<h2>Paveiktų nuo COVID-19 šalių žemėlapis keičiasi – be izoliacijos galima aplankyti daugiau valstybių</h2>
<p>Sveikatos apsaugos ministerija praneša, jog nuo birželio 28 d. yra tvirtinamas pakitęs paveiktų nuo koronaviruso šalių sąrašas. Pranešama, kad šiame sąraše nebus net trylikos Europos šalių bei net septynių salų. Tai reiškia, jog atvykus iš šių valstybių, nereikės nei tirtis dėl koronaviruso infekcijos, nei izoliuotis. Pranešama, kad pakitusi situacija yra kiekvieną savaitę atnaujinama sergamumo žemėlapyje, kuriame šalys yra suskirstytos į tris grupes:</p>
<ol>
<li>šalys, kurioms bus taikoma sustiprintos kontrolės priemonės;</li>
<li>šalys, priskiriamos raudonai ar pilkai zonoms;</li>
<li>šalys, priskiriamos geltonai ar žaliai zonoms.</li>
</ol>
<p>Taigi, į atnaujintą šalių sąrašą nepateko:[1] Vokietija, Liuksemburgas, Kroatija, Estija, Austrija, Bulgarija, Islandija, Lenkija, Malta, Rumunija, Slovakija, Suomija, Vengrija. Taipogi šios salos: Tasas, Kreta, Korfu, Kefalonija, Rodas, Santorini, Zakintas, Maljorka. Taip pat SAM pažymi, kad atnaujinus paveiktų šalių žemėlapį, Nyderlandai ir Švedija pakilo į geresnę poziciją – iš raudonos ir pilkos zonos pateko į geltoną, kas netolimoje ateityje taipogi gali reikšti teigiamus pokyčius keliautojams. Taipogi tam tikri pokyčiai įvyko ir Ispanijoje – ji iš geltonos sergamumo zonos (įskaitant Tenerifę, Gran Kanariją, išskyrus Maljorką) pateko į raudonąją ir pilkąją. Tad grįžtantiems reiktų turėti omenyje, kad bus taikomi griežtesni reikalavimai.</p>
<p>SAM taipogi primena, kad atvykus iš sustiprintos kontrolės šalių, tarp kurių ir raudonajai ir pilkajai zonai priklausančios valstybės, privalomas COVID-19 tyrimas ir 10 dienų izoliacija. Kiek lengvesnė tvarka galioja atvykstantiems iš geltonosios zonos valstybių – mat grįžtant iš jų pakanka tik atlikto tyrimo dėl koronaviruso.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/travel.jpg" alt="Valstybės, iš kurių grįžus netaikoma izoliacija" /></p>
<h2>Šalies laboratorijos pluša – atlieka Delta atmainai būdingos mutacijos tyrimus</h2>
<p>Pranešama, kad pavojingai Delta atmainai pasiekus Lietuvą, jau kalbama apie stiprinamą atmainos plitimo kontrolę. Tiesa, tai nėra naujiena, mat nuo vasario mėnesio šalyje jau buvo atliekami koronaviruso genomo sekoskaitos tyrimai, kurie, pasak SAM, leido stebėti koronaviruso atmainų Lietuvoje įvairovę, paplitimą bei genomų pokyčius. Taip pat atliekant šiuos tyrimus rezultato tenka kiek palaukti – kartais net iki dviejų savaičių. Mat žmonės, sergantys koronaviruso infekcija, jau turi būti pasveikę, o turėjusiems sąlytį su sergančiaisiais – turi būti pasibaigusi izoliacija. Nuskambėjus naujienoms apie naują COVID-19 atmainą, nuspręsta, jog gretimai dabar vykdomų mutacijų tyrimų, privalu įvesti ir tyrimus dėl Delta atmainos. SAM pažymi, jog šie tyrimai bus atliekami be išimčių visiems, kuriems yra nustatyta COVID-19 infekcija ir atsakymai bus gaunami per 24 valandas.</p>
<p>Pažymima, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ėmėsi karantino pradžioje buvusio populiaraus įrankio – kontaktų sekimo, kai nustačius pavojingas atmainas ir galimą sąlytį su kitais asmenimis, yra tiriami ne tik didžiausią užsikrėsti riziką turėję asmenys, bet ir turintys mažos rizikos sąlytį.[2] Pranešama, kad dėl šios atmainos plitimo Lietuvoje, yra kiek sustiprinamos pajėgos – mat prireikus, galima organizuoti masinį testavimą darbovietėse, ugdymo įstaigose, renginiuose ar kitose masinio susibūrimo vietose. Taip pat griežčiau vykdoma asmenų, turėjusių sąlytį su užsikrėtusiaisiais stebėsena – tokie asmenys bet kada gali būti patikrinti dėl izoliacijos taisyklių laikymosi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lab-2.jpg" alt="Tyrimai dėl koronaviruso atmainos" /></p>
<h2>Pastebimas COVID-19 atvejų lūžis – protrūkių mažėja</h2>
<p>Dar prieš keletą dienų NVSC pažymėjo, kad Lietuvoje jau pastebimos teigiamos tendencijos – epidemiologai teigia, jog palankūs pokyčiai – kone visose srityse. Epidemiologinių tyrimų metu esą nustatyta, jog lyginant pastarąsias dvi savaites, COVID-19 ligos protrūkių sumažėjo 36 proc. O NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės manymu, toks teigiamas lūžis esą pagrinde yra masinės vakcinacijos rezultatas:[3]</p>
<blockquote>Skaičiai kalba patys už save. Jeigu lyginame situaciją prieš šešias savaites su dabartine, tai pagerėjimas itin reikšmingas – siekiantis apie 80 procentų. Ir tai, neabejotinai, vakcinacijos rezultatas. Manau, kad nėra geresnės paskatos pasiskiepyti nei ta, kad žymiai laisviau galime keliauti, susitikti su artimaisiais, – teigė D. Razmuvienė.</blockquote>
<p>Visgi, kaip ir visi valdžios institucijų epidemiologai, D. Razmuvienė skatina gyventojus ir toliau skiepytis, kad išvengtume protrūkių rudenį, mat, gydytojos epidemiologės teigimu, yra dar beveik dvi dešimtys savivaldybių, kuriose nėra peržengta 40 proc. gyventojų skiepijimo riba. Užfiksuota, kad per praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo per 70 proc. aktyvių koronaviruso protrūkių, kurie buvo registruoti paslaugų sektoriuje. Teigiami pokyčiai pastebėti ir maisto pramonės įmonėse – NVSC pažymi, kad praėjusios savaitės pabaigoje buvo užfiksuoti keturi aktyvūs ligos protrūkiai, kai tuo tarpu, prieš savaitę jų buvo užfiksuoti devyni.</p>
<p>Gamybos sektorius taipogi esą galintis pasidžiaugti – per praėjusią savaitę buvo fiksuota net 45 proc. mažiau infekcijos protrūkių lyginant su 23-ąją metų savaite. Logistikos, transporto bei statybų sektoriuose taipogi buvo fiksuotas nuožmus COVID-19 protrūkių mažėjimas – lyginant 23-ąją su 24-ąją metų savaitėmis, aktyvių protrūkių sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Žemės ūkio veiklą vykdančios įmonės esą taipogi galinčios lengviau atsikvėpti – mat jose visai nebeliko aktyvių ligos protrūkių, kai tuo tarpu dar birželio pradžioje jų buvo fiksuota per 10, kaip praneša NVSC.</p>
<p>Tiesa, ar tikrai tai vakcinacijos vaisius – galima dvejoti. Juk 2020 metų vasarą vakcinų nebuvo, tačiau atvejų skaičius per dieną buvo išties mažas. Galbūt, atšilus orams, daugelis išvyksta į užmiesčius, atostogauja, tad testavimo skaičiai tolygiai taip pat sumažėja? O, galbūt, virusas, prie šilto klimato, tariamai „užmiega“? Juk tų pačių ekspertų teigimu, vakcinos nuo viruso plitimo neapsaugo, o „paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą“.[4] Tad, panašu, kad atėjus rudeniui, įvairios reklamos ir skiepų autobusiukai nepadės išvengti dar vieno protrūkio, mat žmonės, net ir skiepyti – sirgs toliau, o skiepai nuo naujausių atmainų – neapsaugantys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dashboard.jpg" alt="Aktyvūs protrūkiai Lietuvoje" /></p>
