Profesijos pasirinkimo ar keitimo iššūkiai: kaip išsiaiškinti, kuriuo keliu sukti?

Career changing
(Brendan Church iš Unsplash nuotrauka)

<div id="chat-messages-826534044186837072" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-826534044186837072">
<div role="document">
<h2>Specialistų pagalba karjeros kelyje – padeda surasti vidinius atsakymus</h2>
<p>Šiomis dienomis dažnai keliami retoriniai klausimai: <em>Kuo aš noriu būti? Ką noriu veikti gyvenime?</em> Žmonės šiuos klausimus kelia sau ne tik mokyklose, artėjant brandos egzaminams, bet su šia problema susiduriama ir gerokai vėliau – netgi tuomet, kai jau yra pasiektas tam tikras karjeros taškas ir nusprendžiama, kad visgi ši vieta – nebetinkama!</p>
<p>Suprantama, karjeros krypties keitimo bei pasirinkimo klausimas – išties sunkus ir jautrus. Kaimynai, artimieji ragina likti ten, kur esi, sako, kad svarbiausia yra laiku gaunamas atlyginimas, juk kiti ir to negauna, tiesa? O galbūt profesijos pasirinkimą labiau įtakoja prestižas, neišsipildžiusios artimųjų svajonės nei asmeniniai norai ir būdo savybės?</p>
<p>Sutikite, nėra viskas taip paprasta kaip atrodo. Juk pasaulyje žmonių yra įvairių – vienus tenkina pastovi darbo vieta, buvimas komforto zonoje. Deja, kiti nemato savo gyvenimo be iššūkių. Tad, jei esate pastarasis tipas – šis straipsnis kaip tik jums.</p>
<p>O dabar leidžiamės į savęs pažinimo kelionę, padėsiančią geriau nuspręsti, kokiu keliu visgi sukti ir kokių priemonių imtis siekiant išsiaiškinti, kuri kryptis labiau tinkama.  Neturintiems daug laiko ir žinių, karjeros konsultantai yra pasirengę padėti šios nelengvos savęs pažinimo kelionės metu.</p>
<p>Šiuo atveju, žmogus gali pasirinkti norimą konsultantą ir už tam tikrą mokestį yra surengiama konsultacija, kurios metu visas dėmesys skiriamas klientui: kuriamas/taisomas CV, ištiriamos karjeros bei atlygio galimybės rinkoje pagal asmenines savybes, pasiruošimas darbo pokalbiams bei jų imitavimas, ir svarbiausia – galimų ir tinkamų darbo pasiūlymų aptarimas konsultacijos metu[1].</p>
<p>Karjeros konsultacijas teikia tokios įmonės kaip <em>Indigroup</em>, <em>CVO Recruitment</em>, <em>Nefelė</em>, taipogi dauguma aukštosiose mokyklose ir universitetuose esančių karjeros centrų.</p>
<p>Tad abejojantiems savo pasirinkimais ir dabartinėmis galimybėmis, karjeros konsultantai – puiki išeitis. Galbūt tai padrąsins priimti sprendimą, apie kurį ilgai svajojote, bet negavote palaikymo.</p>
<h2>Atsakingas karjeros planavimas – raktas į savęs atradimą</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/work-passion.jpg" alt="Work passion" /></p>
</div>
</div>
<div role="document">
<p>Galbūt turite aiškią viziją, ką norėtumėte gyvenime nuveikti? Pavyzdžiui, žinote, kad norite tapti sėkmingas duomenų analitikas iš kurio patirties semsis kiti? Karjeros vizija turi būti aiški ir konkreti – būtent tai, ko bus siekiama galutiniame rezultate, kuris tenkins.</p>
<p>Pasirinkus aiškų galutinį rezultatą, tampa aišku, kas konkrečiai tenkina. Tuomet vyksta <em>lipimas laiptais atgal</em> – tai puiki strategija norint sužinoti, kaip savo tikslo pasiekti. Įsivaizduokite jau esantis duomenų analitikas (ar kita dominanti profesija). Kokius mokslus baigėte, kad galėtumėte įsidarbinti? Į kokius papildomus kursus ėjote? Taigi, tokiu būdu, žinosite, kaip pasiekti savo pagrindinės vizijos.</p>
<p>Skambi ir daugelį kartų girdėta frazė: <em>rinktis tai, kas patinka ir ką veikiame su malonumu</em>. Bet tai – tikra tiesa. Ar jausimės gerai uždirbdami daug, bet kasryt su didžiausia kančia besikeldami į darbą? Galbūt reiktų atsigręžti į tai, kam esame gabūs, paanalizuoti mokyklos laikus – galbūt labiausiai sekėsi kalbos, o gal matematika? Tai padės apsispręsti, kuria linkme eiti. Žmogus, dirbantis nemėgstamą darbą, niekada nebus savo srities specialistas.</p>
</div>
<p role="document">Karjeros testai – puikus būdas atsakant į testo klausimus, sužinoti, kuri kryptis yra labiausiai tinkanti. Žinoma, testas dilemos ,,ką rinktis?” gal ir neišspręs, tačiau galbūt padės atrasti savo stipriąsias savybes ir jas panaudoti praktikoje.</p>
<h2>Savęs išbandymas norimoje srityje – puikiai tinka savanorystė, saviugdos kursai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/courses.jpg" alt="" /></p>
<p>Niekas geriau nei praktika ar savanorystė neišspręs klausimo, ar ši darbo vieta yra tinkama. Tik realus darbuotojų kasdienybės stebėjimas, pavestų užduočių atlikimas, padės nuspręsti, ar tai yra tai, kas yra asmeniškai priimtina. Galbūt iki tol žavėjotės kelionių gido darbu, bet pamačius šio darbo užkulisius nusprendėte, kad tai visgi nėra malonus ir džiaugsmo teikiantis darbas.</p>
<p>Tad prieš imantis drastiškų sprendimu, geriausiai darbą išbandyti. Ypatingai studijų universitete metu, kuomet yra atliekama praktika pagal specialybę, galima įsitikinti, ar būsima darbo specifika pilnai tenkina. Atlikta praktika ar savanorystė – taipogi bus gražus įrašas naujame gyvenimo aprašyme.</p>
<p>Prieš keičiant profesinę kryptį, rekomenduojama gerai išanalizuoti konkrečios darbo vietos paklausą rinkoje. Galbūt tokių darbuotojų prireikia tik vieną arba du kartus metuose? Tokiu atveju, derėtų gerai pagalvoti apie perspektyvas, ypatingai, nesiruošiant sau susikurti naujos darbo vietos.</p>
<p>Kursų lankymas Išsiaiškinus savo stipriąsias ir silpnąsias puses, rekomenduojama lankyti kursus, kurie bus susiję su norima karjeros kryptimi. Ar tai kalbos, ar programavimo kursai – naujos žinios dar niekam nepakenkė. O turimi įgytas žinias patvirtinantys sertifikatai gali net suteikti pranašumo darbo rinkoje.</p>
<p>Apie šiuolaikinių struktūrizuotų kursų efektyvumą kalba Baltijos technologijų instituto Java programavimo mokymo programos vadovas Valdas Žiemys:</p>
<blockquote>
<p>Skirtingai nei aukštosiose mokyklose, kur yra dėstoma po 7-10 dalykų per semestrą, čia yra mokoma vieno dalyko, tačiau kasdien kelis mėnesius iš eilės. Taigi natūralu, kad tokiu būdu kvalifikacijai įgyti neprireikia 4 metų[2].</p>
</blockquote>
<p>Taigi, profesijos keitimas nėra ir negali būti jokia gėda. Įrodyta, jog žmonės keičia kryptį dėl pačių įvairiausių priežasčių, o pakeitę jaučiasi daug geriau: 77% jaučiasi laimingesni, 75% jaučiasi labiau pasitenkinę atliekamu darbu, 69% jaučia pilnatvę ir 65% patiria mažiau streso[3].</p>