Nuotoliu bus nustatoma, ar asmuo gali nešiotis ginklą
Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais rengia pratybas „Perkūno griausmas 2025“, kurių metu į tarnybą bus pašaukti apie 2,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Be to, dar apie 3 tūkst. karių turės pateikti atnaujintus savo duomenis – tai svarbi priemonė siekiant tiksliai žinoti, kurie kariai gali dalyvauti pratybose ir užtikrinti sklandų jų organizavimą.
Vienu iš pagrindinių pratybų elementų tapo naujas sveikatos tinkamumo tarnybai nustatymo modelis, kurį testuoja Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba kartu su Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba.
Nuo šiol tinkamumas kariuomenei bus vertinamas dviem būdais: nuotoliniu, kai duomenys keičiami su civilinėmis sveikatos įstaigomis, gaunant pažymą dėl galimybės laikyti ar nešiotis ginklą, ir kontaktiniu, kai karo prievolininkas atvyksta į Karinės medicinos ekspertizės komisiją[1].
Aktyviojo rezervo kariai, gavę Karo komendantūrų valdybos siunčiamą sveikatos būklės deklaracijos formą, privalo ją operatyviai užpildyti – tai galima padaryti nuotoliniu būdu arba atvykus į pasirinktą Karo komendantūros padalinį. Jei karys neturi sveikatos sutrikimų, jam išduodamas „Siuntimas medicininiam patikrinimui dėl leidimo laikyti ar nešiotis ginklus“, su kuriuo jis kreipiasi į nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą. Jei yra sveikatos sutrikimų, patikrinimas vykdomas Karinės medicinos ekspertizės komisijoje, kaip iki šiol.
Ši naujoji tvarka esą leis operatyviau spręsti sveikatos patikrinimo klausimus ir užtikrina, kad aktyviojo rezervo karių sąrašai būtų atnaujinti prieš pratybas, kad kiekvienas karys galėtų sklandžiai dalyvauti mokymuose.
Pratybų metu planuojama patikrinti apie 3 tūkst. karių duomenų ir daliai jų atlikti sveikatos patikrinimą nuotoliniu būdu.
Savivaldybės aktyviai rengiasi ir atnaujina mobilizacijos planus
Tuo tarpu miestų savivaldybės visoje Lietuvoje aktyviai ruošiasi karo padėčiai – per pastarąsias tris savaites bendradarbiaudamos su Karo komendantūrų valdyba jos pasirašė 31 sąveikos planą, o tai sudaro daugiau nei pusę šalies savivaldybių[2].
Šie planai nustato, kaip savivaldybės koordinuos mobilizaciją, palaikys viešąją tvarką ir užtikrins ginkluotųjų pajėgų veiklos vykdymą karo metu. Tikslas – sukurti saugią aplinką kariuomenės užnugaryje ir užtikrinti valstybės pagrindinių funkcijų tęstinumą.
Be planų pasirašymo, savivaldybės aktyviai atnaujina savo mobilizacijos schemas ir dalyvauja pratybose, vykdydamos joms skirtas užduotis. Toks pasirengimas ne tik stiprina nacionalinį saugumą, bet ir užtikrina efektyvų ryšį tarp vietos valdžios bei kariuomenės kritiniais momentais.
Karo komendantūrų valdyba, veiklą pradėjusi kovo 1 d., apima štabą ir šešias regionines komendantūras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Šios struktūros koordinuoja sąveikos planų įgyvendinimą ir aktyvina piliečių dalyvavimą šalies gynybos stiprinime. Šiuo metu daugiau nei 30 savivaldybių turi paskirtus karo komendantus, kurie užtikrina nuoseklų pasirengimą galimiems iššūkiams.
Prasidėjo „Zapad 2025“ karinės pratybos
Rugsėjo 12 d. prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“. Lietuvos kariuomenė teigia, kad tiesioginės puolimo grėsmės šaliai išlieka maža. Pasienyje Rusijos pajėgų telkimo nefiksuota, tačiau išaugęs provokacijų, dronų įskridimų ir sienos pažeidimų pavojus reikalauja nuolatinio budrumo.
Lietuvoje vykdomos pratybinės ir nepratybinės gynybos priemonės: NATO naikintuvai, budintis antžeminis oro gynybos vienetas, daugiau nei 4 tūkst. dislokuotų sąjungininkų karių ir sienos fortifikavimas.
Taip pat vyksta „Perkūno Griausmas 2025“ pratybos, kuriose rugsėjo–spalio mėnesiais dalyvaus 17 tūkst. karių, o šiuo metu manevruoja per 3 tūkst. „Zapad 2025“ pratybose planuojama apie 30 tūkst. karių, todėl parengtis nuolat palaikoma.
