Pristatyti unikalieji 2024-ųjų olimpinių žaidynių medaliai

Paryžiaus olimpiados medaliuose – dalis Eifelio bokšto

2024 m. liepą Paryžiuje prasidės vasaros olimpinės žaidynės. Joms artėjant, organizatoriai paskelbė, kad šių metų čempionai iš olimpiados galės parsivežti neįprastus medalius.

Juose bus užslėptos Paryžiaus simbolio – Eifelio bokšto – dalys. Šis elementas atsiras ant olimpinių ir parolimpinių medalių^[1]. 

Eifelio bokštas buvo pastatytas dar 1889 m., prieš pasaulinę parodą Paryžiuje. Per visą šį laiką, jis buvo kelis kartus atnaujintas, o per remonto darbus pašalintas metalas buvo išsaugotas.

Dabar olimpiados organizatoriai skelbia, kad Paryžiaus žaidynių olimpiniuose medaliuose bus panaudotas būtent šis metalas.

„2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių aukso, sidabro ir bronzos medaliai turės Prancūzijos atspalvį“, – teigiama olimpiados rengėjų išplatintame pranešime spaudai.

Iš tiesų, šią vasarą žaidynėse medalį iškovoję sportininkai net gaus bokštą eksploatuojančios bendrovės „Societe d'Exploitation de la tour Eiffel“ autentiškumo sertifikatą.

„Eifelio bokštas, Paryžiaus dukra ir svarbiausių pasaulio renginių vieta, turėjo būti panaudotas, kad sportininkai gautų nepamirštamą Paryžiaus suvenyrą“, – sako eksploatuojančios bendrovės prezidentas Jeanas-François Martinsas^[2].

Renovacijos metu Eifelio bokšto metalas buvo išsaugotas, o dabar bus prikeltas antram gyvenimui

Olimpinių žaidynių organizatorių teigimu, prieš daugelį metų įvykdytos renovacijos metu pašalintos Eifelio bokšto metalas dabar bus naudojamas iš naujo. Ant kiekvieno medalio bus pavaizduotas šešiakampis, pagamintas iš Eifelio bokšto.

Šešiakampis pasirinktas neatsitiktinai: tai geometrinę forma, kuri primena Prancūziją^[3]. Eifelio bokšto elementas pavaizduotas medalio centre ir įspaustas su 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių emblema.

Ant visų olimpinių ir parolimpinių medalių briaunos išgraviruotas sporto šakos, disciplinos ir renginio pavadinimas. Šie užrašai ant olimpinių medalių užrašyti prancūzų kalba, o ant parolimpinių anglų kalba, t. y. atitinkamomis oficialiomis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) kalbomis.

Skirtingai nei ankstesniais metais, dabar tiek olimpiniai, tiek parolimpiniai medaliai bus vienodi. Pareiškime spaudai organizatoriai sako, kad šis sprendimas reiškia abiejų renginių suartėjimą.

Be to, dar praėjusių metų liepą olimpinių žaidynių organizatoriai paskelbė, kad olimpinis deglas bus pirmasis žaidynių istorijoje, kuris bus naudojamas ir olimpinėms, ir parolimpinėms žaidynėms.

Iš viso, 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms pagaminti 5084 medaliai. Medalio skersmuo siekia 85 mm, jo storis yra 9,2 mm. Aukso medalis svers 529 g, sidabro medalis atitinkamai svers 525 g, o bronzes medalio svoris pasieks 455 g.

Šie medaliai yra vienas iš kelių būdų, kuriais olimpinių organizatoriai per šiais žaidynes bando atkreipti dėmesį į žymiausias Prancūzijos vietas. Be Eifelio bokšto įtraukimo, dėmesys atkreipiamas ir į kitus Paryžiaus simbolius. Pavyzdžiui, jojimo varžybos vyks Versalio rūmuose, o paplūdimio tinklinio rungtynės bus žaidžiamos Eifelio bokšto papėdėje.

Olimpiniai medaliai yra svarbi žaidynių dalis

Olimpiniai medaliai kiekvienose olimpinėse žaidynėse yra skirtingi. Juos specialiai kiekvienoms atskiroms olimpinėms žaidynėms sukuria žaidynes rengiančio miesto organizacinis komitetas^[4].

Aukso, sidabro ir bronzos medaliais apdovanojami visų olimpinių žaidynių varžybų geriausiai pasirodžiusieji. Ši tradicija prasidėjo Sent Luiso olimpinėse žaidynėse dar 1904 m.

Aukso, sidabro ir bronzos medaliai, skiriami olimpinių ir parolimpinių žaidynių dalyviams, yra aukščiausio lygio sportiniai pasiekimai žaidynėse. 

Įdomu tai, kad auksiniai medaliai turi būti padengti ne mažiau kaip 6 gramais aukso. Be to, olimpiniai medaliai turi būti ne mažesnio kaip 3 mm storio ir ne mažesnio kaip 60 mm skersmens. Bronziniai medaliai yra iš bronzos, kuri yra vario ir paprastai alavo lydinys (mišinys). 

Tiesa, pirmosiose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse 1896 m. nugalėjusiems sportininkams įteikti medaliai buvo pagaminti iš sidabro. Antrosios ir trečiosios vietos laimėtojai buvo apdovanoti bronzos medaliais. 

1900 m. nugalėtojai gavo taures arba trofėjus, o 1912 m. buvo paskutinis kartas, kai auksiniai olimpiniai medaliai buvo gaminami tik iš aukso. 

Senovės olimpinėse žaidynėse, kurios prasidėjo 776 m. pr. m. e., dalyviai medalių negaudavo.

Geriausi atletai buvo vainikuojami vainikais, pagamintais iš alyvmedžio lapų arba lauro medžio lapų. Be to, senovės žaidynėse prizą gaudavo tik nugalėjęs sportininkas. Antroji ar trečioji vieta nieko nereiškė.