- Įprastai iki naujamečio nuotaika visada kupina švenčių laukimo
- Tai kas gi ta depresija iš psichosomatikos pusės?
- Ką daryti?
- Yra ir dar viena depresuojančių kategorija: rūpintojėliai ir dūsautojai
Įprastai iki naujamečio nuotaika visada kupina švenčių laukimo
Įprastai iki naujamečio nuotaika visada kupina švenčių laukimo, malonaus bruzdesio prie apvalaus stalo, norų galvojimo artėjant dvyliktai valandai... o paskui tyla... rutina... vėl reikia rasti papildomų resursų netampant liūdnaveidėmis kavos siurbčiotojomis... arba dar blogiau – draugaujančiomis su pakibusiu depresijos debesėliu ne tik virš galvos, bet ir kažkur viduje...
Tai kas gi ta depresija iš psichosomatikos pusės?
Mandrai kalbėti sunkia medicinine terminologija nekalbėsiu, o pasistengsiu paprastai.
Depresuojantis žmogus negyvena pilnavertiško gyvenimo, jo gyvenimas dažnai bespalvis ir pakibęs, jame trūksta energijos ir gyvybės...
Ir tai dažnai įtakoja „teritoriniai“ konfliktai + hormoninis disbalansas, kuomet artimiausioje žmogaus aplinkoje/darbe/santykiuose NUOLAT yra įtampa prarasti mylimus, namus, kai savo teritorijoje/gyvenime jaučiasi tuščia vieta arba labai ilgą laiką vyksta (vidiniai/išoriniai) ginčai, pykčiai...
Tokiu atveju, nieko nekeisdamas, žmogus gyvena uždarame streso rate ir nebegali iš jo ištrūkti, sutrinka jo miegas (o su juo ir hormoninis fonas), išsiderina dienotvarkė, darbinis pajėgumas, atsiranda nervinis nestabilumas, kartais panikos priepuoliai ir mintys, kad niekas niekuomet nepasikeis...
Galbūt iš pradžių bando su tuo kovoti, taip kaip geba, taip kaip supranta, o nepavykus praranda savivertę, pradeda kamuoti kaltės, bejėgiškumo jausmas ir jis susitaiko, nusvyra rankos, prarandamas gyvenimo skonis ir pereinama į levitavimo būseną.
Ką daryti?
Pirmiausia neleisti sau prieiti iki tokios būsenos. Jei problema turi sprendimą - tai jau ne problema! Reikia veikti!
Ir taip, dažniausiai vienam keistis ir kažką keisti yra labai sudėtinga. Todėl draugo petys, psichologas, geras miegas, teisingas dienos režimas, laikas gryname ore, fizinis aktyvumas, sveika mityba - visada padeda grąžinti harmoninį balansą, o su juo ir šviesesnę nuotaiką bei norą gyventi.
Tam, kad vyktų pokyčiai - pirmiausia reikia atstatyti vidinius ir fizinius resursus, apsupti save sveika aplinka ir spalvomis: svajonių, vizijų, norų, savęs supratimo pavidalais.
Yra ir dar viena depresuojančių kategorija: rūpintojėliai ir dūsautojai
Kai viskas ir visada negerai. Kai viskas ir visada sukasi tik apie juos, o jiems patiems su savimi neįdomu ir negera. Ir kaip taisyklė - tai gyvenimo būdas, o ne rimta diagnozė. Juk išties depresija sergantys net to neįtaria, o sveikieji (kai naudinga) - šia diagnoze dangstosi.
Tai kategorija kai viskas nukreipta tik į save, kai yra per daug laiko gyvenimo filosofijoms, tinginiui ir ego auginimui. Tokiems pagelbėti sunkiausia. Klausimas net ar reikia… Gal tegul ir toliau sau guli (jei visko pakanka) kol tiesiog nusibos, pakils, apsidairys, kad šalia yra kiti, kad tikrai yra kas veikti ir patys ims krutintis…
Šiandien irgi cepelininis dangus...vakar nusipirkau žalumyną, kuris jau nudžiugino pirmu rausvu žiedeliu ir nuotaika pakilo kaip ant mielų! Dar va kokia gera daina emocijoms sujudinti ir vėl graži aktyvi diena!
Todėl įneškite į savo cepelininę dieną kuo daugiau spalvų, bendrystės džiaugsmo ir juoko.