<h2>Gimnazijas galės baigti tik apie 40 proc. jaunuolių</h2>
<p>Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pradėjus pertvarką šalies švietimo sistemoje, atsiveria vis daugiau opų. Viena iš tokių – ir profesinių mokyklų pertvarka. Profesinį mokymą užsimota pertvarkyti dėl to, kad būtų keliama profesinio ir vidurinio mokymo kokybė, tačiau pažvelgus į šią pertvarką iš visos švietimo pertvarkos perspektyvos, panašu, kad tiesiog bus užtrenkiamos durys tiems, kurie nėra tokie gabūs, tačiau vis tiek nori pabaigti bent jau gimnaziją.</p>
<p>Pertvarka įneš papildomos sumaišties ir reikš tai, kad jau po kelerių metų gimnazijos bus skirtos tik akademiniam mokymui ir jose vidurinį išsilavinimą gaus tik apie 40 proc. jaunuolių. Dauguma baigusiųjų 10-ą klasę bus priversti mokytis profesinėse mokyklose. </p>
<h2>Į profesines mokyklas siekiama pritraukti ir darbdavius</h2>
<p>Pokyčiams švietimo sistemoje Vyriausybė pritarė dar 2018 m. spalio mėnesį – tada buvo nuspręsta imtis profesinių mokyklų pertvarkos darbų. Vyriausybės nutarimu buvo keičiamas 42 profesinių mokyklų statusas į viešąsias įstaigas, kas anot ŠMSM, į profesinių mokyklų įstaigų valdymą leis įtraukti ir darbdavius, o tuo pačiu tai leis pakilti ir ugdymo kokybei[1].</p>
<p>2022 m. išleistame švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. ministerija savininko teises ir pareigas įgyvendino 56 profesinio mokymo įstaigose, o pirminis ir tęstinis profesinis mokymas yra teikiamas 55 profesinio mokymo įstaigose[2].</p>
<p>Įsakyme pastebėta, kad mažėja mokinių, besimokančių pagal pirminio profesinio mokymo programas, o nuo 2018 iki 2022 m. pastebėtas besidominčių tęstinėmis profesinio mokymo programomis skaičiaus išaugimas. 2020–2021 m. mokinių, besimokančių pagal tęstinio profesinio mokymo programas, skaičius buvo 1 903, o jau 2021–2022 m. jis gerokai šoktelėjo ir pasiekė 12 777.</p>
<p>Dar prieš kelerius metus, vos pradėjus vykdyti naują profesinių mokyklų reformą, pasirodė informacija, kad Lietuvoje jau buvo išregistruota 300 profesinio mokymo programų, kurios, anot ŠMSM buvo „nebevykdomos ir nebeaktualios“[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokykla-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neišlaikius egzaminų teks „bučiuoti“ gimnazijos durų spyną</h2>
<p>Taigi, įgyvendinant profesinių mokyklų reformą buvo numatyti šie pokyčiai[4]: apribojamas krepšelio kiekis, kiek žmogus gali mokytis profesijos valstybės lėšomis, profesinės įstaigos pertvarkomos į viešąsias, į mokyklų tarybas įtraukiami ir darbdaviai, kas 5-erius metus vykdomas išorinis mokyklų vertinimas, kas 5-erius metus su socialiniais partneriais peržiūrimi profesijoms keliami standartai, praktika darbo vietoje, sudaroma galimybė tuo pačiu metu dirbti ir mokytis, suteikiama profesinė kvalifikacija darbdaviui apsiėmus apmokyti reikalingų profesinių kompetencijų bei vaikai nuo penktos klasės skatinami orientuotis į profesijas.</p>
<p>Numatoma, kad vykdant šią reformą jau 2025-aisiais vos 40 proc. vaikų turės teisę įgyti vidurinį išsilavinimą bei mokytis gimnazijose[7]. Tokios sąlygos esą bus sudaromos jau dešimtoje klasėje pateikus 5 egzaminus, kurių neišlaikius lauks tiesus kelias į profesinę mokyklą ir jokių nuolaidų ar išlygų nebus.</p>
<p>Tokią reformą gana aštriai sukritikavo ekspremjero Sauliaus Skvernelio valdoma demokratų partija „Vardan Lietuvos“ – esą yra nesuprantama tokio projekto skuba. </p>
<blockquote>
<p>„Tik praėjusią savaitę kai kurios Lietuvos savivaldybės ir jų teritorijoje esančios profesinio mokymo įstaigos gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą. Jame informuojama apie planuojamą profesinių mokyklų tinklo pertvarką, įsigaliosiančią jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. Savivaldybių ir profesinių mokyklų prašoma pateikti pastebėjimus bei pasiūlymus vos per dvi savaites – iki balandžio 6 dienos. Tą patį mėnesį numatoma pradėti jau ir reorganizavimo procedūras“, – teigė Seimo narė Laima Nagienė[6].</p>
</blockquote>
<p>Frakcijos atstovai vieningai sutaria – reforma vykdoma pernelyg skubotai, o dėl šios pertvarkos ministerija esą dar nėra organizavusi diskusijų tiek su savivaldybių, tiek su profesinių mokyklų atstovais. Parlamentarai taip pat prašė ministerijos atsakyti į klausimą, kodėl per tiek laiko profesinių įstaigų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas nėra paskelbtas interneto svetainėje, nors viešinimas yra patvirtintas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokykla-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reikšminga pertvarka stumiama skubos tvarka be platesnių diskusijų</h2>
<p>Kritikos negailėjo ir partijos narė Vilija Targamadzė, antrindama, kad projektas išties yra stumiamas pernelyg skubota tvarka. Esą tokiame žingsnyje skubos būti negali ir veiksmai turi būti gerai apgalvoti ir visapusiškai išdiskutuoti. </p>
<blockquote>
<p>„Kai kurie mokyklų vadovai ir bendruomenės yra pasimetę. Mano galva, kai kur geri sprendimai, kai kurie prasilenkia su logika, – neaiškūs kriterijai ir nepakanka argumentų. Skuba čia nereikalinga. Suprantu, kad spaudžia Darbo kodekso tam tikri straipsniai. Bet šios reformos architektai juos žinojo ir anksčiau, o daryti pertvarką, gerai nesumodeliavus naudos – rezultato aspektais ir neįvertinus rizikos, nedera. Nedera pamiršti, kad mokyklose dirba žmonės. Stresų ir nežinios ir taip daug“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Targamadzė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/targamadze.jpg" alt="" /></p>
<h2>Su pertvarkomis susijusi ir „Tūkstantmečio mokyklų" programa</h2>
<p>Su profesinių mokyklų pertvarka netiesiogiai yra susijusi ir ministerijos pradėta „Tūkstantmečio mokyklų" programa, per kurią į mokyklas bus investuojami europiniai milijonai. Tačiau tam, kad mokyklos juos gautų ir galėtų dalyvauti minėtoje programoje, pirmiausiai kiekvieno rajono savivaldybė turėjo parengti savo švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planus pagal ministerijos nuleistus kriterijus, kuriuose aiškiai nurodoma, kiek mokinių turės sudaryti klases. Kriterijuose nurodoma ir nemažai kitų reikalavimų.</p>
<blockquote>
<p>Paprastai sakant, jau įsisiūbavusi švietimo reforma reiškia tai, kad dalies mokyklų mažesnių rajonų kaimiškose vietovėse tiesiog neliks, o ten esančios net ir stiprios gimnazijos ateityje taip pat greičiausiai bus pasmerktos dėl prastėjančių demografinių rodiklių, nes tarp ministerijos iškeltų reikalavimų yra aiškiai nurodoma, kad jau greitai 3–4 gimnazinėse klasėse turės būti po 31 mokinį.</p>
</blockquote>
<p>Štai Kėdainių rajone svarstant švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą, Truskavos pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Lemkė pareikalavo politikų „baigti manipuliacijas“ ir nebegąsdinti bendruomenių su mokyklų uždarymais. Juk vietoje uždarymo, R. Lemkės teigimu, mokyklos, neatitinkančios naujų standartų, galėsiančios pasukti reorganizacijos keliu ir prisijungti prie gimnazijų[7]. Tačiau, kaip jau minėta, panašu, kad tik laiko klausimas, kada pradės mažėti ir pačių gimnazijų.</p>
<h2>„Tūkstantmečio mokyklos“ kvepia elitizmu</h2>
<p>Tuo tarpu Seimo narė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, naujoje programoje taip pat įžvelgia ne tokių optimistinių dalykų. Pavyzdžiui tai, kad mokyklų likimą lems ne ugdymo kokybė, bet mokinių kiekis klasėse. O tai reikš, kad mokyklų rajonuose ženkliai mažės, o galiausiai, jos gali ir visiškai išnykti[9].</p>
<p>Anot I. Kačinskaitės-Urbonienės, „Tūkstantmečio mokyklų programai“ yra skirta apie 210 mln. europinių lėšų ir dar numatoma skirti 44,1 mln. iš valstybės biudžeto. Tačiau į šią programą investuotos lėšos tik dar labiau iššauks ir taip didėjančią nelygybę tarp miesto ir kaimo vietovių mokinių.</p>
<p>Politikės teigimu, mokyklų tinklo pokyčiai galėtų būti sprendžiami analizuojant visą Lietuvos žemėlapį su mokyklomis, atitinkančiomis švietimo įstaigų tinklo kūrimo ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos kriterijus. Tokio žemėlapio jau ne kartą buvo prašyta, tačiau iki šiol ministerija esą vis kartojanti, kad viską spręs savivaldybės, tačiau, pasak I. Kačisnkaitės-Urbonienės, daugiau nei pusė savivaldybių prieštaravo švietimo įstaigų tinklo taisyklių pakeitimams.</p>
<blockquote>
<p>„Vadinasi, gali būti, kad yra pažeidžiamas ir susitarimas dėl švietimo. Jame visos politinės partijos įsipareigojo stiprinti savivaldybių vaidmenį, užtikrinant tinklo efektyvumą, ugdymo rezultatus. Visgi sprendžiant iš paskutinių šios Vyriausybės veiksmų, atrodo, kad vyksta visiškai priešingai. Jei keičiama susitarimo įgyvendinimo kryptis, mažų mažiausiai turėtų būti sušaukta susitarimą rengusi darbo grupė“, – teigia I. Kačinskaitė-Urbonienė[9].</p>
</blockquote>
<p>„Tūkstantmečio mokyklų" programa ir visa švietimo įstaigų tinklo pertvarka kelia daug klausimų ir kitiems parlamentarams, mat panašu, kad naujoji pertvarka kvepia „elitizmu“ ir dar didesne socialine atskirtimi.</p>
<p>Buvęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, „valstietis“ Eugenijus Jovaiša taip pat mano, kad naujais pokyčiais norima į gimnazijas sutelkti tik pačius gabiausius vaikus, tačiau tai, pasak jo, nėra teisingas kelias.</p>
<p>„Pasauly padaryta daug tyrimų, kad tokios elitarinės mokyklos nepasiteisina, ir taip bus nučiulpti patys gražiausi protai iš visur į vieną gimnaziją, o ne pasidalins normaliai į visas mokyklas, o kur dar sukaupti resursai į tik vieną mokyklą“, – teigė jis[10].</p>
