„Proveržio paketas“ taps kliūtimi atsinaujinančiai energetikai?

Elektrinės
Vėjo jėgainės. „Idea Prima“ nuotrauka.

<h2>Prezidentas pritarė „Proveržio paketui“</h2>
<p>Energetikos ministerijos ruošiamas „Proveržio paketas“, turintis paskatinti vėjo energetikos plėtrą, sulaukė daugiau kritikos nei palaikymo. Plano kritikų teigimu, paketas suveiks priešingai nei turėtų ir taps ne lengvinančia aplinkybe, bet kliūtimi atsinaujinančiai energetikai – ministerija ne tik neatsižvelgė į išsakytas pastabas, bet ir sudarė dar daugiau kliūčių. Pavyzdžiui, nepanaikinus senų ribojimų, jau buvo sukurti nauji. O štai demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė užsimojo planą kiek pakoreguoti.</p>
<p>Seimui dar birželio 16-ąją priėmus Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimus arba kitaip – „Proveržio paketą“ buvo teigiama, kad Lietuvoje bus pradedama spręsti vėjo elektrinių parkų statybos projektus stabdžiusias problemas[6]. Tačiau kritikai nepasidavė populistiniams pažadams ir įžvelgė, jog pakete trūksta įsiklausymo į vėjo industrijos specifiką ir daugiau komunikacijos.</p>
<p>Nepaisant išsakytų pastabų, šalies prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį ketvirtadienį pasirašė Seimo priimtą atsinaujinančios energetikos proveržį Lietuvoje skatinančių įstatymų paketą[3]. </p>
<blockquote>
<p>Naujais pakeitimais atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimo, bet tuo pačiu numatoma, kad vėjo elektrinę bus galima statyti greta gyvenamųjų namų ne arčiau kaip per keturis jos stiebo aukščius. </p>
</blockquote>
<p>Pagal naujus pakeitimus taip pat vystant saulės elektrines nebereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų, saulės elektrines bus galima statyti žemės ūkio paskirties žemėje neribojant jų dydžio, o taip pat viename taške bus galima statyti saulės elektrines neribojant jų dydžio.</p>
<blockquote>
<p>Teigiama, kad nenukentės ir vietos bendruomenės, mat pagal šį paketą, elektrinių vystytojai joms turės išmokėti gamybos įmoką bei skirti 3 proc. metinių pajamų[3].</p>
</blockquote>
<p>Tai palies ir elektros energiją gaminančius vartotojus, kuriems esą nebereikės plėtros ir gamybos leidimų bei nebebus ribojama jų elektrinės įrengtoji galia ir net atskirtos buitinių ir nebuitinių vartotojų kainodaros.</p>
<p>Skelbiama, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms (kurios galės būti ne tik viešosios įstaigos, bet ir pelno nesiekiantis juridinis asmuo) nebereikės turėti bent 3 fizinius asmenis ir neturėti daugiau nei 20 proc. kitos įmonės akcijų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jegaines.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vietoje teigiamų pokyčių galime sulaukti daugiau neigiamų padarinių</h2>
<p>Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Edgaras Maladauskas pastebėjo, kad šiuo metu pasaulio ekonomika nėra tvari ir greitu metu bus žengta į recesijos laikotarpį, o atsinaujinanti energetika galėtų tapti varikliu siekiant sušvelninti padarinius. Tačiau, pasak jo, Energetikos ministerijos stumiamas „Proveržio paketas“ visgi dar nėra tai, kas padėtų Lietuvai pilnai atsistoti ant kojų. Pasak jo, šiame pakete saulės ir vėjo energetika yra suplaktos į vieną, nors jų vystymo procesas ir problemos kardinaliai skiriasi[6].</p>
<p>E. Maladausko tvirtinimu, jei nebus atsižvelgta į vėjo industrijos poreikius, greitai galime sulaukti ir neigiamo poveikio visos šalies energetikos sektoriui ir pramonei, o valdantiesiems savo padarytas klaidas teks srėbti dar kurį laiką ateityje.</p>
<p>Kritikos „Proveržio paketui“ pažėrė ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius. Nepaisant to, kad į paketą nugulė ir teigiami pokyčiai kaip antai aiškesnis vizualinės taršos apibrėžimas ir gamybos mokesčio įvardijimas, kai kurie pakeitimai esą tik apsunkins leidimų surinkimą.</p>
<p>Pavyzdžiui, vietoje dabar galiojančio reikalavimo, kuriuo numatoma, jog reikia gauti leidimą tik tų žemių savininkų, kurių valdos patenka į sanitarinę zoną, įvestas reikalavimas naujiems vėjo elektrinių statytojams gauti ir toliau esančių žemių sklypų savininkų pritarimus. Tokia tvarka, pasak M. Nagevičiaus, vilkins projekto vystymo terminus ir patį procesą[6].</p>
<p>Anot jo, vėjo elektrinių parkų vystytojų netenkina ir dabartinis LITGRID darbas ir tai, kaip jie nesilaiko terminų. Be visa ko, pasyviai veikia ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), nesiimanti spręsti fiktyvių prašymų išduoti leidimus plėtrai panaikinimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/saules-energija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užtrunka ilgiau nei įprasta</h2>
<p>Visgi, Lietuva atsilieka ir su poveikio aplinkai vertinimo procedūromis. Pavyzdžiui, Europos Komisija (EK) yra numačiusi, jog leidimai vėjo elektrinių parkų vystytojams būtų išduodami per metus, o Lietuvoje ši procedūra trunka net ir kelerius metus. Todėl, pasak M. Nagevičiaus, atsižvelgiant į šią situaciją buvo išleista rekomendacija šalims supaprastinti leidimų išdavimą numatant vėjo elektrinių vystymo prioritetines teritorijas, kuriose nebūtų būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo bendrai visai teritorijai, o užtektų tik strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bendrai visai teritorijai[6].</p>
<blockquote>
<p>Nepaisant atmestų pasiūlymų, kurie įpareigotų valstybines institucijas greičiau teikti išvadas rengiant planavimo darbus, „Proveržio paketu“ įvedami ir nauji mokesčiai vėjo jėgainių vystytojams, nors buvo spręsta, kad liks tik vienas mokestis bendruomenėms.</p>
</blockquote>
<p>LVEA direktoriaus E. Maladausko įsitikinimu, naujame valdančiųjų sudarytame pakete trūksta ir vėjo energetikos skatinimo – juk jei regione atsirandant kuo daugiau vėjo elektrinių, mažės ir elektros kainos rinkoje.</p>
<h2>Pateikė savo siūlymus</h2>
<p>Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė prieš „proveržio“ paketui atsiduriant ant Seimo svarstymo darbastalio, pastebėjo, kad antrasis įstatymo projekto variantas išties kelia nerimą, nors jis ir galėtų būtų laikomas vėjo elektrinių vystytojų svajonės išsipildymu. Visgi, labiausiai dėl to esą kentėtų paprastas žmogus[7].</p>
<p>L. Nagienė pastebėjo, kad vėjo jėgaines pagal antrąjį variantą, bus galima statyti vos vieno elektrinės stiebo aukščio atstumu nuo gyvenamojo pastato, o prieštarauti taipogi nebus taip paprasta. O štai net nėra numatyta jokių kompensacijų gyvenamųjų pastatų savininkams, jei vėjo elektrinių vystytojai užtikrins sveikatos saugos reikalavimus.</p>
<p>Įstatymo projekte, pasak parlamentarės, taip pat numatoma įvairių palengvinimų projektų vystytojams nepaisant to, kad ateityje jie galėtų sukelti tam tikras pasekmes vietos gyventojams.</p>
<p>Atsižvelgdama į tai, parlamentarė pasiūlė pakoreguoti įstatymo projektą: prailginti terminą, per kurį pastatų savininkai galėtų pareikšti prieštaravimą elektrinės statybai (vietoje 10 darbo dienų įvesti 20 d. d. terminą), atstumus skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą jėgainės aukštį ir nustatyti minimalius leistinus atstumus iki miestų ir miestelių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vejo-jegaine.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sujauks ambicingus planus?</h2>
<p>Tuo tarpu gegužės pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, jog kylančios energijos kainos kuriam laikui sujauks ambicingus valdančiųjų užmojus ir pristabdys investicijas – tam didelę įtaką daro ir brangstantys metalai, juk jie sudaro net 90 proc. vėjo turbinų[9].</p>
<p>Tačiau atidėti savo investicijas į vėjo energetiką verslininkus paragino ne tik tai, bet ir neaiškus teisinis reguliavimas dėl „Proveržio paketo“. Verslininkai suko galvas, kaip reikės baigti jau pradėtus vėjo energetikos projektus – pagal seną ar naują tvarką?</p>
<blockquote>
<p>„Nežinia, ar įstatymai galiausiai numatys aiškų pereinamąjį laikotarpį, ar neteks vystytojams iš naujo rengti ir derinti to, kas jau yra padaryta, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo, susitarimų su vietos savivaldybėmis bei bendruomenėmis“, – svarstė „E energija“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza[9].</p>
</blockquote>
<p>Projektus dar labiau apsunkina ir papildomas gamybos mokestis, kurį planuojama taikyti vėjo elektrinių parkų vystytojams. Pasak LVEA direktorės Urtės Daškevičiūtės, pati idėja yra sveikintina, tačiau žvelgiant iš finansinės pusės, tai gali tapti sudėtinga užduotimi tuo pačiu siekiant nedidinti ir mokestinės naštos. Tokiu atveju, pasak jos, turėtų būti proporcingai mažinami kiti vėjo energetikai taikomi mokesčiai.</p>