<h2>Karas Ukrainoje atsiliepia Lietuvos gyventojų ateities santaupoms</h2>
<p>Karas Ukrainoje sukrėtė finansų rinką. Kariniai veiksmai ne tik nulėmė energetikos, maisto ir kitų produktų kainų šuolį, tačiau neigiamai paveikė ir<strong> </strong>pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatus.</p>
<p>Tai, kad pensijų turto vertės augimą sustabdė karas, negali stebinti. Ukraina yra svarbi pasaulio ekonomikos dalyvė. Vykstant karui šalies ekonomika yra iš dalies paralyžiuota, o tai kelia daug nerimo įvairiausiems sektoriams visame pasaulyje.</p>
<p>Be to, tarptautinės reitingų agentūros karą pradėjusią Rusiją išbraukė iš savo sąrašų. Tai nulėmė ir neigiamus pokyčius Lietuvos pensijų fonduose.</p>
<p>Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį–kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau[1].</p>
<p>II pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė.</p>
<blockquote>
<p>Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų. Šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/willfried-wende-mqdq9y2dhae-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dėl finansinės krizės labiau nukentėjo jaunesni pensijų kaupėjai</h2>
<p>Dėl pasaulinių įvykių labiausiai nukentėjo jaunesnių pensijas kaupiančiųjų turtas. 20–26 metų amžiaus pensijų sistemos dalyvių santaupų vertė šiemet sumažėjo -4,66 proc. 27–33 metų amžiaus grupės santaupų vertė smuktelėjo -4,53 proc., 34–40 metų -4,39 proc.</p>
<div>II pakopos pensijų fondai, investuojantys 41–47 metų gyventojų turtą, sausį–kovą patyrė -4,46 proc. vertės sumažėjimą. 48–54 metų būsimųjų pensininkų turto vertė mažėjo -4,38 proc. 55–61 metų amžiaus II pakopos dalyvių turto vertė sumažėjo -4,53 proc.</div>
<p>Priešpensinio ir jau pensinio 62–68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė pirmąjį ketvirtį sumažėjo -4,47 proc.</p>
<div>
<p>III pakopos pensijų fondai taip pat patyrė nuostolių. LIPFA skaičiavimais, šiemet pirmąjį ketvirtį didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grąža sumažėjo -4,26 proc., mišraus investavimo fondų -4,73 proc., o mažesnės rizikos fondų -4,62 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/danie-franco-cezypkdceqc-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje nėra iki galo ištobulinta</h2>
<div>Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. II pakopos pensijų santaupas kaupia penkios pensijų fondų valdymo bendrovės:</div>
<ul>
<li>„Aviva Lietuva“;</li>
<li>„INVL Asset Management“;</li>
<li>„Luminor investicijų valdymas“;</li>
<li>„SEB investicijų valdymas“;</li>
<li>„Swedbank investicijų valdymas“.</li>
</ul>
<p>III pensijų pakopos fondus valdo:</p>
<ul>
<li>„INVL Asset Management“;</li>
<li>„Luminor investicijų valdymas“;</li>
<li>„SEB investicijų valdymas“;</li>
<li>„Swedbank investicijų valdymas“.</li>
</ul>
<blockquote>
<p>Šiais metais visus darbingo amžiaus – 264 tūkst. Lietuvos gyventojus į II pakopos pensijų kaupimą įtraukė „Sodra“. Į šį kaupimą įtraukti tiek pensijai niekuomet nekaupę gyventojai, tiek ir tie, kurie anksčiau pensijų kaupime dalyvauti atsisakė.</p>
</blockquote>
<p>Toks automatinis įtraukimas papiktino dalį Lietuvos piliečių. Kai kurie, panoro iš karto atsisakyti įsipareigojimo kaupti pensijai. Tai padaryti galima iki šių metų birželio 30 d.</p>
<p>Nutraukti pensijų kaupimą svarstantys asmenys turėtų tikrinti „Sodros“ elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS. Sistemoje jie turėtų matyti, jog yra įtraukti į pensijų kaupimą.</p>
<p>Norėdami šį procesą sustabdyti, asmenys turėtų pateikti prašymą „Sodros“ paskyroje, skiltyje „Gyventojui" arba atvykti į bet kurį „Sodros" skyrių[2]. </p>
<p>Verta atsiminti ir tai, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojo nauja kaupimo formulė: nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus[3].</p>
<p>Pensijai kaupti norintys žmonės gali pervesti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.</p>
<p>Tie, kurie iki šiol nekaupė arba kaupė tik 2 procentus „Sodros“ įmokos, įmoką galės didinti pamažu: nuo 1,8 proc. įmokos 2019 metais, kol po penkerių metų pasieks 3 proc. lygį:</p>
<ul>
<li>2019 m. – 1,8 proc.;</li>
<li>2020 m. – 2,1 proc.;</li>
<li>2021 m. – 2,4 proc.;</li>
<li>2022 m. – 2,7 proc.;</li>
<li>2023 m. – 3 proc.</li>
</ul>
<p>Tokia augančio kaupimo sistema nėra priimtina daliai piliečių. Šiuo metu pensijų kaupime dalyvaujantys asmenys palikti antrosios pakopos ir atgauti sukauptų lėšų negali, kol išeis į pensiją.</p>
<p>Išimtys taikomos jei kaupimo sutartį žmogus pirmą kartą sudarė savo noru arba jeigu žmogus į pensijų kaupimą buvo įtrauktas automatiškai, tačiau dėl svarbių priežasčių negalėjo per nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime,.</p>
<p>Seime anksčiau palaikymo nesulaukė siūlymas leisti bet kada pasitraukti iš pensijų kaupimo. Todėl, artimiausiu metu bus siūloma leisti trauktis bet kada, jei sukaupta suma neviršija 5 tūkst. eurų.</p>
<p>Pensijų kaupimo bendrovės išankstiniam pasitraukimui nepritaria ir tikina: leidus pasitraukti nukentėtų kaupime likę dalyvauti asmenys[4]. </p>
<p>Pensijų kaupimo modelio pasirinkimas kiršina ir mūsų kaimynus. Latvijoje pensijų kaupime be pasirinkimo dalyvauja visi dirbantys šalies piliečiai[5]. Estijoje situacija dar kita.</p>
<p>Nuo šių metų pradžios antros pakopos pensijų fonduose kaupiantys estai galėjo sustabdyti kaupimą ir sukauptus pinigus atsiimti. </p>
<p>Gyventojams buvo siūlomi trys variantai: likti kaupime, pinigus perkelti į asmenines investicines sąskaitas arba susigrąžinti pinigus į savo kišenę[6].</p>
<p>Iš pensijų fondų išimtiems pinigams buvo taikomas 20 proc. pajamų mokestis. Iš viso estai išsiėmė maždaug 1,3 mlrd. eurų. Dėl to Estijos valdžia liko nustebusi, o ekspertai ėmė kalbėti, kad tokie veiksmai išbalansavo šalies finansų rinką.</p>
</div>
