R. Žemaitaičio ir O. Šurajevo konfliktas: kaip per naktį tampama „pedofilu“

Komentaras apie įtartinas kainas – ne iš piršto laužtas

Garsiai nuskambėjusiame Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir komiko Olego Šurajevo konflikte dėl Ukrainai skirtų šalmų kainos, į paviršių iškilo kelios temos, kurias reikėtų aptarti taip pat garsiai. Tačiau skaitydami šį straipsnį nepamirškit, kad juo nesiekiama nei ką nors apginti, ar ką nors įrodyti, nei paneigti ar patvirtinti, nei pateikti alternatyvių versijų. Šio straipsnio tikslas vienas – paprasčiausiai kalbėti argumentų kalba ir iškelti į paviršių visus neaiškumus.

Pradėkime nuo to, kad R. Žemaitaičio komentaras apie įtartinas Ukrainos kariams skirtų priemonių kainas nėra jau toks iš piršto laužtas.

Iš tiesų interneto platybėse galima rasti ir pigiau kainuojančių priemonių nei O. Šurajevas teigia. Ar tos priemonės už mažesnę kainą yra pakankamai tinkamos – čia jau kitas klausimas. Galbūt O. Šurajevas turi tikslesnę informaciją, kokių konkrečiai priemonių reikia ir kokiomis konkrečiomis komplektacijomis jos turi būti Ukrainai nusiųstos.

O. Šurajevo fondas neturi teisės pirkti karinės amunicijos ar technikos

Tačiau negalime užsimerkti prieš faktą, kad O. Šurajevo organizuojamoje labdaros veikloje yra ir daugiau neaiškumų bei abejones keliančių niuansų.

Pavyzdžiui, pagal savo veiklos formą, O. Šurajevo valdoma VšĮ „Vienas k paramos fondas“^[1], kuri vykdo labdaros ir paramos veiklą bei renka pinigus pagalbai Ukrainos kariams, neturėtų turėti jokios teisės pirkti nei šalmų, nei dronų, nei racijų, nei jokios kitos kariams reikiamos technikos. 

Pagal deklaruojamą informaciją, šios įstaigos veikla apsiriboja nesusijusia su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, į kurią įeina tokios veiklos kaip patarimai namų ūkio biudžeto, vedybų ir šeimos klausimais; kredito ir įsiskolinimo konsultacinė veikla; bendruomenių ir kaimynystės veikla; bedarbių profesinė reabilitacija; benamių ir kitų socialiai remtinų grupių socialinė priežiūra dieną ir kita. 

Iš visų veiklų, kurias šis labdaros ir paramos fondas gali vykdyti, arčiausiai Ukrainos situacijos yra pagalbos nelaimių aukoms, pabėgėliams, imigrantams ir kitiems nukentėjusiems asmenims teikimas, įskaitant laikinojo ir ilgalaikio prieglobsčio suteikimą arba labdaros veikla, pavyzdžiui, lėšų rinkimas (bet ne realizavimas), kas realiai daroma.

Trumpiau tariant, kad ir kiek giliai bežiūrėsime, visa fondo veikla^[2] turi būti socialinės pagalbos (nesusijusi su apgyvendinimu) veikla, o ne pakankamo karinės amunicijos užtikrinimo veikla (punktai 88 – 88.99).

Pagalbai Ukrainai sukurtame tinklalapyje, kuriame vienoje vietoje randame bene visus fondus ir organizacijas, renkančius vienokią ar kitokią paramą, VšĮ „Vienas k paramos fondas“ viešai deklaruoja^[3], kad du trečdaliai surinktų pinigų bus skirti teritorinei gynybai, kai pagal savo veiklos kryptį jie negali to daryti.

Tai kiek žmonių dirba O. Šurajevo fonde?

Originalioje įstaigos internetinėje svetainėje pristatoma visa komanda žmonių, dirbančių šiame fonde, nors įmonės ataskaitoje nurodoma, kad įdarbintas yra tik vienas žmogus – direktorius O. Šurajevas. 

Taip pat svetainėje teigiama, kad per visą fondo veiklos laiką jau surinkta daugiau, nei 1 700 000 eurų. Tai didelė pinigų suma įstaigai, turinčiai vieną apdraustą darbuotoją.

Nuostabu, jei fondas iš tiesų turi tiek daug savanoriškai ir neatlygintinai dirbančių žmonių, kaip kad tvirtina O. Šurajevas savo facebook paskyroje, kurie kasdien savanoriaudami praleidžia po dvylika valandų savo brangaus laiko. Lygiai pusė paros savanoriškai veiklai! Tai kada savanoriai dirba savo tiesioginius darbus? Tai turėtų būti didelė prabanga ir lėktuvo pilotui, ir aviacijos draudimo specialistei, ir studentėms, ir visiems kitiems, prisidedantiems prie šios veiklos.

Skaidrumas išspręstų visas problemas

Dar ši svetainė neįtikėtinai primena kitą interneto svetainę, taip pat renkančią paramą nuo karo nukentėjusioms Ukrainos šeimoms. Turinys anglų kalba, panašus svetainės adresas ir panaši „1K” logotipo idėja.

Todėl dėl visų šių išvardintų priežasčių, manykime, nereikėtų pykti, kai kas nors pasidalina savo abejonėmis dėl veiklos skaidrumo. 

Mes norime gyventi abejojančioje visuomenėje, nes neabejojanti visuomenė yra buka visuomenė. Todėl vietoj to, kad jaunasis įstaigos direktorius veiklos skaidrumu abejojantį Seimo narį išvadintų „š… gabalu“ ir išplūstų visokiais baisiais žodžiais, geriau atvirai pasidalintų informacija apie realius perkamų priemonių tiekėjus ir jų siūlomas kainas, kad būtų aiškiai matoma, kaip panaudojami žmonių suaukoti pinigai – tai būtų taip paprasta ir taip gražu, ir daugiau niekas neabejotų veiklos skaidrumu. Nes net jeigu labdarą renkantis fondas ir neturi prievolės pateikti surinktų finansų ataskaitos, toks žingsnis neabejotinai pridėtų pasitikėjimo. Skaidrumas išspręstų visas problemas.

Purvu apdrėbiantys juokeliai: žmonių klausinėjo, ar šie žino, kad R Žemaitaitis galimai yra pedofilas

Bet vietoj skaidrumo buvo pasirinkta kita strategija.

Jaunasis VšĮ direktorius, sulaukęs viešų Seimo nario abejonių, sukūrė satyrinį ir neva juokingai turėjusį nuskambėti vaizdo filmuką^[4], kuriame rodoma, kaip Vilniaus gatvėse klausinėjami praeiviai, ar jie girdėjo, jog „Seimo narys R. Žemaitaitis galimai yra pedofilas“. 

Panašu, kad tai yra kerštas Seimo nariui už viešą diskreditavimą siekiant atsilyginti tuo pačiu. Ir nors Seimo narys viešais pasisakymais, aplipusiais keiksmažodžiais, taip pat neblizga kaip perliukas, vis dėl to šioje vietoje, manyčiau, O. Šurajevas padarė dvi klaidas.

Pirmiausia jis sumaišė savo komiko įvaizdį su labdaros fondo direktoriaus įvaizdžiu. Tai yra dvi labai skirtingos veiklos kryptys, kurios nedarniai susimaišę tarpusavyje tampa panašios į chaosą. Tada atrodo, kad nei komikas labai juokingas, nei labdaros fondo direktoriaus stovėsena pakankamai tvirta.

Antras dalykas yra tai, kad buvo pamiršta, jog juokinga yra ne tada, kai pokštas kvailas, o tada, kai pokštas intelektualus! Ir šiuo atveju R. Žemaitaitis savo humoru pralenkė O. Šurajevą, facebook paskyroje pasidalinęs įrašu, jog jis iš tiesų galimai yra pedofilas.

Žodis „galimai“ išsitrins žmonių atmintyje, o apdrėbtas purvas – pasiliks

Vėliau O. Šurajevas savo facebook paskyroje pasidalino nuotrauka, kur rankose laiko dvi dėžes su dronais. Vienoje – dėžė su nepilnos komplektacijos dronu už 2 000 eurų, kitoje dėžė – su pilnos komplektacijos dronu už 2 680 eurų – būtent pastarasis yra kaip tik toks, kokių Ukrainos kariams ir reikia.

Iš kokių pinigų – savo asmeninių ar fondo surinktų – buvo pirktas nereikalingas ir kariams netinkantis dronas, O. Šurajevas nepaminėjo, bet bent jau parodė žmonėms skirtumą tarp dviejų panašių prekių.

Pirmoji iškylanti problema yra ta, kad šis konfliktas pakenkė abiems pusėms. 

Viešai suabejojus labdaringos veiklos valdymu, yra padaroma žala paramą renkančiai įstaigai – ji praranda žmonių (rėmėjų) pasitikėjimą. Bet jeigu veikla vykdoma skaidriai, įstaiga lengvai atgauna pasitikėjimą ir tęsia produktyvią veiklą. 

Tačiau žmogų apšaukus pedofilu taip pat padaroma žala jo autoritetui ir galimai ateities karjerai.

Kaip pats O. Šurajevas yra komentavęs, žodis „galimai“ išsitrins žmonių atmintyje, o apdrėbtas purvas – pasiliks. Dėl to, net ir norint atsikeršyti už nuoskaudą ar kažką viešai išplūsti, reikia tą daryti gerai pasvėrus.

Kaip pedofilu tampama per vieną naktį: O. Šurajevas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame R Žemaitaitį kaltina pedofilija

Ir vis dėl to, didžiausia problema gali būti ta, kurios nematome ir net neįtariame esant.

O. Šurajevo paskelbtas vaizdo įrašas apie galimą R. Žemaitaičio buvimą pedofilu, pasirodė liepos 18 dieną.

Liepos 19 dieną R. Žemaitaitis sureagavo ir komiškai atsakė, jog jis iš tiesų galimai yra pedofilas.

Tačiau naktį iš liepos 18 dienos į liepos 19 dieną nutiko dar keistesnis įvykis – Wikipedijos puslapyje^[5], talpinančiame informaciją apie Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, buvo bandyta pakeisti informaciją įterpiant į ją tris sakinius:

„2022 m. liepos 18 d. internete pradėjo plisti informacija, kad Remigijus Žemaitaitis galimai yra pedofilas. Pirmasis šią informaciją viešai paskelbė Olego Šurajevo naujienų kanalas. Remigijus Žemaitaitis šios informacijos viešai nėra paneigęs.“

Turint omeny, kad ši informacija apie Seimo narį Wikipedijos puslapyje buvo pakeista net 14 kartų ir pirmasis aprašymo pakeitimas atsirado vos kelios valandos po pasirodžiusio vaizdo filmuko, kurio tuo metu Seimo narys gal dar net nebuvo matęs ar nebūtinai turėjo laiko viešai paneigti kaltinimus, atrodo įtartinai. 

O dar įtartiniau yra tai, kad didžioji dalis pakeitimų (12 iš 14) buvo atlikta naktį, nuo 23:12 val. iki 00:19 val.

Už anonimų slapyvardžių kyšo ir universiteto, ir Vilniaus mero patarėjo K. Žukausko ausys?

Pakeitimai buvo atliekami kelių, daugiausiai anoniminių Wikipedijos naudotojų, nors pridedamas tekstas buvo identiškas. Tačiau pora pakeitimus inicijavusių naudotojų buvo prisidengę slapyvardžiais. 

Vienas jų galėtų būti siejamas su Vilniaus Universiteto Matematikos ir informatikos fakultetu, o antrasis – dar įdomiau – su Vilniaus miesto mero patarėju Karoliu Žukausku.

Mat Wikipedijos naudotojas, pasivadinęs Zalzako vardu, pats pirmasis patalpino minėtąją trijų sakinių pastraipą Remigijaus Žemaitaičio biografijoje. O Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas taip pat internete naudojasi Zalzako slapyvardžiu. 

Negana to, K. Žukauskas vėlų liepos 18 dienos vakarą pasidalino kompiuterio ekrano nuotrauka O. Šurajevo facebook puslapyje su pridėtu R. Žemaitaičio biografijos pakeitimu. Sutapimas? Gal.

Visi Remigijaus Žemaitaičio Wikipedijos puslapyje patalpinti pakeitimai buvo atmesti lietuviškos Wikipedijos administratoriaus ir šiuo metu puslapis yra užrakintas.

Klausimas, kokią grėsmę kelia R. Žemaitaitis O. Šurajevo fondui ar kažkam kitam, kad jam net viešai bandoma priklijuoti pedofilo etiketę, ir tai galimai bando daryti ne tik O. Šurajevas, bet ir Vilniaus mero patarėjas, lieka atviras.