<h2>Naujasis biudžetas priimtas vos per plauką: opozicija balsavime nepasirodė</h2>
<p>Antradienį Seimas priėmė 2022 metų biudžetą. Už jį balsavo 71 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, o keturi susilaikė. Opozicinių frakcijų parlamentarai balsavime nedalyvavo arba buvo tarp susilaikiusiųjų[1]. Valdantieji teigia, kad šis biudžetas leis daugiau dėmesio skirti šalies saugumui, švietimui, inovatyviai ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, atlyginimams bei skurdo rizikos mažinimui.</p>
<p>Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad ateinančių metų biudžetas atspindi poreikį keisti svarbius šalies valdymo aspektus: didinti šalies saugumą, reformuoti švietimo sistemą, atsižvelgti į sveikatos apsaugos paslaugų kokybę bei teikiamas socialines paslaugas. Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad kitais metais ženklų pokytį pajus medikai, mokytojai, statutiniai pareigūnai, viešojo sektoriaus tarnautojai, kuriems atlyginimai ir bus keliami.</p>
<blockquote>
<p>„Siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, praplečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas", – pasakoja finansų ministrė[2].</p>
</blockquote>
<p>Nors biudžetas Seime sukėlė nemenką diskusijų bangą, valdantieji džiaugėsi vos per plauką nubalsavę už ateinančių metų finansinius planus. Opozicijai rodant nepasitenkinimą 2022-ųjų biudžetu, bet kokias diskusijas premjerė I. Šimonytė užbaigė teigdama, kad „valstybei yra geriau turėti biudžetą, nei jo neturėti“.</p>
<p>Seimo priimtas biudžeto įstatymas bus atiduotas prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašyti. Vis tik, čia tikėtis trikdžių nereikėtų: Prezidentūra iš anksto patikino, kad ateinančių metų finansinis planas yra tinkamas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-dubovan-y_x747yshlw-unsplash.jpg" alt="Atlyginimai" /></p>
<h2>Kokių permainų gali tikėtis eilinis darbuotojas arba senjoras?</h2>
<p>Kaip skelbia finansų ministerija, ateinančių metų biudžete numatyta daugiau nei 20,6 mlrd. eurų išlaidų (neįskaitant ES ir COVID-19 lėšų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – beveik 7 901,8 mln. eurų. Tai 807,8 mln. eurų daugiau nei 2021-ais metais. Sveikatos apsaugai atiteks 3 040,6 mln. eurų – 382,8 mln. eurų daugiau nei šiemet.</p>
<p>Švietimo sritis sulauks 2 818,4 mln. eurų, gynyba – 1 323 mln. eurų, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 775 mln. eurų, kultūros sritis – 646,9 mln. eurų. Mažiausiai nuskilo komunaliniam ūkiui, kuris bus remiamas 314,3 mln. eurų ir aplinkos apsaugai, kuriai skirti 343,2 mln. eurų[3].</p>
<p><strong>Visuomenei aktualiausi šie biudžeto aspektai:</strong></p>
<ul>
<li>Pensijoms kitąmet iš viso skirta 4,251 mlrd. eurų – 11,9 proc. daugiau nei šiemet. Vidutiniškai senatvės išmokos augs apie 11 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.</li>
<li>Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens 32 eurų išmokas gaus visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. </li>
<li>Dėl didėjančios bazinės socialinės išmokos (BSI), kitais metais vaiko pinigai augs nuo 40 iki 42 eurų.</li>
<li>Didės išmokos globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams: iki 6 metų bus mokama 218 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 metų vaikams – po 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliesiems ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja – po 273 eurus.</li>
<li>Pasitelkus Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), planuojama vidutiniškai 6 proc. didinti medikų atlyginimus.</li>
<li>Biudžetinių gydymo įstaigų darbuotojų specialistų, priklausančių profesinėms sąjungoms, atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 10,9 proc.</li>
<li>Pedagogų pareiginės algos didės apie 10 proc., o dar 2,5 proc. atlyginimai galės augti dėl veiklos sudėtingumo ar krūvio. Algos kils ir auklėtojams – apie 11,5 proc. Taip pat, mokyklų vadovams – apie 19,7 procento. 12,5 proc. kils mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.</li>
<li>Dėl didinamo bazinio pareiginės algos dydžio augs valstybės tarnautojų atlyginimai: nuo 12 iki 52 eurų „į rankas“[4].</li>
</ul>
<h2>Opozicija buvo įsitikinusi, kad valdantiesiems priimti biudžeto nepavyks</h2>
<p>Po balsavimo Seime vyravo skirtingos nuotaikos. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, naujasis biudžetas yra svarbus pasiekimas, nes augant prekių bei paslaugų kainoms leis didinti žmonių gaunamas pajamas: tam bus skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų. Vis tik, ne visi buvo tokie optimistai.</p>
<p>Dar prieš balsavimą dėl 2022-ųjų metų biudžeto, Darbo partijos narys Artūras Skardžius ragino nebalsuoti ir teigė, kad naują biudžetą „suvalgys“ infliacija:</p>
<blockquote>
<p>„Nėra kuo girtis, kad asignavimai jautrioms sritims didėja. Jie didėja vos keliais procentais, kai infliacija, tikėtina, viršys 10 proc. ir praris visą numatytą biudžeto prieaugį. Nespėjo baigtis pirmieji metai valdžioje, o Vyriausybės vertybinę politiką ištiko bankrotas. Jūs rimtais veidais svarstote jos finansavimą", – situaciją vertino politikas[5].</p>
</blockquote>
<p>Kritikos negailėjo ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, kuris teigė, kad augant ekonomikai, didės fiskalinis deficitas.</p>
<p>Prieš pagrindinį balsavimą Seimo salėje kilo menkas chaosas: opozicijai trūko kantrybė dėl valdančiųjų rodomos nepagarbos, kai šie neskubėjo rinktis į balsavimą. Dėl to, opozicija per svarstymą išėjo iš plenarinių posėdžių salės.</p>
<p>Vėliau, „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kalbėjo, kad galutiniame balsavime nedalyvaus nei vienas opozicijai priklausantis seimūnas ir tikino, kad negali būti jokių iliuzijų, jog biudžetas bus priimtas, nes Seime nėra dalyvaujančio 71 parlamentaro. Vis tik, būtent 71 parlamentaras už naują biudžetą ir nubalsavo.</p>
