<h2>Konstitucinio Teismo teisėjo įtakos zona – mažumų teisės</h2>
<p>Gana prieštaringai nuskambėjo pasirodžiusi žinia apie naujai paskirtą Konstitucinio Teismo teisėją Vytautą Mizarą. Internautai pasipiktino, kad į svarbias pareigas skiriami asmenys, atitinkantys vienos ideologijos kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad naujasis KT teisėjas ypatingai atstovauja mažumų teises, o tarp jų ir LGBT bendruomenės interesus. Už šio asmens paskyrimą į tokias pareigas balsavo A. Armonaitės Laisvės partija, V. Čmilytės socialdemokratai ir I. Šimonytės konservatoriai.</p>
<p>Pažymima, jog dėl V. Mizaro kandidatūros „neturėjo kilti abejonių“ – mat šis kandidatas yra išties aukštos kompetencijos teisinės srities profesionalas. Štai netgi į Lygių galimybių kontrolierės pareigas paskirtos B. Sabatauskaitės tėtis J. Sabatauskas nedrįso suabejoti kandidato kompetencijomis.</p>
<blockquote>V. Mizaras ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje ir norėčiau pasakyti, kad tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė kaip kandidatą į KT teisėjus. Tai aukštos klasės teisės profesionalas, ypatingai korektiškas, spręs klausimus, vadovaudamasis Konstitucija. Nepaisant bet kokių diskusijų, bandant primesti kitokį kontekstą, – teigė J. Sabatauskas.</blockquote>
<p>Netgi ir kitas kandidatas – Algimantas Valantinas, sulaukęs nemažai kritikos, buvo taipogi paskirtas į teisėjus.</p>
<p>Skelbiama, kad už V. Mizaro kandidatūrą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 14 parlamentarų ir vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Už kitą kandidatą į KT teisėjus, A. Valantiną, balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 13 ir susilaikė 21. Taipogi buvo sugadintas vienas balsavimo biuletenis.[1] Galiausiai nuspręsta, kad A. Valantino kandidatūra labiausiai tinkama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.</p>
<p>Visuomenė pradėjo nepasitikėti aukščiausiomis valdžios institucijomis, ypatingai po KT pirmininko D. Žalimo šališkų išsireiškimų apie pritarimą Stambulo konvencijai, lyčiai neutralią šeimą, tvirtą „ne“ Seimo nario atšaukimui iš pareigų. Štai Žalimas netgi pasisakė prieš galimybę referendumo būdu visuomenei nuspręsti dėl Stambulo konvencijos poreikio – matyt, suprato, jog palaikymas būtų menkas:[2] „Referendumu negali būti sprendžiami tokie klausimai, kurie, tarkime, varžytų žmogaus teises arba priklausytų kitų valstybės institucijų kompetencijai“.</p>
<p>Panašu, kad nešališku visais klausimais turintis būti Teismas tampa dar vienu valdančiųjų įrankiu ideologinėms nuostatoms formuoti. </p>
<h2>Nepotizmo apraiškos valstybinėse institucijose – jei atstovauji mažumas – „prasimuši“</h2>
<p>Vienašališkas valdančiųjų „tango“ pastebėtas jau anksčiau – pastebimas galimas liberalų siekis nuosekliai „susodinti“ savus į reikšmingas valstybės institucijas ir tokiais žmonėmis pasitelkti kaip LGBT bendruomenės formavimo įrankiais. Štai, toli ieškoti nereikia – Seimo Žmogaus teisių komitetui vadovauja „profesionalus gėjus“ T. V. Raskevičius, Lygių galimybių kontroliere paskirta Seimo nario J. Sabatausko dukra B. Sabatauskaitė, ypatingai ginanti mažumų interesus. Prieš tai LGKT kontrolierės pareigas ėjo Darbo partijos frakcijos nario A. Skardžiaus marti – Agneta Skardžiuvienė, LR teisingumo ministre buvo paskirta E. Dobrovolska, taipogi atstovaujanti Laisvės partijos interesus.</p>
<p>Tiesa, A. Skardžiuvienė „šventumu“ taipogi negalėjo pasigirti – dar prieš ateinant į pareigas B. Sabatauskaitei, buvo rūpinamasi LGK neskundžiamumu teismui. Akivaizdu, kad Agneta išreiškė norą turėti galią virš įstatymo ribų. Panašu, kad tokie „savi įrankiai“ suteiks galimybių išplėsti LGBT teises šalyje ir teisiškai persekios kitaminčius. Pabrėžkime – tai žmonės, neva kovojantys „už laisvę“ – laisvę uždėti apynasrius nepritariantiems.</p>
<p>Taip pat svarbu paminėti, kad „laisvas“ Lietuvos pilietis neturi realių teisių kovoti prieš „išrinktuosius“. Teiginį galime pagrįsti M. Kluonio skandalu dėl vykusio mobingo LGKT skyriaus vedėjo T. V. Raskevičiaus iniciatyva. Kad ir nukentėjusysis kreipėsi į teismą kelis kartus dėl tokių veiksmų teisėtumo, situacija darbe nepasikeitė ir, galiausiai, šis turėjęs palikti savo pareigas, kadangi atmosfera darbe buvo nepakenčiama.[3]</p>
<p>Kalbant konkrečiai apie V. Mizarą, šis asmuo yra Vilniaus universiteto profesorius, Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centro vadovas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatu įmonėje „Ellex Valiūnas ir partneriai“, taipogi buvo teisingumo ministro patarėju ir dar daugelis kitų karjeros vingių, leidžiančių pasitikėti šio asmens kompetencija. Tačiau S. Skvernelis taipogi išreiškė susirūpinimą dėl šio jau paskirto KT teisėjo nepolitiškumo:[4]</p>
<blockquote>Aš, kiek atsimenu, tai tikrai V. Mizaras aktyviai dalyvavo reikšdamas savo poziciją prezidento rinkimuose dėl vieno iš kandidatų,- kalbėjo opozicijos lyderis, – pasižiūrėkite jo feisbuką ir bus „už Ingridą, už Ingridą“.</blockquote>
<p>Akivaizdu ir tai, kad šis teisėjas turi ir LGBT bendruomenės palaikymą ir tai atsispindi viešojoje erdvėje skelbiamomis palaikymo žinutėmis.</p>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/lgl-palaikymas.jpg" alt="LGL išreikštas palaikymas" /></p>
<p>Prie sveikinimų prisidėjo ir Laisvės frakcijos narys T. V. Raskevičius apie V. Mizaro pergalę paskelbęs savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Žinoma, tokį profesionalą turėti savo užantyje – stipru – V. Mizaras teismuose atstovavo LGBT bendruomenei. Tačiau, įdomu, kokiais teisingumo principais bus remiamasi teismuose, kai mažumos interesai pradės kirstis su daugumos? Panašu, kad kadaise svarbia buvusi Lietuvos Respublikos Konstitucija tampa eiliniu „dokumentėliu“, kurio „rašliavos“ niekam neįdomios.<img src="77_CDN_URL/images/raskevicius-sveikina-mizara.jpg" alt="Raskevičiaus sveikinimas" /></p>
<p>Mat LR Konstitucijos VIII skirsnio 104 straipsnis teigia, kad:[5] </p>
<blockquote>Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.</blockquote>
<p>Panašu, kad norima tokių galimybių, kurios būtų „lygesnės už lygias“.</p>
<h2>Anot V. Mizaro, partnerystės įstatymas su konstitucine šeimos samprata nesikerta</h2>
<p>V. Mizaro teigimu, partnerystės įstatymas niekaip nesikėsina į vyro ir moters santuokinę sampratą. Nors ir atstovavęs daugiausiai LGBT bendruomenės teises teismuose, V. Mizaras teigė, jog „Konstitucija gina kiekvieną žmogų ir kiekvieno žmogaus teises, nepaisant lytinės orientacijos“.[6]</p>
<p>Labai svarbu suvokti, kad lytims neutrali partnerystė tėra laiptelis į tolimesnius veiksmus, tai nėra galutinis tikslas. Juk įteisinus partnerystę, tos pačios lyties asmenys galės sudaryti santuokas, o tai reiškia, kad taptų pilnavertėmis šeimomis, o kaipgi „pilnavertė šeima“ – be vaikų? Todėl netrukus bus reikalaujama leisti įsivaikinti vaikus. Partnerystės įteisinimas, panašu, prasidėtų nuo pagrindinio Lietuvos Respublikos dokumento – tai yra, Konstitucijos, koregavimo. </p>
<p>LR Konstitucijos III skirsnio 38 straipsnyje yra nurodoma, kad: „Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį“. Tad norint įteisinti partnerystę, bus poreikis pakeisti šį straipsnį į: „Valstybė registruoja partnerystę, gimimą ir mirtį“. Vis dėlto, koks yra vienalyčių asmenų partnerystės poveikis mažamečiams ir jų psichikai, jau yra atlikta keletas tyrimų (ateityje statistika tik platės). </p>
<p>Atliktos analizės metu buvo tirti 175 vaikai, teigę, kad juos augino motina lesbietė ir 73 vaikai, teigę, kad jie užaugo su tėvu gėjumi. Tyrimo rezultatai parodė, jog 24 iš 40 tirtų vaikų sekėsi prasčiau lyginant su vaikais, augančiais heteroseksualioje poroje. Keturiolika procentų vaikų, turinčių lesbietę mamą tam tikrą laiką praleido vaikų globos namuose. Atlikto tyrimo duomenimis, mažiau nei 2 proc. visų respondentų teigė, kad visus savo 18 metų gyveno su mama ir jos partnere.[7]</p>
<p>Tad asmenys, užimantys aukštas valstybines pareigas turi ypatingai nešališkai ginti vaikų interesus, paremtus ilgalaikiais psichologiniais tyrimais, kurių tikslūs rezultatai, panašu, pasirodys tik ateityje. Kaip vaiko psichiką paveiks dviejų tėčių ar motinų turėjimas. Šiuo atveju galime net prieiti išvados, kad garsiosios Žmogaus teisės yra aukščiau Vaiko teisių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/family-1.jpg" alt="Šeimos samprata" /></p>
