Teismas patvirtino: nepritariantys karinei tarnybai dėl religijos privalo tarnauti alternatyviai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine nutartimi atmetė Prienų jaunuolio Svajūno Varnausko skundą, nuteistą 1 250 eurų bauda už privalomosios karo tarnybos vengimą, ir patvirtino, kad asmenys, negalintys tarnauti dėl religinių ar kitų įsitikinimų, privalo atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. LAT pažymėjo, kad karo prievolininko veiksmai – tiek aktyvūs, tiek neveiksnumas – turi būti vertinami visapusiškai, ir sistemingas pareigų nevykdymas leidžia konstatuoti šaukimo vengimą.
Byloje nustatyta, kad S. Varnauskas, įrašytas į karo prievolininkų sąrašą, tris kartus administracine tvarka buvo baudžiamas dėl pareigų nevykdymo, o nurodytu laiku neatvyko ir nesusisiekė su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba[1].
Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu aiškino esąs Gaudijos vaišnavų bendruomenės narys, kurio religija neleidžia atlikti karinės tarnybos su ginklu. Bendruomenės vadovas pabrėžė, kad nariai turi teisę atsisakyti tarnauti kariuomenėje dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, tačiau kitais atvejais gali dalyvauti politikoje ar karinėje tarnyboje.
LAT pabrėžė Konstitucijoje įtvirtintą kiekvieno piliečio pareigą ginti valstybę bei atlikti privalomąją arba alternatyviąją tarnybą, suderinamą su minties, tikėjimo ir sąžinės laisve. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl religiniai įsitikinimai neatleidžia nuo pareigos atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Kaip galima atlikti alternatyviąją tarnybą?
Alternatyvioji karo tarnyba Lietuvoje atliekama kaip valstybės gynybos pareigos vykdymo forma, skirta asmenims, kurie dėl religinių, pacifistinių ar kitų įsitikinimų negali atlikti privalomosios karo tarnybos su ginklu. Tarnyba yra privaloma, tačiau jos pobūdis – nekarinis, todėl asmuo neatlieka kovinių užduočių, o įtraukiamas į civilinės ar paramos funkcijas valstybės gynybos sistemoje.
Alternatyviojoje tarnyboje galima dirbti socialinės, medicinos, infrastruktūros ar civilinės apsaugos srityse, taip pat kituose valstybės tarnybos sektoriuose, kur reikalinga pagalba saugumui ir visuomenės funkcijų palaikymui.
Tarnybos trukmė dažniausiai atitinka privalomosios karo tarnybos laikotarpį, tačiau gali būti diferencijuojama pagal konkrečius darbus ir poreikius. Asmuo, pasirinkęs alternatyviąją tarnybą, turi laikytis visų tarnybos tvarkos reikalavimų, periodiškai pateikti duomenis apie sveikatą ir dalyvauti paskirtose veiklose, o nevykdymas gali lemti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, kaip ir vengiant karinės tarnybos.
Pasirengimas tarnybai ir jos vykdymas koordinuojamas per Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos sistemą, o pratybos ar praktiniai užsiėmimai gali būti derinami su tarnybos vykdymo vietomis, užtikrinant valstybės gynybos funkcijų tęstinumą.
Nuo kitų metų įsigalioja karo prievolės reforma
Lietuvos karo prievolės sistema ruošiasi dideliems pokyčiams – nuo 2026 metų įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai keičiasi ne tik šauktinių amžius ir tarnybos trukmė, bet ir mechanizmai, skirti vengiančius atlikti privalomąją karo tarnybą stebėti bei skatinti[2].
Šauktinių riba sumažinama iki 21 metų, o tiems, kurie nesilaikys įpareigojimų, amžiaus riba padidėja iki 30 metų, juos dažniau įtrauks į sąrašus, o administracinė ir baudžiamoji atsakomybė tampa griežtesnė. Studentai galės rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą, o už tarnybą numatomos didesnės piniginės išmokos ir kompensacijos vairavimo kursams.
Vis dėlto praktikoje lieka daug neaiškumų: metinio karo prievolininkų sąrašo skelbimo data, 17-mečių sveikatos patikros tvarka, studentų įstojimo momentas bei atidėjimo pagrindai. Neapibrėžtumas gali apsunkinti jaunuolių planavimą ir kariuomenės pajėgumų užtikrinimą.
Teisininkai pabrėžia, kad naujos nuostatos suteikia daugiau galimybių efektyviai vykdyti karo prievolę, tačiau būtinas poįstatyminis reglamentavimas, kuris aiškiai nustatytų sąrašų, patikros, atidėjimų ir specializuotų programų tvarką, kad jaunuoliai galėtų planuoti savo ateitį ir įstatymas būtų taikomas teisingai.
Aktyviojo rezervo kariai sveikatą gali pasitikrinti nuotoliniu būdu
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė pirmą kartą testuoja nuotolinį karių sveikatos vertinimą – dabar aktyviojo rezervo kariai gali gauti pažymą dėl galimybės nešiotis ginklą be vizito į Karinės medicinos ekspertizės komisiją. Tik tie, kurie turi sveikatos sutrikimų, bus tikrinami kontaktiniu būdu.
Kariai turi operatyviai pateikti sveikatos būklės deklaraciją – nuotoliniu būdu arba atvykę į Karo komendantūrą. Jei nėra sveikatos problemų, išduodamas „Siuntimas medicininiam patikrinimui dėl leidimo laikyti ar nešiotis ginklus“, su kuriuo jie kreipiasi į civilinę sveikatos įstaigą.
Ši naujovė užtikrina, kad sveikatos patikrinimai vyktų greičiau, sąrašai būtų tikslūs, o visi tinkami kariai galėtų sklandžiai dalyvauti rugsėjo–spalio mėnesiais planuojamose „Perkūno griausmas 2025“ pratybose.
