LAT priėmė reikšmingą nutartį darbo teisės byloje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. kovo 24 d. priėmė reikšmingą nutartį darbo teisės byloje, kurioje buvo sprendžiama, ar darbuotojo vieši pasisakymai gali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir sudaryti pagrindą atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnį.
Ši byla svarbi ne tik gydymo įstaigoms ar medikams. Ji aktuali visiems darbdaviams, darbuotojams, personalo vadovams, advokatams ir darbo ginčų praktikams, nes labai aiškiai parodo ribą tarp:
- darbuotojo saviraiškos laisvės,
- darbdavio reputacijos apsaugos,
- lojalumo pareigos, ir realaus darbo pareigų pažeidimo.
Trumpai apie ginčą
Ieškovas, ilgametis gydytojas psichiatras ir skyriaus vedėjas, buvo atleistas iš darbo už tariamą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Darbdavė atleidimą grindė tuo, kad viešai publikuotuose interviu jo pasisakymai apie homoseksualumą buvo laikomi diskriminuojančiais, stigmatizuojančiais, prieštaraujančiais profesinei etikai bei menkinančiais įstaigos reputaciją.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai darbdavio poziciją palaikė. Jie laikė, kad aukštas pareigas einančiam gydytojui taikomi ypač aukšti etikos ir lojalumo standartai, o jo pasisakymai pateisino pasitikėjimo praradimą.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos sprendimus panaikino ir pripažino atleidimą neteisėtu.
Ką esmingai išaiškino LAT?
1. Ne kiekvienas viešas pasisakymas yra darbo pareigų pažeidimas
Teismas aiškiai pabrėžė, kad darbo sutarties nutraukimas pagal DK 58 straipsnį galimas tik tada, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia būtent darbo pareigas.
Vien tai, kad darbuotojas viešai išreiškė nuomonę, dar nereiškia, kad jis pažeidė darbo funkcijas. Turi būti įrodyta, kad jo elgesys realiai susijęs su jo pareigų vykdymu ir trukdo jas tinkamai atlikti.
LAT nurodė, kad nagrinėjamu atveju interviu, nors ir duotas darbo kabinete, nebuvo susijęs su ieškovo kasdiene gydytojo ar skyriaus vedėjo funkcijų vykdymo veikla. Interviu buvo imtas istorinio tyrimo tikslais, o ne kaip oficialus darbdavio ar įstaigos pozicijos pristatymas.
2. Lojalumo pareiga negali būti aiškinama pernelyg plačiai
Tai vienas svarbiausių šios nutarties akcentų.
Teismas iš esmės pasakė, kad darbdavio etikos kodekse įtvirtinta pareiga vengti viešų pasisakymų, galinčių silpninti pasitikėjimą įstaiga, negali būti suprantama taip plačiai, jog darbuotojas netektų teisės reikšti savo asmeninius įsitikinimus klausimais, kurie nėra tiesiogiai susiję su jo darbo funkcijų atlikimu.
Kitaip tariant, lojalumo pareiga nėra absoliutus draudimas turėti ar reikšti asmeninę nuomonę.
3. Darbuotojo saviraiškos laisvė darbo santykiuose yra saugoma
LAT rėmėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, primindamas, kad saviraiškos laisvė saugo ne tik „patogias“, visuotinai priimtinas ar neutralesnes mintis, bet ir tas, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo.
Žinoma, ši teisė nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama, bet tik tada, kai ribojimas yra būtinas, aiškiai pagrįstas ir proporcingas.
Šioje byloje teismas konstatavo, kad darbdavė neįrodė, jog ieškovo pasisakymai realiai sutrukdė jam vykdyti darbo funkcijas, kad dėl jų būtų prarastas pacientų pasitikėjimas, atsiradę pacientų skundai, sutrikęs skyriaus darbas ar pavaldžių darbuotojų veikla.
Vien deklaratyvaus teiginio, kad pasisakymai buvo „neetiški“, nepakanka.
4. Darbdavys turi įrodyti ne abstrakčią, o realią žalą ar realų pavojų
Labai praktinė žinia darbdaviams: jei darbuotojas atleidžiamas dėl viešų pasisakymų, nepakanka formalaus pasakymo, kad tai „kenkia reputacijai“.
Reikia aiškiai parodyti:
- kaip konkretūs pasisakymai susiję su darbuotojo pareigomis,
- kokius darbdavio interesus jie realiai pažeidė,
- kodėl dėl to neįmanoma tęsti darbo santykių,
- ir kodėl būtent atleidimas yra būtina bei proporcinga priemonė.
Šioje byloje tokių duomenų nepakako.
5. Interviu turinio paskelbimo forma ir kontekstas turi reikšmės
LAT taip pat atkreipė dėmesį į itin svarbią detalę: kontroversiška informacijos forma buvo paskleista ne paties ieškovo, o publikacijų autorių sprendimu. Be to, byloje buvo nustatyta, kad interviu tekstai nebuvo suderinti su ieškovu prieš paskelbimą.
Tai nereiškia, kad darbuotojas visada atleidžiamas nuo atsakomybės už viešus žodžius. Tačiau teismas aiškiai parodė, jog vertinant tokius ginčus būtina nagrinėti:
- tikrąjį pasisakymų turinį,
- jų kontekstą,
- paskelbimo aplinkybes,
- ir tai, ar darbuotojas iš tiesų pats tokiu būdu bei apimtimi siekė viešai skleisti savo poziciją.
Kodėl ši nutartis svarbi praktikoje?
Ši byla formuoja labai reikšmingą praktiką darbo teisėje.
Ji siunčia aiškią žinutę, kad darbdavys negali atleisti darbuotojo vien todėl, kad jo nuomonė yra nepopuliari, kontroversiška ar visuomenėje sukėlė neigiamą reakciją.
Tam, kad toks atleidimas būtų teisėtas, turi būti įrodyta gerokai daugiau:
- konkretus darbo pareigų pažeidimas,
- ryšys su darbo funkcijomis,
- realus darbdavio interesų pažeidimas,
- ir proporcingai parinkta sankcija.
Ką verta įsidėmėti darbdaviams?
Darbdavio reputacijos apsauga yra teisėtas interesas, tačiau ji negali virsti įrankiu plačiai kontroliuoti darbuotojo asmenines pažiūras ar pasisakymus už jo tiesioginių funkcijų ribų.
Prieš priimant sprendimą dėl atleidimo būtina atsakyti į kelis esminius klausimus:
- ar pasisakymas tikrai buvo susijęs su darbuotojo darbo funkcijomis,
- ar darbuotojas kalbėjo savo, ar darbdavio vardu,
- ar yra realių įrodymų apie pasitikėjimo praradimą darbo santykiuose,
- ar nepakaktų švelnesnių priemonių,
- ar etikos ir lojalumo nuostatos nėra taikomos pernelyg plačiai.
Ką verta žinoti darbuotojams?
Darbuotojo saviraiškos laisvė neišnyksta vien dėl to, kad jis dirba konkrečioje įstaigoje ar eina vadovaujamas pareigas.
Tačiau praktikoje labai svarbu:
- aiškiai atskirti asmeninę ir darbdavio poziciją,
- vengti sudaryti įspūdį, kad kalbama institucijos vardu,
- reaguoti, jei viešai paskelbtas turinys neatitinka tikrųjų pasisakymų,
- ir vertinti, kad kuo aukštesnės pareigos, tuo didesnė profesinės atsakomybės rizika.
Bylos rezultatas
LAT:
- panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus,
- pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu,
- o bylos dalį dėl grąžinimo į darbą ir kompensacijos perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes byloje trūko duomenų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį.
Mano vertinimu
Tai viena iš reikšmingesnių pastarojo laikotarpio nutarčių, kurioje labai aiškiai atskirtas moralinis ar visuomeninis vertinimas nuo teisinio darbo pareigų pažeidimo vertinimo.
Teismas priminė principinį dalyką: darbo teisėje nepakanka pasakyti, kad darbuotojo elgesys „nepatiko“, „sukėlė rezonansą“ ar „kenkė įvaizdžiui“. Reikia įrodyti konkretų, teisiškai reikšmingą ryšį tarp darbuotojo elgesio ir jo darbo funkcijų pažeidimo.
Būtent tai ir yra teisinės valstybės požymis.
Ši nutartis verta dėmesio kiekvienam, kas dirba su darbo ginčais, vidaus tyrimais, etikos pažeidimais ir reputacijos rizikomis organizacijose.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
