Suprasti akimirksniu
  • I. Šimonytę vangiausiai palaikė gyventojai iš dešimties Lietuvos apygardų
  • Dvejose apygardose nugalėjo E. Vaitkus
  • I. Šimonytę vangiausiai palaikę rajonai už konservatorius nebalsavo ir savivaldos rinkimuose
  • Zuokas apie rinkimus: balsavę už I. Šimonytė veikiausiai turi Stokholmo sindromą
Šaltiniai
I. Šimonytė
Premjerė ne visur išlaikė savo populiarumą Prezidento rinkimuose. Juliaus Kalinsko/ELTA nuotrauka

I. Šimonytę vangiausiai palaikė gyventojai iš dešimties Lietuvos apygardų

Sekmadienį įvykus pirmajam Lietuvos prezidento rinkimų turui, jau išvakarėse socialinėje erdvėje garsiai aidėjo rinkėjų nusivylimas. Dalis balsavimo teisę turinčių asmenų negalėjo patikėti kaip taip įmanoma, kai premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė ir ji pati atvirai tyčiojasi iš žmonių, o pastarieji ir toliau už ją balsuoja. Vieni šiam reiškiniui net suteikė savo vardą – Stokholmo sindromas. Tačiau aktyvūs rinkėjai I. Šimonytės klausimu buvo ne visur – kai kuriose rajonuose ją tiesiog nušlavė ne tik I. Vėgėlė ar R. Žemaitaitis, bet Eduardas Vaitkus ir net A. Mazuronis.

Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamais duomenimis, I. Šimonytė nepopuliarumo dugną sumušė dešimtyje Lietuvos apygardų: Visagine, Švenčionių, Šalčininkų, Akmenės rajonuose, Kalvarijoje, Pagėgių, Pakruojo, Plungės bei Skuodo rajonuose.

Mažiausiai palaikymo I. Šimonytė gavo iš Šalčininkų gyventojų – čia ji surinko vos 382 balsus iš atvykusių 13338 rinkėjų. Visagine už šią kandidatę į Prezidento postą buvo atiduoti tik 356 balsai (susumavus balsus, atiduotus apylinkėse ir paštu) iš atvykusių 6239 rinkėjų. Čia ją aplenkė Eduardas Vaitkus, Gitanas Nausėda, Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis ir net Andrius Mazuronis.

Kalvarijos gyventojai taipogi dabartinės premjerės, norinčios tapti šalies vadove, nepalaikė ir atidavė vos 363 balsus iš atvykusių 8210 rinkėjų. Šalčininkų rajone konservatorė taip pat populiarumu nežibėjo – čia už ją buvo atiduoti vos 382 balsai iš 4319 rinkėjų. Čia taip pat premjierė liko vos ketvirta nusileidusi tiek G. Nausėdai, tiek R. Žemaitaičiui su I. Vėgėle.

Švenčionių rajone politikė gavo 1030 balsus iš 10432 balsuoti atvykusių rinkėjų. Čia I. Šimonytė liko penkta bei nusileido G. Nausėdai, E. Vaitkui, I.Vėgėlei ir R. Žemaitaičiui. Panašiai I. Šimonytę palaikė ir Akmenės rajono gyventojai, kur už tai, kad Lietuva vėl turėtų prezidentę moterį, balsavo 858 asmenys iš 9178 balsavusių. Vėlgi premjierė liko ketvirtoje vietoje.

Rinkėjų aktyvumas palaikant dabartinę premjerę nebuvo didesnis ir Pakruojyje, kur buvo surinkti vos 866 balsai iš 8817 atvykusių balsuoti rinkėjų. Politikė vėl turėjo tenkintis ketvirta vieta.

Plungiškiai iš viso už konservatorę atidavė 1685 balsus, tačiau lyginant su tuo, jog balsuoti čia atėjo 15922 rinkėjai, kandidatė ir čia nusileido Tiek prezidentui, tiek I. Vėgėlei su R. Žemaitaičiu.

Skuodo rajone taipogi I. Šimonytė liko užribyje su 721 balsais iš visų 7405 atėjusių balsuoti, taip premjierei likus ketvirtai.

Pirmajame Prezidento rinkimų ture I. Šimonytė liko antra. ELTA-Žygimanto Gedvilo nuotrauka
Pirmajame Prezidento rinkimų ture I. Šimonytė liko antra. ELTA-Žygimanto Gedvilo nuotrauka

Dvejose apygardose nugalėjo E. Vaitkus

Užtat tiek Visagine, tiek Šalčininkuose daugiausiai simpatijų sulaukė, meile Rusijai konservatorių kaltinamas profesorius E. Vaitkus. Nepaisant to, šių rajonų gyventojai palaikė ne tik jį, bet ir dabartinį vadovą Gitaną Nausėdą. Vaitkus antrąją vietą išlaikė ir Vilniaus rajone, po G. Nausėdos.

Panašius rezultatus visose savivaldybėse išlaikė teisininkas Ignas Vėgėlė, rinkimų išvakarėse užėmęs prizinę trečiąją vietą. Nepaisant to, I. Vėgėlė sulaukė milžiniško palaikymo iš dabartinės konservatorių Vyriausybės nepalaikančių rinkėjų. Kaip iki prasidedant balsavimui šis kandidatas buvo vertintas kaip „realus priešininkas G. Nausėdai“.

Būtent dėl šios priežasties žmonės buvo kviečiami balsuoti būtent už I. Vėgėlę, o ne kitus opozicijos kandidatus siekiant neišskaidyti balsų ir taip nesuteikti galimybės I. Šimonytei ar G. Nausėdai išlaikyti valdžią savo rankose. Visgi, į antrąjį turą teisininkui patekti nepavyko.

Tą rodo ir R. Žemaitaičio pasiektas rezultatas – pirmajame rinkimų ture jis liko ketvirtas, o didžiausią palaikymą gavo iš Šilalės, Kelmės bei Šilutės gyventojų. Kita vertus, I. Vėgėlės rinkėjai po įvykusio pirmojo turo, labiausiai pyko būtent ant savo seimo nario mandatą padėjusio R. Žemaitaičio ir E. Vaitkaus, mat, neva būtent jų dėka I. Vėgėlei nepavyko perlipti patekimo į antrąjį turą slenksčio.

E. Vaitkus triumfavo dviejose apskrityse. Oresto Gurevičiaus/ELTA nuotrauka
E. Vaitkus triumfavo dviejose apskrityse. Oresto Gurevičiaus/ELTA nuotrauka

I. Šimonytę vangiausiai palaikę rajonai už konservatorius nebalsavo ir savivaldos rinkimuose

Visų šių išvardytų šalies apskričių gyventojai išliko anti-konservatoriški ir 2023 m. vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu. Nei vienoje iš jų nepirmavo TS-LKD iškeltas kandidatas.

Pernai metais įvykusių savivaldos rinkimų metu konservatorių iškelti kandidatai triumfavo vos trijose savivaldybėse: Kupiškio rajone su Dainiumi Bardausku, surinkusiu 53% rinkėjų balsų, priešaky, Pasvalio rajone su Gintautu Gegužinsku ir jo surinktais 52% rinkėjų balsų bei Vilniaus miesto naujuoju meru tapusiu Valdu Benkunsku, gavusiu 52% rinkėjų palaikymą.

Tačiau vieninteliame iš šių regionų – Vilniaus mieste ir užsienyje – I. Šimonytės palaikymas Prezidento rinkimuose buvo akivaizdus. Čia už ją buvo pasirašyta 35,16% balsavimo biuletenių.

O štai Kauno mieste, kuriame po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų konservatoriams buvo pamojuota viduriniu pirštu išsirinkus meru aktyviai jiems oponuojantį Visvaldą Matijošaitį, I. Šimonytė turėjo tikrai nemenkiausią palaikymą – čia ji surinko 24,71% balsavimo biuletenių.

Zuokas apie rinkimus: balsavę už I. Šimonytė veikiausiai turi Stokholmo sindromą

Po opozicinėms jėgoms nepalankių pirmojo turo rinkimų rezultatų, šia tema pasisakė ir Vilniaus miesto mero kėdės aktyviai siekęs Artūras Zuokas. Politikas neslėpė Prezidento rinkimuose palaikęs I. Vėgėlę, bet tuo pačiu teigė manantis, jog dabartinio prezidento G. Nausėdos perrinkimas antrajai kadencijai taipogi nebūtų „blogiausias variantas“. Visgi, apie I. Šimonytės rinkėjus Zuokas mano kitaip.

„Manau, kad antro turo prireiks, neabejotina, kad dėl antros vietos vyks įnirtinga kova. Man labai keista, kad žmonės balsuoja už Ingridą Šimonytę, laikau, jog tokie žmonės serga Stokholmo sindromu, turi priklausomybę nuo tų, kuris juos skriaudžia. Bet kaip matau, tokių žmonių Lietuvoje nemažai“, – teigė jis[1].