveicarijos, tiek visos Europos politikoje. Pavyzdžiui, vis labiau pastebima tai, kad aplinkosaugos politika prarado savo patrauklumą.
Šveicarijos Žaliųjų partijos ir liberalios Žaliųjų partijos pralaimėjimas atspindi sunkumus, su kuriais susiduria žaliosios partijos visoje ES. Skirtingų apklausų duomenimis, tikėtina, kad 2024 m. birželio mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose jos taip pat patirs nesėkmę, nors per 2019 m. rinkimų kampaniją žaliosios temos dominavo viešuose debatuose[5].
Šveicarijos rinkimų atveju pastebėta ir tai, kad pilietiškumo klausimu pavyzdžiu daug kam laikomi šveicarai jau pavargo nuo politikos. Rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 46,6 proc. ir nors buvo šiek tiek didesnis nei 2019 m., tai vis tiek reiškia, kad daugiau nei pusė rinkėjų taip ir neatėjo prie balsadėžių.
O toks vangumas fiksuojamas dabar, kai pasaulis išgyvena vieną krizę po kitos, o net turtingoje Šveicarijoje perkamoji galia ryškiai mažėja.
Tiesa, politikos ekspertai sako, kad tokio neaktyvumo priežastis slypi Šveicarijos sistemai būdingai aplinkai. Pavyzdžiui, kai partija gauna 3 proc. balsų, tai laikoma beveik politiniu žemės drebėjimu, nors po kiekvienų rinkimų politinė pusiausvyra beveik nekinta. Be to, net jei parlamentas ir priimtų visuomenei neįtinkanktį sprendimą, piliečiai jį tiesiog galėtų atšaukti referendumu.
