<h2>Siūlo nedrausti streikų nepaprastosios padėties metu</h2>
<p>Seime kelią skinasi darbuotojų teises į streiką ginantis siūlymas liberalizuoti darbo kodeksą, kuriame būtų sudaroma galimybė streikuoti net karo atveju. Dabartinis draudimas organizuoti streiką esant nepaprastajai padėčiai, anot pasiūlymo teikimo autorių, yra perteklinis ir reikėtų bent jau numatyti, kur streikuoti galima ir kur ne. O tuo tarpu darbdaviai jau stveriasi už galvų – įsigaliojus naujoms pataisoms, jomis kaipmat gali pasinaudoti profesinės sąjungos. </p>
<p>Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas kartu su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariu Tomu Tomilinu parlamente pateikė siūlymą liberalizuoti dabartinį darbo kodeksą numatant atsisakyti absoliutaus draudimo streikuoti įvedus nepaprastąją padėtį[5].</p>
<p>Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad streikai galėtų būti draudžiami tada, kai jie turėtų įtakos aplinkybėms, dėl kurių ir yra paskelbta nepaprastoji ar karo padėtis. Pavyzdžiui, skelbdamas nepaprastąją padėtį, Seimas arba prezidentas galėtų nurodyti, kur streikai galimi, o kur – draudžiami.</p>
<blockquote>
<p>„Nujausdami, kad nepaprastoji padėtis greitai nesibaigs, darbdaviai nė nesivargina derėtis su darbuotojais dėl jų keliamų reikalavimų. Kai tai trunka mėnesių mėnesius ar metų metus, tai jau teisės streikuoti laidotuvės“, – įspėja J. Sabatauskas[2].</p>
</blockquote>
<p>Numatoma, kad Seimas šias darbo kodekso pataisas svarstys gavęs Vyriausybės išvadą – birželio 7 dieną.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/streikas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija gali pasinaudoti destabilizuojančios jėgos?</h2>
<p>Tačiau darbdaviai svarsto, kad tokiu būdu tik būtų sudaryta galimybė jais manipuliuoti, o interesų grupėms paprasčiausiai būtų puikios sąlygos pasinaudoti situacija padėčiai destabilizuoti. </p>
<p>Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, tokie pokyčiai gali būti ydingi, mat kas apsiims nustatyti, ar streikas turės įtakos neprastosios padėties situacijai. Pasak jo, Lietuvos įmonių viduje nėra tokios galybės problemų, kad dar reikėtų ir rizikuoti situacijos destabilizacija ir taip įtemptu laikotarpiu[5].</p>
<p>Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pritarė, kad taip būtų sudaroma terpė nedraugiškoms valstybėms „kišti nosį kur nereikia“. Tiesa, D. Arlausko nuomone, apie tai, kas netenkina kalbėti reikia, tačiau taip pat reiktų gerai apgalvoti ir pataisas, mat jei kas nors nutiktų, kas už tai būtų atsakingas?</p>
<blockquote>
<p>„Senose demokratijose, tokiose kaip Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, streikai yra netgi dažnesni nei pas mus. Ten profsąjungų atstovai ateina pas darbdavius ir sako: ko reikia, kad padidintumėte mums atlyginimą? O Lietuvoje jie ateina ir sako: priversime jus padidinti mums atlyginimą. Yra dideli mentaliteto skirtumai“, – teigia D. Arlauskas[5].</p>
</blockquote>
<p>Kitaip tariant, darbdavių atstovai mano, kad toks leidimas tokiu metu gali būti išties neatsakingas. Ir tai yra suprantama, nes tokia situacija, kai nėra galimybės streikuoti nepaprastosios padėties metu, gali pasinaudoti ne tik destabilizuojančios jėgos, bet ir patys darbdaviai, atlyginimų ir darbo sąlygų gerinimo klausimus vis nukeldami į „geresnius laikus“.</p>
<h2>Teisininkai siūlo neskubėti su sprendimais</h2>
<p>Teisininkai, rodos, taip pat labiau linkę palaikyti darbdavių pusę, o ne darbuotojų teises streikuoti. Jų teigimu, dabartinis šalies darbo kodeksas esą visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas, pagal kurias streikų draudimas pateisinamas tol, kol numatytas tokio draudimo terminas, o jis yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.</p>
<blockquote>
<p>Advokatas Vaidas Radvila teigia, kad tokių pakeitimų iniciatoriai siekia ne ko kito kaip „apversti viską aukštyn kojomis ir komplikuoti valstybės padėtį esant grėsmėms valstybės konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sprendimai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvoje buvo sustabdytas ne vienas streikas: negalėjo striekuoti ir „Achema“, ir „Vilniaus viešasis transportas“</h2>
<p>Tuo tarpu įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvoje buvo sustabdytas ne vienas streikas, suteikdamas darbdaviams „papildomo laiko“. Dėl šio teisinio režimo vasario mėnesį buvo sustabdytas streikas „Achemoje“, o darbuotojai buvo priversti sugrįžti į savo darbo vietas ir toliau vykdyti paskirtas funkcijas[6].</p>
<p>Neįvyko ir dar lapkričio 8-ąją turėjęs įvykti „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinės sąjungos streikas, o pati bendrovė, užuot ėjusi kalbėti su darbuotojais, kreipėsi į teismą ir nurodė, kad streiką ketinama skelbti neišsprendus visuomenės saugumo užtikrinimo klausimų[7].</p>
<p>Tačiau darbuotojai susidūrė su itin sudėtinga situacija, kai nepaprastoji padėtis yra nuolat pratęsiama – iš pradžių ji buvo įvesta dėl koronaviruso pandemijos, o štai dabar – dėl karo grėsmės. Tad, kada ateis laikas derėtis dėl geresnių darbo sąlygų – niekas nežino. Ir, nors teisinio režimo trukmė ir yra aiški, ji gali būti nuolat pratęsinėjama.</p>
