Po pilietės nužudymo Jungtinėse Amerikos Valstijose kilo protestų banga, apėmusi dešimtis miestų ir priminusi George’o Floydo bylą
37 metų JAV pilietės, trijų vaikų motinos, poetės Renée Nicole Good nužudymas sausio 7 dieną Mineapolyje tapo įvykiu, kuris per kelias valandas iš vietinės tragedijos išaugo į nacionalinį sukrėtimą. Moteris žuvo per imigracijos tarnybos (ICE) operaciją pietų Mineapolyje, kai federalinis agentas ją iš arti mirtinai pašovė į galvą. Netrukus po incidento mieste prasidėjo spontaniški protestai, o per kelias dienas jie išplito po visą šalį.
Mineapolis tapo pagrindiniu protestų epicentru – tūkstančiai žmonių kasdien rinkosi Powderhorn parke, žygiavo Lake Street link Portland Avenue, netoli vietos, kur buvo nušauta R. Good, ir budėjo improvizuotame memoriale. Protestai vyko ir kituose didžiuosiuose miestuose: Niujorke, Portlande, Filadelfijoje, Bostone, San Franciske, Los Andžele, Čikagoje, Vašingtone. Mažesni mitingai ir vigilijos buvo rengiami dešimtyse miestų visose 50 valstijų.
Situacija daugeliui priminė 2020 metus ir George’o Floydo nužudymą, kuris taip pat įvyko Mineapolyje, vos už maždaug mylios nuo dabartinio incidento vietos. Kaip ir tuomet, visuomenės reakcija buvo greita, emocinga ir apėmė ne tik protestus, bet ir platesnę diskusiją apie federalinių institucijų veiksmus, atsakomybę ir žmogaus teises.
Protestai išryškino gilų visuomenės susiskaldymą ir klausimus dėl federalinių institucijų veiksmų
Protestai po Renée Good žūties buvo apibūdinami kaip daugiausia taikūs, tačiau kai kur jie peraugo į įtemptus susidūrimus su federaliniais pareigūnais. Mineapolyje buvo fiksuoti ašarinių dujų ir pipirinių dirgiklių panaudojimo atvejai, pranešta apie laikinai uždarytas mokyklas ir dešimtis sulaikytų asmenų. Vien Portlande policija pranešė apie kelias dešimtis areštų.
Federalinė valdžia ir D. Trumpo administracija viešai gynė ICE pareigūno veiksmus, teigdama, kad jis ėmėsi savigynos iškilusioje situacijoje, esą R. Good „pavertė savo automobilį ginklu“. Vis dėlto vietos valdžios atstovai, įskaitant Mineapolio merą Jacobą Frey ir Minesotos gubernatorių Timą Walzą, šiuos teiginius kritikavo, remdamiesi paviešintais vaizdo įrašais ir liudijimais. Valstijos ir miestų institucijos paragino gyventojus teikti visą turimą medžiagą, siekiant atlikti nepriklausomą tyrimą.
Įtampa pasiekė ir teisinę sistemą – pranešta, kad iš JAV prokuratūros Minesotoje pasitraukė mažiausiai penki prokurorai, nes kilo nesutarimų dėl Teisingumo departamento pasirinktos tyrimo krypties. Tuo pat metu FTB tęsia tyrimą, tačiau Teisingumo departamentas kol kas nemato pagrindo pradėti atskiro baudžiamojo pilietinių teisių tyrimo.
Moters mirtis tapo simboliu platesniam judėjimui, palietusiam ir kultūros pasaulį
Renée Good nužudymas peržengė gatvės protestų ribas ir persikėlė į politikos bei kultūros lauką. Sausio 10–11 dienomis visoje šalyje vyko „ICE Out for Good“ savaitgalio akcijos, kurių metu buvo suplanuota daugiau nei tūkstantis demonstracijų. Jas organizavo tokios organizacijos kaip „Indivisible“, ACLU ir kitos pilietinės iniciatyvos, raginusios užtikrinti atskaitomybę ir peržiūrėti ICE veiklos metodus.
Tragedija sulaukė ir ryškios reakcijos pramogų industrijoje. 2026 metų „Auksinių gaublių“ ceremonijoje keli žinomi aktoriai, tarp jų Markas Ruffalo, Wanda Sykes, Natasha Lyonne, Jean Smart ir Ariana Grande, segėjo simbolinius „ICE Out“ ir „Be Good“ ženkliukus. Organizatorių teigimu, taip siekta pagerbti Renée Good ir atkreipti dėmesį į platesnį smurto, susijusio su imigracijos operacijomis, kontekstą.
Kaip ir George’o Floydo atveju, R. Good mirtis tapo vardu ir veidu platesnei problemai, kurią visuomenė suvokia nebe kaip pavienį incidentą, o kaip sisteminį klausimą. Šiandien Jungtinėse Valstijose vis dar juntama įtampa, o protestai, ypač Mineapolyje, tęsiasi, primindami, kad tragedijos pasekmės dar toli gražu neišsemtos.
Įvykiai kai ICE vykdomi reidai baigiasi skaudžiai ir kainuoja civilių aukų kartojasi. Politikai, visuomenė ir net žymūs JAV žmonės atkreitpia dėmesį į problemas, bet neramumai, panašu, tęsis.
