Optimistinio karo pabaigos scenarijaus Ukrainoje galime neišvysti
Pentagonas skelbia, kad Ukraina artimiausiu metu nepajėgs išstumti Rusijos pajėgų iš neteisėtai aneksuoto Krymo pusiasalio. JAV Gynybos departamento pareigūnai nemano, kad Ukraina turi arba artimiausiu metu turės to, ko reikia pergalei.
Rusijai toliau veržiantis į Ukrainą, Vakarų pareigūnai situaciją vertina vis labiau pesimistiškai. Kai kurie iš jų dabar teigia, kad laikas gali būti Rusijos pusėje. Tokia prognozė pateikiama nepaisant ankstesnio, dar praėjusį pavasarį pareikšto įsitikinimo, kad kuo ilgiau karas tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Kijevas laimės.
O Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis toliau ragina Europos Sąjungą (ES) imtis griežtesnių priemonių prieš Rusiją. Apie tai užsiminta prieš penktadienį Kijeve vykstantį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą.
Susitikimo metu Ukraina sieks paspartinti savo kaip ES narės-kandidatės prisijungimo prie Bendrijos procesą, tačiau Vakarų pareigūnai teigiamų ženklų nesiunčia. Dėl to galima kaltinti ir korupciją, apie kurios mastus Ukrainoje kalbama vis dažniau.
Vien šią savaitę žiniasklaidą užgriuvo aibė pranešimų apie įvairių Ukrainos valdžios institucijų, muitinės, mokesčių ir gynybos ministerijų pareigūnų atleidimus, įtarimus korupcija, kratas ir sulaikymus.
O Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau švaistosi grasinimais Vakarams ir teigia, kad yra pasirengęs panaudoti smogiamuosius ginklus prieš NATO šalis, remiančias Ukrainą.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras skelbia, kad Rusija rengiasi pasiųsti maždaug 500 000 karių į plataus masto puolimą tam, kad atnaujintų karo veiksmus prieš pat vasario 24 d. – karo metines.
Pentagonas nemano, kad Ukraina susigrąžins Krymą
JAV žiniasklaida skelbia, kad keturi aukšto rango Gynybos departamento pareigūnai Pentagono Ginkluotųjų pajėgų komiteto įstatymų leidėjams slaptame pasitarime sakė, kad Ukrainos pajėgoms artimiausiu metu nepavyks atgauti Krymo[1].
Žiniasklaidą pasiekusiais duomenimis, Pentagono pareigūnai nemano, jog Ukraina turi ar netrukus turės karinę galią išstumti Rusijos karius iš pusiasalio. Krymas neteisėtai aneksuotas buvo beveik prieš dešimtmetį, 2014 m. Vis dėlto, pesimistiškų pranešimų Pentagonas nepatvirtina.
„Mes neketiname komentuoti už uždarų durų vykstančių slaptų pasitarimų, taip pat nekalbėsime apie hipotezes ir nespekuliuosime apie galimas būsimas operacijas. Kalbant apie Ukrainos gebėjimą kovoti ir susigrąžinti suverenią teritoriją, jų puikus pasirodymas atremiant Rusijos agresiją ir nuolatinis gebėjimas prisitaikyti mūšio lauke kalba pats už save“, – sakė Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh.
Tačiau tai ne vienintelė panaši įžvalga, pasirodžiusi pastarosiomis savaitėmis. Neseniai Jungtinio štabų vadavietės komiteto pirmininkas, generolas Markas Milley sakė, kad būtų „labai sunku kariniu būdu išstumti Rusijos pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos“.
Ukrainos valdžiai artimas, anonimu likti norintis asmuo JAV žiniasklaidai teigė, kad V. Zelenskio administracija pasipiktino tokiomis M. Milley pastabomis, nes šalis šiuo metu ruošiasi dideliems puolimams. Be to, Ukrainos pareigūnai yra linkę pažymėti, kad JAV duomenys apie jų karinius pajėgumus jau anksčiau buvo neteisingi.
O bet kokias diskusijas, apie dalies teritorijų palikimą Rusijai Ukrainos valdžia veja šalin. Kalbėdamas sausį vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Davose, V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas atmetė idėją apie Ukrainos pergalę neatsikovojus Krymo.
Vis dėlto, anonimais išlikti pageidaujantys Vakarų pareigūnai jau tvirtina, kad šiuo metu kare laikas gali būti Rusijos pusėje. Jei praėjusį pavasarį Vakarų politikai buvo įsitikinę, kad kuo ilgiau karas tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad Kijevas laimės, tai dabar šis pasitikėjimas žlunga[2].
Įsivyrauja priešingos nuotaikos, pradedama baimintis, kad Rusija įgauna pranašumą, manoma, kad 2023 m. Ukraina nebūtų pajėgi vykdyti panašių puolimų kaip 2022 m.
Ukraina siekia griežtesnių sankcijų Rusijai
Šį penktadienį aukščiausi ES vadovai vyksta į Ukrainos sostinę Kijevą, kur rengiamas ES aukščiausiojo lygio vadovų susitikimas. Jame bus aptariamas Ukrainos narystės ES klausimas, esama karo padėtis, papildomi paramos paketai ir sankcijos Rusijai.
Dar prieš susitikimą Ukrainos prezidentas kalbėjo, kad sieks su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen aptarti naują, jau 10-ąjį ES sankcijų paketą.
„Dabar sankcijų tempas Europoje kažkaip sulėtėjo, o teroristinė valstybė, priešingai, prisitaiko prie sankcijų, ir mums reikia ją pasivyti. Turime tai ištaisyti“, – sakė V. Zelenskis[3].
Gruodį ES įgyvendino 9-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo į sankcijų sąrašą įtraukta buvo dar 200 asmenų ir subjektų, ginkluotosios pajėgos, Rusijos parlamento nariai ir gynybos pramonės įmonės.
Vis dėlto, ES pareigūnų vizito metu V. Zelenskis sieks ne tik užsitikrinti tęstinę paramą ir griežtą Vakarų požiūrį į Rusiją, bet ir pralaužti ledus diskusijoje dėl pagreitinto Ukrainos prisijungimo prie ES.
Tiesa, visi ženklai rodo, kad pozityvių naujienų Ukraina nesulauks. Nors neseniai Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalas sakė, kad tikisi prisijungti prie ES per dvejus metus, paskutiniame Bendrijos pareiškime teigiama, kad ES priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų, kai bus įvykdytos visos Komisijos nurodytos sąlygos[4].
Korupcija Ukrainoje klesti
O Ukrainos prisijungimui prie ES labiausiai kelią užkirsti gali šalyje net karo metu išplitusi korupcija. Net Vakarų žiniasklaidą jau pasiekia naujienos apie aukštų valdžios pareigūnų ir institucijų vadovų korupcines schemas, pinigų pasisavinimą ir plovimą.
Buvęs gynybos viceministras Viačeslavas Šapovalovas buvo apkaltintas trukdymu teisėtai ginkluotųjų pajėgų veiklai „specialiuoju laikotarpiu“. Jis sudarė maisto tiekimo kariuomenei sutartis keliskart aukštesnėmis kainomis, pirkimai dėl neperšaunamų liemenių ir kitų daiktų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms taip pat pasirodė esantys neskaidrūs.
Tuo tarpu buvusiam Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų pirkimų ir materialinių išteklių tiekimo departamento direktoriaus pareigas einančiam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl turto iššvaistymo ir trukdymo teisėtai ginkluotųjų pajėgų veiklai. Dar vienam iš Gynybos ministerijos pareigūnų buvo pranešta apie įtarimus dėl lėšų pasisavinimo ir klastojimo. Kalbama apie fiktyvias sutartis su užsienio bendrovėmis dėl karinės technikos, orlaivių ir kitos ginkluotės tvarkymo, patikrinimo ir vertinimo[5].
Buvęs energetikos ministras taip pat įtariamas aplaidumu, dėl kurio buvo sudarytos valstybei nenaudingos sutartys oligarcho naudai. „Ukrtatnafta“ valdybos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas einančiam asmeniui buvo pranešta apie įtarimus dėl tyčinio mokesčių slėpimo, įvykdyto iš anksto susitarus su vyriausiuoju buhalteriu. Su šia veika siejami milijoniniai nuostoliai.
Dar 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ukrainos žiniasklaidos erdvę apskriejo žinia apie Gynybos ministerijos Valstybinių pirkimų departamento vadovo Bohdano Chmelnickio paieškas. Pareigūnas buvo įtariamas susijęs su neperšaunamų liemenių korupcijos byla[6]. Dabar išsiaiškinta, kad vykdant kratas, susijusias su šia istorija, buvo konfiskuota ir didžiulė pas buvusį viceministrą Oleksandrą Mironyuką aptikta pinigų suma. Jis iki atleidimo 2021 m. vadovavo viešųjų pirkimų departamentui.
V. Putinas toliau grasina Vakarams branduolinius ginklu
O Rusijos prezidentas V. Putinas toliau neatsisako grasinimų taktikos bei vėl prabilo apie savo šalies branduolinius pajėgumus, sakydamas, kad yra pasirengęs panaudoti „ne tik tankus“ prieš NATO šalis, kurios remia Ukrainą[7].
Sakydamas kalbą, skirtą 80-osioms Stalingrado mūšio metinėms paminėti, V. Putinas užsiminė, kad, siekdamas atremti Vakarų agresiją, jis yra pasirengęs panaudoti visą Rusijos karinį arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus.
„Mes nesiunčiame savo tankų prie jų sienų, bet turime priemonių atsakyti. Ir tai nesibaigs šarvuočių panaudojimu. Tai turi suprasti visi. Šiuolaikinis karas su Rusija bus visiškai kitoks. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“. Deja, matome, kad nacizmo ideologija savo šiuolaikine forma ir apraiškomis vėl kelia tiesioginę grėsmę mūsų šalies saugumui. Vėl ir vėl turime atremti kolektyvinę Vakarų agresiją.“
Kalbėdamas Volgograde Rusijos prezidentas pažymėjo, kad „pasirengimas eiti iki galo, daryti neįmanomus dalykus vardan tėvynės, vardan tiesos buvo ir yra daugiatautės Rusijos tautos kraujyje ir jos charakteryje“.
Rusija gali atnaujinti puolimą visoje Ukrainoje
Kol Rusijos prezidentas grasina Vakarų partneriams, Ukrainos gynybos ministras prognozuoja, kad Rusija yra numačiusi naujas masinio puolimo datą – vasario 24 d. – per pirmąsias šio konflikto metines.
„Manome, kad, atsižvelgiant į tai, jog jie gyvena simbolika, jie sieks ką nors išbandyti apie vasario 24 dieną, – teigia O. Reznikovas[8].
Gynybos ministras teigia, kad Kijevas mano, jog į Ukrainą gali atkeliauti iki pusės milijono rusų karių. Dėl to iki to laiko siekiama užsitikrinti kuo daugiau partnerių paramos.
Rusija yra paskelbusi, kad yra sutelkusi apie 300 000 karių. Vis dėlto, ukrainiečių pusė mano, kad karių skaičius gali siekti 500 000, o karo metinių data gali pasitarnauti propagandiniais tikslais, siekiant parodyti, jog „specialioji karinė operacija“ vyksta taip, kaip ir turėtų. Negana to, vasario 23 d. minima Rusijos Tėvynės gynėjo diena – karių pagerbimo šventė.
