<h2>Apokaliptinis maisto kainų kilimas daro žalą viso pasaulio mastu</h2>
<p>Britanija susiduria su apokaliptiniu maisto kainų infliacijos lygiu. Toks pareiškimas visai neseniai ir galimai netyčia nuskambėjo iš Anglijos banko valdytojo lūpų, kai buvo kalbama apie drastišką su Ukraina susijusio maisto kainų padidėjimo ir jo trūkumo poveikį neturtingesniems kitų šalių žmonėms. Tačiau kainų apokalipsė, ko gero, ne pats blogiausias dalykas, galintis nutikti pasauliui. Kai ims stigti maisto (apie ką pastaruoju metu dažnai kalbama visame pasaulyje), tada realiai ir galėsime pradėti kalbėti apie apokalipsę, nes maisto trūkumas gali sukelti nepalyginamai daugiau bėdų nei tik žvėriškų kainų šuolių keliamas problemas. </p>
<p>Visame pasaulyje vis dažniau kalbama apie tai, kad bado grėsmė gali būti reali. Ir tai veikiausiai gali neapsiriboti tik netinkama mityba. Gali būti neišvengta ir masinio badavimo, kuris gali tęstis ne vienerius metus.</p>
<p>Pasaulio maisto programa apskaičiavo, kad jau dabar apie 49 mln. žmonių patiria nepaprastąjį bado lygį; o maždaug 811 mln. žmonių kiekvieną naktį eina miegoti alkani, kaip kad, pavyzdžiui, ant bado slenksčio esantys Afrikos Sahelio regiono žmonės – čia alkstančių dabar yra bent 10 kartų daugiau nei 2019 m.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/daniil-silantev-zo3m49gyn8g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neigiamas Rusijos invazijos poveikis yra daugiau nei apčiuopiamas</h2>
<p>Bado grėsmę pasauliui kelia ne tik nepalankūs gamtos reiškiniai, bet visų pirma – Rusijos ir Ukrainos karas. Jo įtaka ypač didelė tokių pagrindinių produktų kaip kviečių, kukurūzų, miežių bei saulėgrąžų aliejaus kainai bei prieinamumui, nes Ukraina ir Rusija paprastai užtikrindavo apie 30 % pasaulio kviečių eksporto.</p>
<p>Tikėtina, kad šiemet Ukrainos kviečių produkcija sumažės netgi 35 %, o didelės jų dalies eksportas gali būti neįmanomas dėl Rusijos Juodosios jūros blokados. Tuo tarpu kovo mėnesį JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos užfiksuotos pasaulinės žaliavų kainos, kaip žinia, pasiekė visų laikų aukštumas ir išlieka rekordinio lygio.</p>
<p>Rusijos karas išties padidino (arba paspartino) jau egzistuojantį maisto deficitą ir infliacijos tendencijas, kylančias dėl daugybės veiksnių: neigiamo pandemijos poveikio ekonomikai; kintančių tiekimo grandinių; užimtumo bei transporto problemų; ekstremalių oro sąlygų bei su klimato krize susijusio gamybos sumažėjimo ir daugybės kitų vykstančių konfliktų visame pasaulyje.</p>
<p>Galima guostis nebent tuo, kad nors daugelis vyriausybių išnaudojo savo finansines ir materialines atsargas kovodamos su Covid ir pastebimai padidino jau prieš tai buvusias skolas, vis tik dabar jos stengiasi inicijuoti įvairią socialinę paramą, kuri yra gyvybiškai svarbi didelės dalies gyventojų pragyvenimo lygiui.</p>
<h2>Maisto trūkumas gali sukelti politinius neramumus, humanitarines krizes ir kitas bėdas</h2>
<p>Labiausiai pažeidžiamos yra vidutines bei mažas pajamas gaunančios šalys, tokios kaip Egiptas ir Brazilija. </p>
<p>Ne paslaptis, kad ir Argentina, Tunisas, Pakistanas bei Filipinai yra tarp daugelio kitų vidutines ar žemesnes pajamas gaunančių šalių, kuriose iki 2022 m. pabaigos, ko gero, dar labiau padidės pilietinių neramumų rizika.</p>
<p>Kitaip tariant, artėjant maisto „apokalipsei“, kaip visada kentės skurdžiausios tautos, kol turtingiausios iki tam tikro laiko galės būti tiesiog izoliuotos[1].</p>
<blockquote>
<p>Baiminamasi, jog nepriteklius sparčiai kils aukštyn pasauline maisto grandine, dėl ko greičiausiai padidės politiniai neramumai, humanitarinės krizės, nestabilumas ir konkurencija alkaname pasaulyje.</p>
<p>Galiausiai politinis perversmas galbūt apims maisto trūkumą kartu su kainų kilimu, elektros dingimu ir benzino, maisto ruošimo, dujų bei vaistų trūkumu, išprovokuosiančiu dar didesnę politinę krizę.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alvaro-reyes-meldchumbu8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didėjančios maisto ir elektros energijos tiekimo kainos prisideda prie politinio sukrėtimo</h2>
<p>Daugelyje pasaulio šalių, ypač Afrikoje, maisto trūkumas nėra naujas reiškinys: ten badas yra tapęs „norma“, kuri itin dažnai padidinama ir dėl konfliktų bei klimato kaitos, kas reiškia, kad situacija palaipsniui tik blogėja[2].</p>
<p>Tiesa, yra kelios šalys, keliančios ypatingą susirūpinimą, ir tai yra Etiopija, Pietų Sudanas, Pietų Madagaskaras ir Jemenas, kur netgi 570 000 žmonių išgyvena didžiausią (arba katastrofiškiausią) maisto trūkumo fazę.</p>
<p>Akivaizdu, jog Vladimiro Putino karas rimtai paveikė pastangas kovoti su badu ir Afrikoje, dėl ko, galima sakyti, būtina sugrąžinti Ukrainos žemės ūkio produkciją ir Rusijos bei Baltarusijos maisto bei trąšų gamybą į pasaulio rinkas.</p>
<p>Ne šiaip sau JT ragina iš naujo atidaryti Ukrainos blokuojamus Juodosios ir Azovo jūrų uostus, kad būtų galima atnaujinti grūdų eksportą, ypač į Afrikos šalis. Kita vertus, nors pagalba dabar Afrikos šalims kainuoja daugiau nei iki Covid, JT ir tarptautinės agentūros yra įpareigotos mokėti išpūstas kainas, kad būtų užtikrinta gyvybiškai svarbi parama maistu.</p>
<h2>Sukėlus būtiniausių daiktų trūkumą, normalus gyvenimas padaromas nepakeliamu</h2>
<p>Niekas nesiginčytų, jog konfliktas yra didžiausias bado variklis, ir visai nesvarbu, ar tai būtų islamistų naikinimas Malyje, Nigerijoje ir pietų Filipinuose, žiauri regioninių galių konkurencija Jemene bei Libijoje, ar nedovanotinas plataus masto karas Ukrainoje, dar kartą parodęs, kaipgi sukeliant būtiniausių daiktų trūkumą bei padarant normalų gyvenimą nepakeliamu, žygiuojama į priklausomybę nuo pagalbos ir, žinoma, masinę migraciją.</p>
<p>Net kai sunkumus patirianti šalis atsiduria tarptautinio dėmesio centre – retai kada Pietų Sudane – ir yra tariamai baigtas karas, jos likimas vis tik nebūtinai pagerėja. Tarkim, daugelio afganų padėtis, rodos, pablogėjo po to, kai praėjusiais metais baigėsi 20 metų trukusi JAV ir NATO pajėgų okupacija, o valdžią perėmė Talibanas. (Organizacija „Gelbėkit vaikus“ šį mėnesį paskelbė, kad 9,6 mln. afganų vaikų badauja dėl gilėjančių ekonominių bėdų, neramumų Ukrainoje ir besitęsiančios sausros.)</p>
<p>Galiausiai nebėra prieštaringa tvirtinti, kad sunaikinti pasėliai, prarasti pragyvenimo šaltiniai ir nuskurdusios bendruomenės yra glaudžiai susiję su klimato kaita bei ekstremaliais oro reiškiniais, ir yra jų paveikti. Tačiau vis dar sunku rasti suderintų, veiksmingų tarptautinių veiksmų, jog pakeisti šią dinamiką.</p>
<p>Tuo tarpu kuomet kalbama apie Ukrainos karo istoriją ieškant žemiško išganymo, Rusijos neapgalvoti veiksmai „apginkluojant“ maistą ir sąmoningai sutrikdant pasaulinį tiekimą, tokiu būdu smarkiai rizikuojant milijonų žmonių gyvybėmis, kaip žinia, gali būti laikomi dar didesniu nusikaltimu nei puolimas prieš savo kaimynę.</p>
