<h2>Sąjūdis prieš Astravo AE inicijavo elektrinės boikotą Baltijos šalyse</h2>
<p>Kaip ir buvo manyta, Lietuva nepaleido praeitos savaitės įvykio, kuomet buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas, su kuriuo skrido ir Baltarusijos opozicijai priklausantis žurnalistas R. Protasevičius bei jo draugė S. Sapega. Seni konfliktai ir skauduliai dėl „priverstinai“ Lietuvos pasienyje išdygusios Astravo atominės elektrinės išlindo į paviršių, todėl Lietuvai pamiršti tokį „teroristinį aktą“ būtų nenaudinga.</p>
<p>Pažymima, jog Sąjūdis prieš Astravo AE kreipėsi į Baltijos Asamblėjos delegacijų Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, pirmininkus, kad po žurnalisto R. Protasevičiaus „pagrobimo“ Baltijos šalys vieningai boikotuotų pasienyje išdygusią atominę eletrinę. Sąjūdis į Baltijos Asamblėjos delegacijos pirmininkus kreipėsi su prašymu užtikrinti, kad Astravo elektros energija nepatektų į ES:[1]</p>
<blockquote>Svarbu nutraukti elektros prekybą su Baltarusija nepažeidžiant esamų tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinant, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektros energija nepatektų į Europos Sąjungos rinką šiuo metu, kol Baltijos šalys vis dar yra prisijungusios prie BRELL žiedo. Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais jau pačiu artimiausiu metu privalo tapti aukščiausiu Baltijos regiono politikos prioritetu.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sajudis-pries-astravo-ae.jpg" alt="Sąjūdis prieš Astravo AE" /></p>
<p>ELTA pažymi, kad Sąjūdžio valdybos pirmininko Petro Auštrevičiaus teigimu, boikotas prieš Astravo AE turi vykti dėl to, kad Lietuva privalanti rodyti kitoms Baltijos šalims lyderystę dėl beprecedenčio „teroro akto“, kurį Lukašenkos režimas įvykdė su Kremliaus žinia ir pagalba. Kaip kitą priežastį P. Auštrevičius įvardija Kremliaus siekius komplikuoti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarais kita Europos dalimi. Kritikos negailėjo ir Vytautas Landsbergis – esą šiuo atveju yra prabanga būti tik rusiškos ruletės stebėtojais.</p>
<h2>Užsienio reikalų ministras teigė turintis žinių, kad elektrinėje dirba Vakarų kompanijos</h2>
<p>Po gegužės 23 dienos įvykio kalbos dėl įvairiausių nebaigtų reikalų su Baltarusija netilo. Kaip minėta, dėmesio pertekliumi galėjo pasigirti Astravo atominės elektrinės klausimas. Gegužės 25 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė turintis informacijos apie šioje elektrinėje dirbančias kai kurias Vakarų kompanijas, o jų darbus finansuoja ne kas kitas kaip tarptautinės institucijos:[2]</p>
<blockquote>Mūsų žiniomis, tam tikri papildomi techniniai darbai yra pradėti atlikti Astravo atominėje elektrinėje, tuos darbus atlieka Vakarų kompanijos. Mūsų žiniomis, tie darbai yra finansuojami tarptautinių finansinių institucijų, – teigė G. Landsbergis.</blockquote>
<p>Užsienio reikalų ministras „Kauno dienai“ teigė, kad toks monstras Lietuvos pasienyje dabartinės situacijos kontekste neatrodo saugiai ir įtikinamai, mat jei Lukašenkos režimas taip galintis pasielgti su keleiviniu lėktuvu, galima numanyti, kad Astravo atominėje elektrinėje įvykus incidentui, A. Lukašenka gali nelabai ir rūpintis įvykusiomis pasekmėmis.</p>
<p>G. Landsbergis praeitą savaitę savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Baltarusija yra paskelbta nesaugia valstybe, todėl ragino piliečius į šią šalį nevykti, o jau išvykusius – ragino grįžti. Taipogi pranešė, kad skrydžiai, prasidedantys Baltarusijoje arba vedantys per ją, negali vykti į Lietuvos teritoriją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/g-landsbergis.jpg" alt="G. Landsbergio pasisakymas" /></p>
<h2>Lietuva baltarusiškos elektros energijos jau įsigijo už 4 mln. eurų</h2>
<p>Svarbu paminėti, kad nors ir taip protestuoja, Lietuva jau yra iš Astravo AE įsigijus elektros energijos. Dar vasario pradžioje energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė, kad Lietuva gauna baltarusišką elektrą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį. Taip pat pažymėta, kad toks pats elektros kiekis parduodamas ir Latvijoje, importuojančioje elektrą iš Rusijos. Ministro teigimu, į Lietuvą patenka net 50 proc. elektros iš Astravo, o tai sudaro net 77 mln. kilovatvalandžių. Kita dalis į Lietuvą patenkanti iš Rusijos.</p>
<p>Teigiama, kad elektra nors ir parduodama Latvijos biržoje, ji fiziškai teka ne į Latviją, o per sieną atiteka į Lietuvą. O kadangi Lietuvoje juntamas elektros deficitas, ją ir sunaudojame. Jau vasario mėnesį ministras kalbėjo, kad 77 mln. kilovatvalandžių per pastarąsias 10 dienų buvo patekusios į Lietuvą, o tai sudaro nemenką sumą:[3]</p>
<blockquote>Kilovatvalandes pavertus pinigais, tai yra beveik 4 mln. eurų. Jeigu ir toliau visa taip tęstųsi, per metus būtų 120 mln. eurų. Tiek būtų sumokėta Astravo tolimesnei statybai, todėl tam svarbu užkirsti kelią, kad Astravo AE antras, o galbūt ateityje ir trečias blokas nebūtų finansuojami, – teigė D. Kreivys.</blockquote>
<p>Todėl tai Latvijai ir Estijai esantis puikus įrodymas, kad dar 2020 metais parengta trišalė sutartis dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, kurios nepatvirtino Lietuva, nepasiteisino. Visgi, energetikos ministrui paskelbus tokią informaciją, Latvija panoro išlikti neutrali ir svarstė, galbūt mūsų energetikos ministras D. Kreivys supainiojo fizinius ir komercinius tikslus. Tačiau VERT pirmininkas Renatas Pocius tvirtino, kad Latvijos vykdoma prekybos metodika neužkardo „astraviškos“ energijos patekimo į Lietuvą:[4]</p>
<blockquote>Mes matėme tai, kad ta metodika netinkamai įgyvendina „antiastravinį“ įstatymą. Šitoje vietoje pagrindinis dalykas, dėl ko mūsų buvo tokia pozicija – tai, kad toje metodikoje, kuri nustato pralaidumus su trečiosiomis šalimis, yra įskaičiuota Lietuvos-Baltarusijos elektros jungčių infrastruktūra.</blockquote>
<h2>Išduota licencija pirmojo energijos bloko pramoniniam eksploatavimui</h2>
<p>Pažymima, kad birželio 2 dieną Baltarusijos Respublikos ekstremaliųjų situacijų ministerija išdavė licenciją Baltarusijos AE pirmojo energijos bloko eksploatavimui. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija praneša, kad tai įvyko neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo išspręstos visos saugos problemos. Kol kas VATESI nėra gavusi atsakymų į šiuos klausimus:</p>
<ul>
<li>Aikštelės parinkimo ir įvertinimo;</li>
<li>Baltarusijos AE atsparumo seisminiams įvykiams bei didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui;</li>
<li>Didžiosios dalies streso testų rekomendacijų įgyvendinimo;</li>
<li>Tikimybinio saugos vertinimo;</li>
<li>Gaisro pavojaus vertinimu ir kt.</li>
</ul>
<p>VATESI viršininko Michailo Demčenkos teigimu, Baltarusijos institucijos prioritetą teikė ne saugai, o greitesniam darbų paleidimui „pagal grafiką“:[5]</p>
<blockquote>Atsakingos Baltarusijos institucijos, nepaisydamos nuolatinių raginimų stabdyti 1-ojo energijos bloko paleidimo ir eksploatavimo darbus ir spręsti branduolinės saugos problemas, visą dėmesį sutelkė ne į principo – pirmiausia sauga – įgyvendinimą ir prioritetinį saugos problemų sprendimą, bet į paleidimo darbų grafiko vykdymą. Toks atsainus požiūris į branduolinę saugą yra netoleruotinas.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuclear-power-plant.jpg" alt="1-ojo Astravo AE bloko eksploatacija" /></p>
