PSO keis beždžionių raupų pavadinimą: jis stigmatizuoja žmones

Senajame pavadinime įžvelgė rasistinius stereotipus

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) planuoja pervadinti beždžionių raupus. Manoma, jog naujasis ligos pavadinimas bus „MPOX“^[1]. Taip siekiama destigmatizuoti virusą, kuris šiais metais netikėtai pradėjo plisti iki šiol nebūdingose vietovėse: JAV ir Europoje.

Teigiama, jog toks sprendimas priimtas reaguojant į vis didėjantį Baltųjų rūmų spaudimą. Aukšto rango JAV politikai privačiai vis ragino PSO lyderius kuo greičiau imtis veiksmų ir pakeisti pavadinimą. Vašingtonas jau kurį laiką reiškė susirūpinimą, kad šio viruso pavadinimas stiprina jo stigmatizavimą, o dėl to sunkiau sekasi vykdyti vakcinacijos kampaniją.

Dėl pavadinimo nepasitenkinimą yra išreiškę ir LGBT aktyvistai bei kai kurie visuomenės sveikatos ekspertai. Jie aiškino, jog vadinti ligą beždžionių raupais yra netikslu. Be to, galima įžvelgti rasistinius stereotipus apie Afriką, o visa tai kenkia, mėginant suvaldyti virusą bei sulaukti tinkamos pasaulinės reakcijos^[2].

Tiesa, prieš daug metų virusas gavo tokį pavadinimą dėl labai paprastos priežasties. Tiesiog jis pirmą sykį buvo atrastas ne žmogaus organizme, o tiriant beždžiones. Tai neturėjo nieko bendro su afrikiečių odos spalva ar kitomis galimai rasistinėmis mintimis.

Beždžionių raupai labiausiai paplito tarp homoseksualių vyrų

Iki šiol didžioji dalis nustatytų susirgimų buvo aptikta tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais^[3]. Nors šis virusas nepalietė didžiosios dalies gyventojų, nėra itin lengvai plintantis ir jo atvejų pasaulyje nefiksuojama itin daug, PSO teigia, jog beždžionių raupai ir toliau kelia didelį susirūpinimą. 

Iki šiol beždžionių raupais apsikrėtė 80 000 žmonių visame pasaulyje ir buvo fiksuotos 55 mirtys^[4]. Kadangi didesnė dalis apsikrėtusių asmenų yra gėjai arba biseksualai, pasigirdo LGBT aktyvistų bei kai kurių ekspertų nerimas, kad tai gali sukelti didelių problemų.

Daug žmonių gali slėpti ligą vien dėl baimės, kaip visuomenė reaguos, sužinojusi, kad asmuo užsikrėtė beždžionių raupais. O tai gali paskatinti ligos plitimą visuomenėje ir sukelti dar didesnę problemą. Tačiau nepaisant tokių nuogąstavimų, kol kas beždžionių raupai smarkiai nepaplito ir didelės grėsmes, jog artimiausiu metu taip galėtų nutikti, visgi vargu ar yra.

Dažniausiai liga pasižymi bėrimu ir praeina per kelias savaites

Didžioji dalis užsikrėtusių asmenų suserga pakankamai lengva beždžionių raupų atmaina. Pasireiškiantys simptomai paprastai trunka maždaug 2–4 savaites ir išnyksta tiesiog savaime, net be jokio specialaus gydymo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikia tokius ligos simptomus^[5]:

„Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu. Bėrimas paprastai prasideda per 1–3 d. nuo karščiavimo pradžios. Bėrimai gali būti plokšti ar kiek pakilę, pripildyti skaidraus arba gelsvo skysčio, po to jie pasidengia šašu, išdžiūva, o šašai nukrenta. Odos pažeidimų (bėrimų) skaičius gali būti labai įvairus – nuo kelių iki kelių tūkstančių. Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabartinio registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas.“

Tiesa, pasitaiko ir komplikacijų, tačiau mirties atvejai yra itin reti. Sunkesne ligos forma labiausiai rizikuoja susirgti imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, nėščios moterys ir maži vaikai.

Tam, kad pavyktų apsisaugoti nuo beždžionių raupų, tereikia neturėti artimo sąlyčio (įskaitant lytinius santykius) su simptomų turinčiu asmeniu. Svarbu nesiliesti ir prie sergančiojo drabužių, patalynės, indų ir kitų daiktų. O jei kontaktavimas yra neišvengiamas, reikėtų naudoti pirštines, apsauginę kaukę, po bendravimo gerai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas. Be to, svarbu praktikuoti saugius lytinius santykius.