Sustabdytas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą atsilieps visai ES, bet ne Rusijai
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico įspėjo, kad Ukrainos sprendimas sustabdyti rusiškų dujų tiekimą į Europos Sąjungos šalis jos vamzdynais turės „drastišką poveikį“ Europos Sąjungai.
R. Fico komentarai pasirodė po to, kai Ukraina nusprendė neatnaujinti savo ilgalaikio dujų tranzito susitarimo su Rusijos valstybine energetikos bendrove „Gazprom“. Todėl sausio 1 d. nutrūko rusiškų dujų srautas sovietmečiu nutiestais dujotiekiais, einančiais per Ukrainą. Šis susitarimas iki tol galiojo dešimtmečius[1].
Slovakija kelis mėnesius bandė įtikinti Ukrainą pratęsti susitarimą, teigdama, kad jo nepratęsus padidėtų energijos kainos tiek šalies viduje, tiek visoje ES. Artėjant galutiniam susitarimo terminui, įtampa tarp R. Fico ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio didėjo.
Naujųjų metų proga socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame kreipimesi R. Fico teigė, kad dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas turės drastišką poveikį visoms ES šalims narėms, „bet ne Rusijos Federacijai“.
Jis taip pat perspėjo, kad dujų susitarimo nutraukimas per ateinančius dvejus metus ES gali kainuoti iki 120 mlrd. eurų. Slovakija, kuri labai priklauso nuo rusiškų dujų, kasmet netektų iki 500 mln. eurų tranzito mokesčių. R. Fico, kuris praėjusį mėnesį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, yra vienas iš nedaugelio ES vadovų, apsilankiusių pas V. Putiną po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Po šio susitikimo R. Fico pasiūlė, kad Slovakija galėtų apsvarstyti galimybę imtis „atsakomųjų priemonių“ prieš Ukrainą, pavyzdžiui, nutraukti elektros energijos tiekimą rytinei kaimynei. Tačiau Ukraina greitai atmetė šį perspėjimą, o Lenkija pasiūlė tokiu atveju padidinti energijos eksportą į Ukrainą.
Savo ruožtu Slovakija, kurios du trečdaliai dujų poreikių tenka Rusijai, nuramino savo piliečius, kad, nepaisant to, jog neteks Rusijos tiekimo, ji apsirūpins dujomis pagal trumpalaikius susitarimus su Azerbaidžanu, JAV ir kitomis Europos šalimis.
Dėl tokio Ukrainos sprendimo į kampą bus įvarytos ES šalys?
Rusija sustabdžius dujų tiekimą Ukrainai per ES, Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka pavadino šį žingsnį „istoriniu“ ir pažymėjo, kad Rusija patirs finansinių nuostolių, nes „Gazprom“ neteks beveik 5 mlrd. dolerių už parduotas dujas[2].
Nors Rusija vis dar eksportuoja dujas dujotiekiu „TurkStream“ į Turkiją ir kai kurias Vidurio Europos šalis, ES pereina prie alternatyvių šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos energijos. Slovakija ir Austrija pasiruošė pokyčiams, tačiau Slovakijos premjeras R. Fico perspėjo, kad džiaugtis tuo – dar gerokai per anksti.
Moldova, kurią labai paveikė rusiškų dujų netekimas, planuoja trečdaliu sumažinti jų vartojimą, o prorusiška Padniestrė jau sumažino šildymo ir karšto vandens tiekimą.
Remiantis Rusijos naujienų agentūros TASS skaičiavimais, 2024 m. Rusija 14 proc. padidino dujų eksportą į Europą vamzdynais – iki 32,1 mlrd. kubinių metrų[3].
Tai daugiau nei 2023 m., kai buvo eksportuota 28,15 mlrd. kubinių metrų. Tais pačiais metais dujų tiekimas Vakarų ir Vidurio Europai per Ukrainą padidėjo 6 proc. ir sudarė 15,4 mlrd. kubinių metrų, o dujų tiekimas Pietų ir Pietryčių Europai per dujotiekį „TurkStream“ išaugo 23 proc. ir sudarė 16,7 mlrd. kubinių metrų.
2024 metams buvo dėti lūkesčiai, kad Rusijos dujų eksportas į Turkiją pasieks 20 mlrd. kubinių metrų, todėl bendras dujų tiekimas į Europą ir Turkiją pasieks apie 52 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 49 mlrd. kubinių metrų 2023 metais.
Slovakija grasina atsakomosiomis priemonėmis, jei Ukraina nutrauks rusiškų dujų tranzitą
Savaitės pradžioje R. Fico įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones prieš Ukrainą, jei šalis nutrauks rusiškų dujų tranzitą į Slovakiją po sausio 1 d., kai baigsis dabartinis susitarimas. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis apkaltino R. Fico remiant Rusijos karą, toliau perkant rusiškas dujas, o R. Fico savo ruožtu perspėjo, kad tokiu atveju Slovakija nutrauks elektros tiekimą Ukrainai.
Slovakijos ministras pirmininkas teigė, kad dujų tranzito nutraukimas padidins energijos kainas ES, ypač Slovakijoje, ir sumažins Europos konkurencingumą.
Nepaisant Slovakijos ir Vengrijos pastangų pratęsti sutartį, Europos Komisija atsisakė tarpininkauti. Tokia R. Fico pozicija sulaukė griežtos kritikos iš V. Zelenskio, kuris pabrėžė, kad tokie veiksmai kenkia Slovakijos interesams ir Europos vienybei. Tuo tarpu Lenkija pasiūlė padidinti elektros energijos tiekimą Ukrainai, jei Slovakija įvykdys savo perspėjimus nutraukti pagalbą.
