Pulitzerio tarybos atsisakymas atsiimti premijas iš laimėtojų vadinamas didele V. Putino pergale

Pasaulis, ŠiandienG. B.
Pulitzerio premija
Pulitzerio tarybos atsisakymas atsiimti premijas iš laimėtojų vadinamas didele V. Putino pergale. Filipo Mishevskio/Unsplash nuotrauka

<h2>D. Trumpui nepalankus verdiktas gali pakenkti pačiai JAV</h2>
<p>Pulitzerio premijos taryba atmetė buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymą iš laikraščių „The New York Times“ ir „The Washington Post“ atimti apdovanojimus, gautus už reportažus apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, kuriuos 2016 m. kontraversiškai laimėjo būtent D. Trumpas[1].</p>
<p>Savo sprendimą Pulitzerio taryba priėmė po to, kai atlikusi dvi atskiras nepriklausomas peržiūras nustatė, kad apdovanojimus pelnę reportažai apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. prezidento rinkimus buvo kruopščiai patikrinti ir turintys pagrindą.</p>
<p>Tačiau buvusi JAV žvalgybos pareigūnė teigia, kad Pulitzerio premijos tarybos sprendimas neatimti 2018 m. apdovanojimų iš minėtų laikraščių yra „didelė pergalė" pačiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Manoma, kad šis sprendimas pasitarnaus siekiant pakirsti Amerikos žmonių pasitikėjimą rinkimų procesu ir pakenks pačiai JAV demokratijai[2]. </p>
<h2>Premijos tarybos sprendimas grįstas vidinių peržiūrų rezultatais</h2>
<p>Pulitzerio premijos taryba pirmadienį oficialiai paskelbė, kad neatims aukščiausių žurnalistikos apdovanojimų iš „The New York Times" ir „The Washington Post" laikraščių, nors būtent to jau keletą metų siekė buvęs prezidentas D. Trumpas.</p>
<p>Savo sprendimo motyvus taryba aiškina vidinių peržiūrų rezultatais ir skelbia, kad tyrimo metu patvirtinta, kad laimėję darbai nėra diskredituoti. </p>
<p>Oficialiame Pulitzerio tarybos pranešime spaudai skelbiama:</p>
<blockquote>
<p>„Per pastaruosius trejus metus Pulitzerio taryba gavo užklausų, įskaitant buvusio prezidento Donaldo Trumpo, dėl laikraščių „The New York Times" ir „The Washington Post" pranešimų apie Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus ir jos sąsajas su D. Trumpo kampanija, pranešimų, kurie kartu laimėjo 2018 m. nacionalinę žurnalistikos premiją.</p>
<p>Šie paklausimai paskatino Pulitzerio valdybą užsakyti dvi nepriklausomas šių organizacijų Nacionaliniam reportažų konkursui pateiktų darbų apžvalgas. Abi peržiūras atliko asmenys, nesusiję nei su institucijomis, kurių darbai buvo nagrinėjami, nei tarpusavyje. Atskirų peržiūrų išvados sutapo: nė vienos laimėjusių darbų ištraukos ar antraštės, teiginiai ar tvirtinimai nebuvo diskredituoti faktais, paaiškėjusiais po premijų įteikimo“[3].</p>
</blockquote>
<h2>Sprendimas gali būti palankus V. Putinui ir Kremliaus retorikai</h2>
<p>Nors Pulitzerio tarybos sprendimas papiktino tiek D. Trumpą, tiek jo sąjungininkus, didesnio dėmesio ši tema nesulaukė. Tačiau buvusi gynybos agentūros žvalgybos pareigūnė Rebeka Koffler, kuri specializuojasi Rusijos doktrinos ir strategijos srityje, teigia, kad ši tema yra žymiai svarbesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.</p>
<blockquote>
<p>„Pulitzerio atsisakymas atsiimti apdovanojimą, skirtą už netikslų „Russiagate" nušvietimą, yra didelė Putino pergalė", – teigia R. Koffer.</p>
</blockquote>
<p>Buvusi gynybos agentūros žvalgybos pareigūnė teigia, kad „The Washington Post" suvaidino tam tikrą vaidmenį, galbūt nesąmoningai, padėdamas V. Putinui sukelti susiskaldymą JAV:</p>
<blockquote>
<p>„V. Putino tikslas įsikišti į 2016 m. JAV prezidento rinkimus vykdant kibernetines ir slaptas operacijas buvo suskaldyti Ameriką supriešinant D. Trumpo ir H. Clinton šalininkus. Žiniasklaidos priemonės, skleidusios melagingus pasakymus apie Rusijos ir D. Trumpo sąmokslą, iš esmės padėjo Putinui kurstyti chaosą mūsų šalyje ir pakirsti Amerikos žmonių pasitikėjimą rinkimų procesu", – teigia R. Koffer.</p>
</blockquote>
<p>Ekspertė pridūrė, kad Pulitzerio tarybos sprendimas neigiamai paveiks Amerikos demokratiją ir teigia, kad tai yra didelis pralaimėjimas šaliai ir didelė pergalė V. Putinui bei Amerikos priešams:</p>
<blockquote>
<p>„Šis klaidingas sprendimas taip pat diskredituoja patį apdovanojimą, kuris daugiau nei šimtmetį buvo žurnalistikos pasiekimų ženklas", – sako R. Koffer.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/library-of-congress-jpn_oglajou-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>D. Trumpas kritikuoja Pulitzerio tarybos sprendimą</h2>
<p>Buvęs prezidentas D. Trumpas nedelsiant sureagavo į Pulitzerio tarybos sprendimą bei pareiškė, kad taryba „atėmė bet kokį likusį pasitikėjimą". </p>
<blockquote>
<p>„Pulitzerio taryba savo „atsaku" dėl 2018 m. Pulitzerio premijos už nacionalinį reportažą, kuri buvo paskirta laikraščiams „The New York Times" ir „The Washington Post" už akivaizdžiai melagingas naujienas, atėmė bet kokį likusį pasitikėjimą", – sakoma D. Trumpo pareiškime[4].</p>
</blockquote>
<p>D. Trumpas teigia, kad užuot veikusi sąžiningai ir užtikrinusi skaidrumą, Pulitzerio taryba dangsto didžiausią reportažų nesėkmę šiuolaikinėje istorijoje.</p>
<p>Buvęs JAV lyderis taip pat ironiškai pasiūlė, kad vienintelis Pulitzerio apdovanojimas abiem laikraščiams turėtų būti suteiktas, jei būtų sukurta nauja kategorija, pavadinta „dezinformacija".</p>
<p>D. Trumpas ir kai kurie jo sąjungininkai jau ne vienerius metus skundėsi, kad apdovanojimas minėtiems žurnalistiniams leidiniams turėjo būti panaikintas seniai.</p>
<p>Tokius skundus D. Trumpas pakartojo dar šių metų gegužės mėnesį laiške, kuriame grasino paduoti tarybą į teismą, jei ji neatšauks apdovanojimo[5].</p>
<p>***</p>
<p>Pulitzerio premija skiriama už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos kūrinius. Ją įsteigė JAV laikraščių leidėjas Džozefas Pulitzeris. Premijos vertė siekia 10 mln. JAV dolerių.</p>