Prancūzijos parlamento rinkimai vyks jau šį sekmadienį
Jau šį sekmadienį Prancūzijoje vyks pirmasis parlamento rinkimų turas. Net 577 rinkimų apygardos Prancūzijos didmiesčiuose, miesteliuose ir tolimose užjūrio teritorijose rinks savo deputatus, kurie posėdžiaus Nacionalinėje asamblėjoje[1].
Pirmalaikiai įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai rengiami po to, kai 2024 m. birželio 9 d., netrukus po Europos Parlamento (EP) rinkimų, šalies prezidentas Emmanuelis Macronas dekretu paleido Nacionalinę asamblėją.
Šiuo metu įvairios partijos ir politinės sąjungos jau baigia oficialias rinkimų kampanijas savo apygardose. Visų jų tikslas – įveikti pirmąjį turą ir surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, kad būtų išrinkti pirmame ture.
O naujausios apklausos bene didžiausią sėkmę prognozuoja Marine Le Pen ir jos „Nacionaliniam susivienijimui“ (RN).
Remiantis „Ifop-Fiducial“ apklausos duomenimis, sekmadienį prie balsadėžių ketina eiti apie 66 proc. rinkėjų. Šiuo metu RN turi daugiau kaip 35 proc. rinkėjų balsų. Tokiu atveju, ši partija Nacionalinėje asamblėjoje galėtų laimėti net nuo 220 iki 260 vietų.
Prezidento E. Macrono „Renesanso“ partija atsilieka ir dabar manoma, kad gaus apie 21 proc. rinkėjų balsų. Tokiu atveju, partija išsaugotų 75-110 vietų parlamente.
Kairiųjų partijų sąjunga galimai surinks apie 28 proc. rinkėjų balsų. Kitoms partijoms sekasi prasčiau. Pavyzdžiui, manoma, kad „Les Republicains“ partija surinks vos 5 proc. balsų.
„Nacionalinio susivienijimo“ palaikymas išlieka vienas stabiliausių
Likus savaitei iki parlamento rinkimų Prancūzijoje apklausose taip pat aiškiai pirmavo M. Le Pen dešiniųjų populistų partija, tad akivaizdu, kad palaikymas jai nekinta ir išlieka stabilus.
Prieš savaitę prancūzų laikraščio „Le Parisien“ ir stoties „Radio France“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad RN remia 35,5 proc. rinkėjų.
Toliau su 29,5 proc. ėjo kairiųjų rinkimų aljansas „Naujasis liaudies frontas“ (NFP) ir tik trečioje vietoje buvo prezidento partija, su 19,5 proc. rinkėjų balsų.
Remiantis šios apklausos rezultatais, RN rinkėjai yra mažiausiai svyruojantys – tik 13 proc. jų nurodė, kad galbūt dar gali persigalvoti.
Ši apklausa taip pat prognozavo 60–64 proc. rinkėjų aktyvumą. Tai yra gerokai daugiau nei per 2022 m. rinkimus, kai aktyvumas siekė 47,5 proc.
Po EP rinkimų – staigi prancūzų parlamento griūtis ir skubota rinkiminė kampanija
Rinkimai šiuo metu Prancūzijoje net neturėjo vykti, tačiau juos sušaukė prezidentas, kai po EP rinkimų būtent RN tapo stipriausia jėga, surinkusia 31,4 proc. balsų.
Palyginimui, E. Macrono sąrašas gavo tik 14,6 proc. balsų. Po RN triumfo E. Macronas netrukus paskelbė naujus Nacionalinės Asamblėjos rinkimus.
E. Macronas sušaukė parlamento rinkimus trejais metais anksčiau laiko, taip dramatiškai rizikuodamas sukrėsti Prancūzijos politiką ir prarasti savo įtaką valstybėje.
Pati rinkiminė kampanija šalyje prasidėjo tik šį pirmadienį. Visi kandidatai iki praėjusio sekmadienio vakaro turėjo užsiregistruoti į 577 vietas žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje.
E. Macrono partija „Renesansas“ nekels savo kandidatų rinkimų apygardose, kuriose jie turi mažai šansų laimėti, o savo šalininkus skatins balsuoti už kitus centristus.
Dabartinis premjeras Gabrielis Attalis teigė, kad partijos kandidatai tiesiog nėra „pakankamai pajėgūs užkirsti kelią ekstremistų pergalei“. E. Macronas teigė, kad per pirmalaikius rinkimus sieks sudaryti aljansą prieš kraštutines politines jėgas.
Prancūzijai gresia politinės įtampos laikotarpis
Rinkimai į Nacionalinę asamblėją Prancūzijoje vyksta paprastos balsų daugumos principu; jei niekas nesurenka aiškios daugumos, į antrąjį turą patenka du geriausiai pasirodę kandidatai.
Vis tik, Prancūzijos sistema yra sudėtinga ir neproporcinga visos šalies mastu teikiamai paramai partijai.
Įstatymų leidėjai renkami pagal apygardas. Kandidatui į parlamentą reikia surinkti daugiau kaip 50 proc. dienos balsų, kad sekmadienį būtų išrinktas vienmandatėje apygardoje. Jei to padaryti nepavyksta, į antrąjį turą patenka du geriausi pretendentai ir visi kiti, kurie sulaukė daugiau kaip 12,5 proc. registruotų rinkėjų paramos[2].
Nacionalinė asamblėja, žemieji parlamento rūmai, yra galingesni iš dviejų Prancūzijos parlamento rūmų. Jis turi lemiamą žodį įstatymų leidybos procese.
E. Macronas turi savo prezidento mandatą iki 2027 m. ir sakė, kad iki kadencijos pabaigos neatsistatydins. Jei daugumą gaus kita politinė jėga, o ne jo aljansas, E. Macronas bus priverstas paskirti ministrą pirmininką, priklausantį tai naujai daugumai.
Tokia situacija Prancūzijoje vadinama kohabitacija, kai vyriausybė įgyvenda politiką, kuri skiriasi nuo prezidento plano.
Šiuolaikinė Prancūzijos Respublika yra patyrusi tris kohabitacijas: paskutinė buvo 1997-2002 m., kai prezidentas konservatorius Jacques’as Chiracas vadovavo socialistui ministrui pirmininkui Lionelui Jospinui.
Prezidentas kohabitacijos metu yra susilpnintas šalies viduje, tačiau vis dar turi tam tikrų galių užsienio politikos, Europos reikalų ir gynybos srityse, nes yra atsakingas už derybas dėl tarptautinių sutarčių ir jų ratifikavimą. Prezidentas taip pat yra vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas ir turi branduolinius kodus.
Ministras pirmininkas yra atskaitingas parlamentui, vadovauja vyriausybei ir teikia įstatymų projektus. Prezidentas gali užkirsti kelią tam tikrų ministro pirmininko projektų įgyvendinimui arba laikinai sustabdyti jų vykdymą, nes jis turi teisę pasirašyti arba nepasirašyti vyriausybės potvarkių ar dekretų. Tačiau ministras pirmininkas turi įgaliojimus pateikti šiuos potvarkius ir dekretus Nacionalinės asamblėjos balsavimui, taip panaikindamas prezidento veto.
Manoma, kad RN lyderis Jordanas Bardella galėtų tapti kitu Prancūzijos premjeru. Pats 28-erių politikas tikina, kad šį postą užimtų tik tuo atveju, jeigu jo partija su sąjungininkais iškovotų absoliučią daugumą mandatų.
Manoma, kad tokiu atveju, Prancūzijos politika keistųsi, tačiau J. Bardella neseniai pabrėžė, kad tęstų paramą Ukrainai, nors ir akcentavo, kad nepritartų prancūzų karių siuntimui į Ukrainą.
Ekspertai sako, kad dar vienas galimas, nors ir sudėtingas variantas būtų paskirti ekspertų vyriausybę, nesusijusią su politinėmis partijomis, bet kuriai vis tiek turėtų pritarti dauguma Nacionalinės asamblėjos narių. Vis tik, tokia vyriausybė greičiausiai daugiausia užsiimtų kasdieniais reikalais, o ne įgyvendintų svarbias reformas.
Jei po šių rinkimų šalyje politinės derybos tęsis gana per ilgai, neatmetama galimybė, kad bus įvestas pereinamasi laikotarpis, kurio metu E. Macrono vyriausybė toliau būtų atsakinga už šalies reikalus. Primename, kad asamblėja netrukus pradeda savo vasaros atostogos, o liepos 26-rugpjūčio 11 d. Paryžiuje vyks olimpinės žaidynės.
