Pasaulis sparčiu žingsniu eina link Trečiojo pasaulinio karo
Karas Ukrainoje daugelio pasąmonėje pakeitė tai, kaip žvelgiame į karą. Tapo aišku, kad XXI a. vykstantis karinis konfliktas nebus mažiau žiaurus nei ankstesnieji karai. Civilių žmonių aukos, su žeme sulyginti ištisi miestai ir siaubingi žiaurumai – kaip ir ankstesnių regioninių konfliktų ar pasaulinių karų metu, tampa neatsiejama valstybės, krečiamos karo, kasdienybe.
Tačiau nors pastaraisiais 18 karo Ukrainoje mėnesių be perstojo kalbama apie tai, kad šio konflikto eskalavimo tiesiog gyvybiškai svarbu išvengti, kai kurios didžiosios pasaulio galybės, viename dialoge propaguojant tokį naratyvą, kitame – jau kalba apie bene neišvengiamą konfliktą kitoje pasaulio pusėje. Šiuo atveju, tokios galybės yra ne kas kitas, bet Jungtinės Amerikos Valstijos bei Kinija.
JAV Karinių oro pajėgų sekretorius Frankas Kendallas neseniai perspėjo, kad Kinija stiprina savo kariuomenę ir ruošiasi galimam karui su JAV. Dėl to, neva, Amerika turi optimizuoti savo pajėgas. Pabrėžta ir tai, kad Kinija tam rengiasi jau daugiau kaip 20 metų, planuodama galiausiai nugalėti JAV Ramiajame vandenyne[1].
„Karas, kuriam turime būti geriausiai pasirengę, jei norime optimizuoti savo pasirengimą atgrasyti ar reaguoti į iššūkį, nėra tas konfliktas, į kurį daugelį metų buvome sutelkę dėmesį. Jei mūsų galios projektavimo pajėgumai ir gebėjimai nebus tinkami atgrasyti Kiniją Taivane ar kitur, gali kilti karas. Jei taip nutiktų, o mes nesugebėtume laimėti, pasekmės galėtų turėti niūrių padarinių“, – sako F. Kendallas, JAV Karinių oro pajėgų sekretorius.
Jis ne vienintelis, perspėjantis apie artėjančią JAV-Kinijos kaktomušą. Dar šių metų pradžioje JAV Karinių oro pajėgų generolas Mike’as Minihanas pareiškė, kad, jo nuomone, iki 2025 m. Amerika galimai pradės karą su Kinija[2].
„Tikiuosi, kad klystu.Mano nuojauta man sako, kad 2025 m. mes kovosime. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas užsitikrino trečiąją kadenciją ir nustatė savo karo tarybą 2022 m. spalio mėnesį. Taivano prezidento rinkimai vyks 2024 m. ir suteiks Xi priežastį. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimai vyks 2024 m. ir pasiūlys Xi suskaldytą Ameriką. Xi komanda, priežastys ir galimybės yra parengti 2025 metams“, – sakė generolas, nors vėliau Gynybos departamento atstovai patikino, kad M. Minihano komentarai „neatspindi departamento požiūrio į Kiniją“.
Visiems ženklams rodant, kad kitas plataus masto konfliktas gali įvykti tarp JAV ir Kinijos, likęs pasaulis yra priverstas laukti sulaikęs kvapą. Didžiausioms pasaulio šalims nuspręndus pasitikrinti savo jėgą, neabejojama, kad tokio karo poveikis likusioms valstybėms būtų dar didesnis nei Rusijos karo Ukrainoje.
Apie karą JAV kalbama vis dažniau – taip prie galimo ateities scenarijaus pratinama visuomenė
Amerikos-JAV karas jau tapo populiarėjančios JAV nacionalinio saugumo bendruomenės naratyvu. Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) neseniai atliktoje analizėje buvo detalizuojama, kas nutiktų, jei Kinija iš tiesų bandytų įsiveržti į Taivaną, o JAV stotų ginti salos.
Nustatyta, kad karas būtų itin brangus, JAV ir partneriai prarastų dešimtis laivų, šimtus lėktuvų ir dešimtis tūkstančių karių, Taivano ekonomika būtų nuniokota, nuostoliai ilgiems metams pakenktų JAV globalioms pozicijoms pasaulyje, Kinija taip pat patirtų didelių nuostolių, o tai galėtų destabilizuoti Kinijos komunistų partijos valdymą[3].
Tačiau tokios prognozės nei Kinijos, nei JAV nestabdo. JAV Indo-Kinijos vadavietės admirolas Philipas S. Davisonas ir jo įpėdinis poste, admirolas Johnas C. Aquilino mano, kad Kinijos invazijos grėsmė gali pasireikšti per ateinančius šešerius metus; jie pabrėžia ir tai, kad ši problema yra daug arčiau, nei daugelis mano.
Akcentuota ir tai, kad JAV kariuomenė pavėluotai persiorientavo į Kiniją ir Rusiją kaip į didelio masto konflikto sukėlėjas. Vietoje to, Amerika dešimtmečius iššvaistė kovoms Viduriniuosiuose Rytuose. Tačiau jei Afganistane ar Irake JAV turėjo pranašumą, to paties nebūtų galima pasakyti apie dvikovą su Kinija.
Vis labiau aišku, kad Jungtinės Valstijos nebėra pirmoji pasaulyje karinė galybė, kuria šalis tapo po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Dabar JAV vejasi vis daugiau priešininkų.
Besiruošdama Kinijos atakoms JAV didina savo karinį pasirengimą, atsigręžė į modernią ginkluotę
Dar praėjusį rudenį Pentagonas skelbė, kad Kinija yra „sparčiai augantis iššūkis“ ir teigė, kad būtina skubiai stiprinti atgrasymo priemones prieš Pekiną[4]. Nacionalinėje gynybos strategijoje taip pat teigiama, kad Kinija artimiausiais dešimtmečiais liks svarbiausia JAV strateginė konkurentė, kuri turi planų pertvarkyti tarptautinę tvarką ir vis daugiau ekonominės, diplomatinės, karinės ir technologinės galios tai padaryti.
Būtent todėl, visiškai suprantama kodėl JAV taip plačiai kalbama apie karo perspektyvas. O rengiantis jam, auga ir susidomėjimas išmania ir pažangia karine technika.
Šiam reikalui Pentagonas pradėjo nagrinėti galimybę sukurti dirbtiniu intelektu varomų bepiločių orlaivių parką. Apie tokį parką prakalbo JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja Kathleen Hicks, nors ir patikino, kad kariauti JAV nenori, tai neva yra tik atsargumo priemonė[5].
„Mes nekariaujame. Mes nesiekiame kariauti, tačiau turime būti pasirengę veikti taip pat skubiai, nes Kinijos Liaudies Respublika nesitiki, kad bus karas“, – sakė gynybos sekretoriaus pavaduotoja K. Hicks, pabrėždama, kad Kinijos vadovybė turi suvokti agresijos riziką ir sąmoningai to vengti.
Jos teigimu, kol JAV pajėgos 20 metų kovojo Irake ir Afganistane, Kinija kryptingai veikė ir sukūrė modernią kariuomenę, kruopščiai ją tobulindama, kad „sumažintų JAV dešimtmečius turėtą operacinį pranašumą“. Pareigūnės teigimu, JAV išlaikė savo pranašumą tik dėl savo gebėjimo įsivaizduoti ateities kariavimo pobūdį.
K. Hicks teigia, kad dabar pagrindinis Kinijos karinis pranašumas prieš JAV yra kiekis: Pekinas turi daugiau laivų, daugiau raketų, daugiau žmonių.
Dėl to, atsirevanšuoti siekiama planuojamu išmaniuoju, DI valdomu bepiločių orlaivių-dronų parku. JAV gynybos departamentas šiam projektui, tikėtina, išleis šimtus milijonų dolerių. Be to, bus siekiama, kad per dvejus metus būtų parengta tūkstančiai sausumos, oro ir jūrų sistemų, kurios būtų parengtos pradiniam dislokavimui.
Pentagono nuomone, dirbtinio intelekto laivynas gali vaidinti svarbų vaidmenį pakreipiant jėgų pusiausvyrą: autonominės sistemos daugiausia dėmesio skirtų navigacijai ir taikinių nustatymui, kaip pagrindinę technologiją naudojant virtualią realybę.
Tačiau Kinija irgi daug dėmesio skiria dirbtinio intelekto tyrimams ir plėtrai. Šalis gamina savo modelius, atskirus nuo gaminamų Jungtinėse Valstijose, todėl informacijos apie ginkluotę tarptautinėje erdvėje nedaug.
Tačiau net keli kariniai pareigūnai pastaraisiais metais dėl neįtikėtino Pekino plėtros ir pajėgų vystymo tempo Kiniją ėmė vadinta galybe, kuri diktuoja karybos madas net beveik nuolat su kuo nors kariaujančiai Amerikai.
O neseniai duodamas interviu, Teksaso kongresmenas Maiklas McCaulas JAV-Kinijos lenktynes dėl dirbtinio intelekto sistemų ir jų kūrimo palygino su kosmoso lenktynėmis tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.
Kovai su Kinija besiruošianti Amerika susiduria su finansų ir ginkluotės trūkumu
Tačiau ne viskas taip paprasta: karinės ambicijos kainuoja ir dažniausiai – itin daug. JAV planuojamo dronų parko rangovai išreiškė susirūpinimą, kad projektui skiriamos lėšos yra mažesnės už jam įgyvendinti reikalingas. Naujausiame Pentagono biudžete dirbtinio intelekto tyrimams ir plėtrai prašoma apie 1,8 mlrd. dolerių, tačiau nedaug informacijos apie tai, kiek šių pinigų bus skirta kiekvienam projektui.
O JAV gynybos departamentas ir taip susiduria su nemenka finansine krize, be to, ima stigti įrangos. Jos įsigijimo procesai stringa tiek dėl tų pačių finansų, tiek dėl gamybos trikdžių.
Ši problema išryškėjo tik per pastaruosius kelerius metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Remdama šią šalį, JAV ištuštino ir savo ginklų atsargas, tuo tarpu Kinija ėmė ir padidino savo karines išlaidas.
Dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad prezidento Joe Bideno administracija į tai reaguoja vangiai – respublikonai pažymi, kad atsako reikia čia ir dabar. Kita vertus, greitas atsakas gali būti neįmanomas iš esmės dėl to, kad JAV gamybos bazė nuo Šaltojo karo laikų sumažėjo.
Vašingtonas staiga susidūrė su tuo, kad daugybė jam reikalingų šaudmenų, lėktuvų ir laivų dalių ir detalių gaminama užsienyje, įskaitant Kiniją. Tarp trūkumų: kietųjų raketų variklių sudedamosios dalys, korpusai, staklės, sprogdikliai ir sprogstamųjų medžiagų bei sprogmenų pirmtakai, kurių daugelis gaminami Kinijoje ir Indijoje.
Be to, labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos[6]. Pasak Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos prezidento Deivido Norkvisto, JAV gynybos darbuotojų skaičius sumažėjo iki trečdalio buvusio 1985 m., o iš gynybinio sektoriaus pramonės pasitraukė apie 17 000 įmonių. Tuo tarpu komercinės bendrovės atsargiai žiūri į Pentagono taisyklių ir apribojimų painiavą.
Sustiprinti savo pozicijas jau gali būti per vėlu – karą JAV gali pralaimėti
Nors prezidentas J. Bidenas neseniai pasirėmė Korėjos karo metu priimtu nepaprastosios padėties gynybos produkcijos įstatymu, kad būtų atkurta ir išplėsta šalies vidaus hipergarsinių raketų pramonė, daugelis administracijos kritikų sako, kad to nepakanka.
Christianas Brose’as, buvęs senatoriaus Johno McCaino vyresnysis padėjėjas, sako, kad gabar gynybos biudžetui JAV gali kasmet skirti trilijoną dolerių ir per ateinančius penkerius metus vis tiek nesulauks reikšmingo tradicinių karinių pajėgumų padidėjimo. Viskas dėlto, kad Amerika nepažvelgė pakankamai toli į priekį ir nenumatė Kinijos pranašumo.
Naujuose Amerikos naikintuvuose F-35 yra magneto sudedamoji dalis, pagaminta iš lydinio, beveik išimtinai gaunamo Kinijoje. Kinija taip pat visiškai dominuoja staklių ir retųjų žemių metalų, būtinų raketų ir amunicijos gamybai, taip pat akumuliatoriuose naudojamo ličio, kobalto, puslaidininkiuose naudojamo aliuminio ir titano gavyboje. Šiuo metu Kinija valdo apie 45-50 proc. visos pasaulio laivų statybos, o Jungtinės Valstijos – mažiau nei vieną procentą.
Kinija nutolo ir šiuo metu vis dar nemažina savo apsukų. Tai reiškia, kad pasivyti ar net pralenkti šią šalį tampa vis sudėtingiau. Galbūt dėl to, vis daugiau JAV ekspertų teigia, kad pagrindinis tikslas prieš Kiniją turėtų būti ne kariauti, o atgrasyti Pekiną nuo karo pradžios. Tačiau čia ir vėl, reikia tvirto prezidento J. Bideno įsikišimo, kurio šiuo metu stinga.
„Jie atėjo į valdžią nenorėdami spręsti šių klausimų. Dabar juos tam tikra prasme pradeda pažadinti realybė“, – sako Amerikos verslo instituto gynybos pramonės bazės ekspertas Bilas Grinvaltas.
Tuo tarpu Heather Penney, buvusi Oro nacionalinės gvardijos pilotė ir Mitchell Aerokosminių studijų instituto vyresnioji bendradarbė teigia, kad jei JAV žinojo, kad turės apginti Taivaną po trejų metų, dabar jau vėluoja bent dvejais.
„Dvejus metus reikia skirti biudžetą šioms platformoms, metus – pasirūpinti tiekimu, trečius metus – visa tai sujungti, o parengti patyrusį kovinį pilotą užtrunka maždaug penkerius metus“, – apie galimas JAV pasiruošimo karui klaidas kalba H. Penney.
