Psichologų tragiškai trūksta, o valdžia jiems gyvenimą tik sunkina
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, psichologų tragiškai trūksta. Ypatingai jų poreikis išaugo po pandemijos, kai visų uždarymas namuose kai kuriems stipriai paveikė emocinę sveikatą – tiek, kad atsistatyti patiems jau nebepavyksta. Tačiau jei nori sulaukti nemokamos, sumokėtais mokesčiais užtikrintos psichologinės pagalbos, gali ir palaukti. Ne savaitę, ne dvi, o keletą mėnesių, kartais net ir pusmetį. Kas gali nutikti žmogui, kurio vidinis pasaulis griūva, per pusmetį be pagalbos, nuspėti galime daugelis. O ką tokioje situacijoje daro Seimas? Ogi svarsto Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą, kuris normaliai atrodo tik seimūnams. Visi kiti jau susiėmę už galvų bando suprasti, kas Lietuvą ištiks, jei politikams užteks naivumo tokiam projektui pritarti.
Bendrosios psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas sako, kad dauguma psichologų dirba valstybinėse institucijose ir jų atlyginimas neretai nė tūkstančio eurų nesiekia. Psichologų trūksta dėl to, kad darbas labai sunkus, o atlyginimas yra katino ašarėlės. Bet Seimo nariai kažkaip apeina tą atlyginimo klausimą ir šauna tiesiai į žvaigždes, tik, rodos, pataikė ne visai ten, kur reikia. Pasirodo, Seimas pradėjo ne ką kitą, o raganų medžioklę.
„Projektas neskirtas spręsti tokioms nuobodžioms buitinėms problemoms, kaip kokių 1000 psichologų trūkumas egzistuojančiose darbo vietose mokyklose, teismuose, dienos centruose ir pan.
Projektas skirtas užtikrinti, kad psichologo veikla neužsiimtų „šarlatanai“ – koks 10-15 personažų per visą Lietuvą, kurie nusprendė, jog pasivadinę „psichologais“ daugiau uždirbs“, – sako docentas, tačiau neneigia, kad tokie asmenys išties yra problema. Vis dėlto, jo teigimu, lengvai išsprendžiama. Gal net per lengvai,
„Tiesiog įvedi formalų reikalavimą, kad psichologu gali dirbti tik tam išsilavinimą turintis žmogus ir viskas. Tik tiek reikėtų.
Štai tiek reikėtų, kad neįsišautume sau į kojas. Hey, bet „kam mąstyti paprastai, jei galima mąstyti sudėtingai?!“, – sako Seimo Teisės departamento teisininkai. Kas čia būtų per įstatymas, kuris nurodo tik išsilavinimo reikalavimus?! Tokie reikalavimai neverti įstatymo statuso! Jei rašom įstatymą, reikalavimai jame turi būti solidūs, svarbiausia – jų turi būti daug“,– tęsia visuomenininkas.
Susimokėti už reglamentavimo pakeitimus turės patys psichologai
Paaiškėjo, kad politikieriai užsimojo psichologams darbą „palengvinti“ aštuoniais punktais, kurių kai kurie net stipriai kvestionuojami – kaip antai, kad psichologas negali sirgti, tiesa, kol kas neaišku, kuo jis negali sirgti.
„Kas gi mokės už viso šito proceso administravimą? Taip, jūs atspėjote. Valstybė tokiems briedams pinigų neturi. Tegu už tai susimoka patys psichologai.
Už teisę dirbti darbuką su 1000 eurų į rankas. Taip, čia rimtai“, – šaržuoja V. Legkauskas[1].
Įstatymo laukia jau kone dešimtmetį
Tiesa, kad minėto įstatymo reikia, sako patys psichologai. Tik gal ne tokio, kokio nori seimūnai. Dar 2017 metais Europos psichologai kreipėsi į Seimo narius ragindami priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Tiesa, tuometiniai planai planais ir liko.
„Teigiamai vertiname, kad Lietuvos Seimas planuoja įstatymu apibrėžti psichologų praktinę veiklą bei sekti daugelio Europos šalių, kurios tokią praktiką yra apsibrėžusios, pavyzdžiu. Labai svarbu, jog įstatyme numatyta, kokias kvalifikacijas psichologai turi atitikti ir kokių kompetencijų reikia, norint užsiimti psichologo veikla. Įstatymu siekiama įgyvendinti „EuroPsy“ reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje“, – tuomet sakė EFPA prezidentas dr. Telmo Mourinho Baptista[2].
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) pasisakė už psichologinės veiklos teisinio reglamentavimo būtinumą išreikšdama pritarimą Psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumui.
Visi psichologai, nepriklausomai ar jie yra sveikatos, švietimo, teisės, sporto, verslo psichologai, paslaugas teikia viešajame sektoriuje ar privačiai, dirba su žmonėmis, su jų jautriais bei asmeniniais išgyvenimais. Todėl pagrindinis siekis yra užtikrinti kokybiškas paslaugas visų praktinę veiklą vykdančių psichologų, neišskiriant nei organizacinių psichologų, nei dirbančių privačiai[3].
Kaip teigia Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Aina Adomaitytė, organizacija jau daugiau nei dešimt metų dirba siekdama turėti psichologų praktinės veiklos įstatymą. „Įstatymą priimti buvo bandoma jau keletą kartų, bet dėl tam tikrų kliūčių vis nepavykdavo. Dabar Seimo narys Linas Slušnys vėl registravo projektą. Tam buvo sudaryta darbo grupė, daug dirbta, lyg pavyko susitarti, bet po Vyriausybės pastabų įstatymo projektas vėl stringa“, – sakė A. Adomaitytė.
Įstatymo psichologai nori, tačiau ne tokio, kokį siūlo valdžia
„Išsakome poziciją, kad įstatymas mums yra reikalingas, bet ne tokiu formatu. Norime toliau prie to dirbti ir rengti tokį, kuris leistų atlieptų visus svarbius psichologo praktinės veiklos punktus“, – sakė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė.
Jos teigimu, LPS nepatinka, jog norint, kad įstatymas veiktų, turi atsirasti Psichologų rūmai. „Dabar siūloma, kad įstatymas galimas tik su Rūmų steigimu, kas mums kelia daug klausimų ir abejonių. Norisi dar diskutuoti su Vyriausybe ir ieškoti labiau tinkamo varianto. Rūmų steigimo klausimas nebus sprendžiamas iš LPS pusės, kol nebus iki galo aišku, kad jie būtini ir, svarbiausia, kaip duos naudos psichologų praktinės veiklos reglamentavimui“, – sako pašnekovė.
Politikai visgi sako, kad be Rūmų nieko nebus. Esą negalima tikėtis tvarkos, kai specialistai išsibarstę dirba kas sau ir niekas jų nevienija. Kitaip sakant, nėra dar vieno biurokratinio darinio, kuris atliktų kažkokį vaidmenį, kurio psichologams net nereikia.
„Šie specialistai išsibarstę švietimo, sveikatos, teisingumo, vidaus reikalų ministerijų žinybose, kurios kiekviena turi specifinius reikalavimus. SAM iš medicinos, klinikinių psichologų reikalauja magistro, švietimo įstatymas iškėlęs savo reikalavimus. Be to, yra didesnis procentas privačia praktika užsiimančių psichologų, kurie nepriklauso jokiai žinybai. Neturime vienos ministerijos, kuri galėtų vadovauti kitose žinybose dirbantiems psichologams, juos kontroliuoti“, – sakė „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė[4].
