Daugelį vargina egzistencinis nerimas
Gyvename gana įtemptu ir neramiu laikotarpiu – nespėjome tinkamai atsigauti po COVID-19 pandemijos, kai Ukrainoje prasidėjo karas, sulaukėme daugybės karo pabėgėlių, o po to sekė ir didžiulė infliacija bei nuolatiniai gąsdinimai, kad ateinantį rudenį ir žiemą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio laukia sunkūs laikai.
Psichiatras-psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis teigė, jog nuo karo pradžios nerimo lygis Lietuvoje išaugo kone 100 procentų, ir tai jau ne kasdienis nerimas dėl smulkmenų, o egzistencinis nerimas, susijęs su klausimu, būsiu ar nebūsiu aš šiame pasaulyje. Mes esame pernelyg arti, kad galėtume įvykius Ukrainoje tiesiog ramiai stebėti per atstumą.
Egzistencinis nerimas atima iš žmonių ramų miegą, energiją, kūrybiškumą, sugebėjimą džiaugtis tuo, ką padaro, daugeliui trūksta motyvacijos daryti kažką, kas turi ilgalaikę perspektyvą – juk suvokiame, jog gali būti, kad darbas, kurio imsimės, baigsis nepriklausomai nuo mūsų įtakos. Tai labai veikia ir mūsų savivertę.
„Tai, ką vadiname psichikos sveikatos problemomis, ir mes tą laikėme tik nedidelės dalies žmonių bėdomis, dabar paliečia kiekvieną“, – pastebėjo E. Laurinaitis[1].
Su dr. E. Laurinaičiu sutinka ir gydytojas psichiatras Kostas Matuzevičius, dirbantis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, psichoterapijos dienos stacionare, jis taip pat yra ir psichodinaminės psichoterapijos kandidatas.
„Nerimą visokiais lygiais ir įvairiose situacijose jaučiame visi. Kiekvieno nerimo tolerancijos lygis tikrai yra skirtingas. Kalbant bendrai, nerimas siekia sutrikimo lygį, kai jis tampa neproporcingas situacijai ir trukdo žmogui įprastai funkcionuoti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į nerimo trukmę – kad ir šioje karo situacijoje visiškai normalu jausti didesnį nerimą, baimę, turėti sunkumų susikaupiant įprastai veiklai, tačiau ilgainiui psichika yra linkusi adaptuotis prie tokių situacijų ir nerimo lygis po truputį mažėja. Jei tai nevyksta ar nerimas vis stiprėja, verta pagalvoti apie konsultaciją su specialistu“, – sakė K. Matuzevičius[2].
Jaučia kaltę, kad tiesiog nori dirbti įprastą darbą, keliauja ar švenčia
Lietuviai demonstruoja vienybę, solidorizuodamiesi su Ukraina. Tai, pasak E. Laurinaičio, žmonių bandymas taip, kaip gali, dalyvauti kare, kuriame nedalyvauja tiesiogiai. Tai darydami žmonės nesijaučia bejėgiai.
Nemažai žmonių jaučia kaltę, kad tiesiog nori dirbti įprastą darbą, keliauja ar švenčia gimtadienius. Pasak E. Laurinaičio, galime būti kalti dėl to, ką padarėme ir ko nepadarėme, nors reikėjo padaryti.
„Čia mes galime sustoti prieš veidrodį ir pagalvoti, ką padariau ir ko ne, o manau, kad reikia. Tada emocinis fonas dings, o atsiranda logiškas realios situacijos supratimas, kurioje dar yra galimybių. Tada kaltės jausmas turėtų mažėti, o jei žmogus panyra į tą jausmą ir nieko galvoti negali, jau bėda“, – pastebėjo psichoterapeutas.
Blaškomasi tarp noro sekti informaciją ir noro nuo jos atsiriboti
Šiomis dienomis daug žmonių blaškosi tarp noro pasislėpti nuo informacijos ir nuolat ją sekti. Kaip pastebėjo K. Matuzevičius, tai turbūt itin aktualus klausimas šiuo metu.
„Jau yra nuskambėję daug rekomendacijų iš karo psichologų ir kitų psichikos sveikatos specialistų, kad padeda informacijos dozavimas. Man visai gerai nuskambėjęs modelis – leisti sau tam tikrą laiko tarpą paskaityti žinias ryte ir vakare, o dienos ir ypač nakties metu vengti informacinio srauto.
Turbūt svarbu ir pačiam sau atsakyti, kaip ta informacija būtent mane veikia – kokius jausmus kelia, kiek aš galiu su jais išbūti, ar jie man padeda funkcionuoti, ar trukdo.
Manau, kad vieniems nuolatinis informacijos apie Ukrainos įvykius skaitymas gali tikrai stiprinti nerimą ir trikdyti funkcionavimą, kitiems gal atvirkščiai – buvimas tam tikroje nežinioje stiprina nerimą ir trukdo funkcionuoti. Svarbu atrasti modelį ir būdą, kuris veiktų individualiai, o ne aklai vadovautis rekomendacijomis ar patarimais.
Na, ir pabaigai norėčiau palinkėti nepamesti savęs šiais neramiais laikais ir leisti sau jaustis taip, kaip jaučiatės!“, – linkėjo specialistas.
O tiems, kas nežino, koks jų nerimo lygis, kviečiame atlikti testą ir jį pasitikrinti čia.
