<h2>Atsikvėpti negalima net ir pasibaigus pandemijai</h2>
<p>Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atsikvėpti neleidžia – dar nespėjome atsigauti po vienos pandemijos, kai jau pasipylė gąsdinimai kitomis. Ir gąsdinama ne tik naujais virusais, bet ir kadaise sunaikintų senų ligų sugrįžimu.</p>
<p>PSO ekstremalių situacijų vadovas Mike'as Ryanas įspėja, kad endeminių ligų, tokių kaip beždžionių raupai ir Lassa karštligė protrūkiai taps vis dažnesni.</p>
<p>M. Ryano teigimu, dėl klimato kaitos sparčiai keičiasi oro sąlygos, ištinka sausros ir potvyniai, todėl tiek gyvūnai, tiek ir žmonės keičia savo mitybos įpročius, o dėl to kai kurios ligos, kurios anksčiau įprastai plito tik tarp gyvūnų, dabar sparčiai plinta ir tarp žmonių[1].</p>
<p>Ligų plitimui įtakos turi ir tai, kad po pandemijos pasauliui sparčiai atsidarius, žmonės skuba grįžti į įprastą gyvenimą, pamiršdami pastaruosius dvejus metus taikytas saugumo priemones, tad, kaip teigia ekspertai, virusinės ir bakterinės ligos gali sugrįžti.</p>
<h2>Kas slypi už PSO gąsdinimų?</h2>
<p>PSO ekstremalių situacijų vadovo komentarai pasirodė tuo metu, kai pasaulyje ėmė plisti beždžionių raupai.</p>
<p>Šia endemine liga užsikrėtusiųjų skaičius auga, tačiau daugelis ekspertų akcentuoja, jog liga nors ir yra nemaloni, tačiau nėra itin pavojinga.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu beždžionių raupai yra išplitę už Afrikos, kur liga yra dažna, ribų. Liga jau pasiekė daugiau kaip 30 valstybių, o PSO yra patvirtinusi apie 800 ligos atvejų. </p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu COVID-19 atvejų pasaulyje ženkliai mažėja, tačiau PSO generalinis direktorius Tedros Adhanomas Ghebreyesus teigia, kad pastebimos nerimą keliančios tendencijos[2]. </p>
<p>Jis akcentuoja Šiaurės Korėjos situaciją. Ši ypač uždara valstybė šiuo metu kovoja su COVID-19 banga, šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, taip pat įvestas ir karantinas.</p>
<p>PSO įtemptai sekdama situaciją Šiaurės Korėjoje ragina žmones visame pasaulyje neatsipalaiduoti. Puse lūpų kalbama ne tik apie tai, kad rudenį bei žiemą COVID-19 susirgimų skaičius gali vėl išaugti, bet vis didesne grėsme laikomas ir seniai išnaikintų, tačiau pastaruoju metu vėl pasirodančių ligų sugrįžimas. Tačiau ar tikrai reikėtų panikuoti dėl pavienių atvejų?<img src="77_CDN_URL/images/ante-samarzija-f7m3qzj_4mg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gąsdinimai ligų protrūkiais netyla, o PSO kalba apie naujus susitarimus ir pasiruošimą kitoms pandemijoms</h2>
<p>Netikėtai užklupusi pandemija, žmonių mirtys ir skirtingų valstybių pritaikyti drakoniški ribojimai. Tokia buvo COVID-19 patirtis. </p>
<p>Siekiant užtikrinti tikslingą ir kryptingą galimų naujų pandemijų valdymą, PSO vis garsiau kalba apie kontraversiškas sutartis ir organizacinius darinius, neva leisiančius užtikrinti pandemijų prevenciją.</p>
<p>PSO ekstremalių situacijų vadovas Mike'as Ryanas teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Matėme, su kokiais sunkumais susidūrėme per šią pandemiją. Ateityje galime susidurti su dar sunkesne pandemija ir turime būti geriau pasirengę nei dabar. Turime parengti veiksmų planą, kaip ruošimės ir kaip kartu reaguosime."</p>
</blockquote>
<p>O jei klausysimės daugybės ekspertų, ruoštis yra kam. </p>
<p>Jau kalbama ir apie 41 tipo adenoviruso grėsmę. Anksčiau jis buvo laikytas gana nekenksminga virškinamojo trakto ligų priežastimi, tačiau dabar pasitaiko vis dažniau atvejų, kai šis virusas sveikiems vaikams sukelia sunkų hepatitą.</p>
<p>Kiti kaip pavyzdį pateikia praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį JAV bei Europoje kilusius vaikų ligų protrūkius, sietinus su kvėpavimo takų sincitinio virusu (RSV).</p>
<h2>Imunitetą susilpnino ilgai trukę pandemijos apribojimai</h2>
<p>Dalis ekspertų gąsdina visuomenę ir teigia, kad pavojingos ligos grįžta ne tik dėl sumenkusios vakcinacijos, bet ir mūsų nusilpusio imuniteto.</p>
<blockquote>
<p>Dėl koronaviruso pandemijos apribojimų didžiosios dalies žmonių imunitetas yra nusilpęs ir kaip grupė mes visi esame labiau pažeidžiami.</p>
</blockquote>
<p>Ekspertai mano, kad ši silpnybė reiškia, jog galime patirti tam tikrų sunkumų, kol pasieksime naują popandeminę pusiausvyrą[3].</p>
<p>Ligos dabar jau gali plisti tuo metu arba tose vietose, kur paprastai jos neplistų.</p>
<p>Roterdame esančio Erasmus medicinos centro virusologijos skyriaus vadovė Marion Koopmans teigia, kad gali būti, jog mūsų laukia laikotarpis, kai bus sunku žinoti, ko tikėtis iš ligų, kurias, kaip manėme, supratome.</p>
<p>Ji pabrėžia ir tai, kad įprastų infekcijų modelių sutrikimas gali būti ypač ryškus toms ligoms, kurias intensyviai platina mažamečiai. Pandemijos metu vaikų gyvenimas buvo ypač apribotas: didžiąją dalį laiko jie leido namuose, o ne darželiuose ar mokyklose. Daugelis vaikų taip žymiai rečiau susidurdavo su svetimais žmonėmis bei išorės dirgikliais, o atsidūrus viešumoje, visi asmenys dėvėjo kaukes.</p>
<p>Kai kurie tyrėjai net spėja, jog gali būti, kad pandemijos metu gimę kūdikiai į pasaulį atėjo su mažesniu natūralių antikūnių skaičiumi organizme. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cdc-r-fjkcbzekw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sprendimai dėl sveikatos apsaugos tampa įrankiu kontroliuoti mases?</h2>
<p>Užkrečiamosios ligos visuomet buvo tam tikra paslaptis. Tačiau, pastaraisiais metais virusai, ligos ir galimos pandemijos tampa socialinio bei ekonominio naratyvo dalimi, o žmonės baiminasi, kad sveikatos apsaugos aktualijos tampa įrankiu kontroliuoti mases.</p>
<p>Vien per pastarąjį dešimtmetį mokslininkams teko nustatyti virtinę niekada anksčiau nematytų žmogaus ligų: Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas, Zika, Ebola ir, žinoma, COVID-19[4].</p>
<p>Grįžo ir seniai išnaikintos, viduramžius menančios ligos. Susirgimai jomis fiksuojami tiek besivystančiuose šalyje, tiek ir turtingose Vakarų valstybėse. </p>
<p>Tymai, kiaulytė, tuberkuliozė (tiesa, ši niekada ir nebuvo pasitraukusi), skarlatina, net maras. Nors tokių pavienių atvejų užfiksuojama visame pasaulyje, į didesnius ligos židinius tai neišplinta ir bent kol kas rimtesnio pavojaus nesukelia.</p>
