Vaivorykštės skonis primena translytės moters penį ir translyčio vyro makštį
Korporacijų piktavališkumo gelmėse iškyla naujas subjektas, tamsos pranašas – „Skittles“, pasiruošęs sekti „Bud Light“ gėdingo nuopuolio pėdomis. „Bud Light“ – tai šiurpus pergalingo boikoto, nukreipto prieš bendrovę, kuri ėmėsi tokių pat grėsmingų veiksmų prieš vaikus, pavyzdys.
Milijonai žmonių nukraujavo šokdami su skaldančių ideologijų velniu. Dabar „Skittles“, šio nedoro palikimo nešėja, siekia sutrypti nekaltumą ir, apgaulingai prisidengdama pažanga, į jaunų žmonių protus įsiskverbti psichinėmis kančiomis, viliojimu ir žalojimu.
Jei „netyčia“ tapote homofobiškais, nenusiminkite: laukia ne tik brangstančių plastikinių maišelių vajus, bet ir varijuojančias pakraipas išbandyti siūlantys saldėsiai. Kitaip sakant, imkite po du – remkitės estų pavyzdžiu, kurie dėl nukritusio rublio kurso vis dažniau važiuoja į šią šalį apsipirkti – nepaisant sankcijų ir galimų grėsmių[1].
Kai „Skittles“ pristatė saldainius su įmantriomis iki šiol nematytomis pakuotėmis, kuriose švenčiami „Black Lives Matter“ (liet „Juodaodžių gyvybės yra svarbios“) ir transseksualumas, pirkėjai pasipiktino ir paragino tai boikotuoti[2].
Kad pradžiuginti kai kurių pasauliečių akį, o kitų išbesti, dalis pakuočių pasidabino įprasta raudona spalva, boluojančia vaivorykštės fone. Kiti šios atributikos puoselėtojai neatsiliko – skanumyną įpakavo į juodai baltą pakuotę, ant kurios puikuojasi translyčių vėliava ir užrašas „Black Trans Lives Matter“ (liet. „Juodaodžių translyčių gyvybės yra svarbios“). Tokios tos naujienos, paverčiančios jūsų vaikus LGBTQ+ aktyvistais. O koks gi šio reiškinio skonis?
Lyg arklio karčiai tarpdantyje; lyg mėšlo gabalas pažastyje; lyg voverės uodega lojančio ruso pakinkliuose. Jei tai vaivorykštės spalvos, atsisakau jų ragauti.
Smalsu, kodėl kiekvienas prekės ženklas turi įtraukti tokius dalykus į reklamą – nejaugi nėra geresnių būdų? Kiek pristabdžius tampa aišku, jog geresnių būdų ištuštinti vaikams ikimokyklinius „kibirus“ ir atsakingiems tėvams nasrus – nerasim nė su jokiu varguolišku žiburiu.
Nė vienas vaikas neturėtų to valgyti, o suaugęs – pirkti. Kitose šalyse neleidžiama naudoti kenksmingų cheminių medžiagų, esančių maisto gaminamuose. Boikotuojant nesveiką maistą būtina suprasti, kad problemas sukelia ne tik spalvoti dažai, bet sektantų išmislai, kurie varžosi dėl žiaurumo privilegijų.
Laikui bėgant įsitikinsime, jog neteisingą vaikų elgesį lemia ne genetiniai pokyčiai, bet „novatoriškų“ valdininkų fejerverkai, pamažu legalizuojami kiekvienoje „savarankiškam mąstymui ne“ tariančioje tautoje.
Vaikų ateitis kabo ant translyčių plauko
Kai buvau vaikas, vienintelis dalykas, kurį perskaitydavau ant pakuotės, buvo tai, koks tai saldainis. Sakytumėte: „Vaikams pakuotė nerūpi, o jeigu jie ją ir pastebėtų, suvoktų, kad juodaodžių transseksualų gyvybės svarbios tiek pat, kiek ir visų kitų“. Tačiau potekstė visai kita: kadangi visas „Bud light“ reikalas, skirtas suaugusiems, norimo rezultato nedavė, nuspręsta nukreipti ginklus į vaikus.
„Skittles“ yra dar vienas gudrus verslas, nors, kita vertus, tai tėvų atsakomybė, ar pirkti ir palaikyti šias (ir visas kitas dienos šviesą išvysiančias) nesąmones. Receptas paprastas: balsuokite savo pinigine ir provokacijoms nepasiduodančia smegenine nepriklausomai nuo toksiškos žinutės, nes leidimas vaikams dalyvauti spalvotame cirke griauna jų ateitį.
Abejonių, tiesa, kelia ne tik marketinginiai tikslai, bet ir saldainių sudėtis, kurioje, kaip manoma, yra tartrazino, sukeliančio alergiją. Vyšnia ant torto – „Skittle“ mirkymas „Bud light“ aluje, kol surasime naują mėgstamiausią skonį.
Tie, kurie negali prisiminti praeities, yra pasmerkti ją pakartoti. Kiekviena karta įsivaizduoja esanti protingesnė už prieš tai buvusią ir išmintingesnė už ateinančią, bet dabartinis pasaulis liudija, kad turime dar vieną papildomą budinčią įmonę, kuriai reikia griežtos pamokos.
„Skittles“ nuodija kūnus ir sielas
Neapleidžia jausmas, jog kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, „Mars/Wrigley Company“, kuri gamina „Starburst“, „Skittles“, „M&Ms“, „Snickers“ ne tik nuodija vaikų kūnus, bet ir sielas[3]. Tokiu principu pelnomasi iš socialinio kredito balų, kurie „paragavę“ vaivorykštės privalėjo viską nuplauti baltai.
„Specialieji“ pasiūlymai iš tiesų vis dažniau apima vaivorykštės vaikymąsi. Tai liudija įvairūs užkandžiai, kurie ne tik primygtinai reikalauja įdėti į pakuotes savo politiką, bet ir neišlaiko savo prekės ženklo tapatybės: gimtadienio torto skonio „Kit Kats“, „Dorito“ skonio jautienos kepsniai ir visų skonių „Oreo“, išskyrus originalų. Mes norime saldainių, o ne trankių pranešimų – klasėse, kioskuose bei prekybos centrų kasose – apeinant šūkį „Taste the Rainbow – Black Trans Lives Matter“, nukreiptą į mažamečius iš visų pusių.
Atotrūkis tarp satyros ir tikrovės 2023 m., rodos, visiškai ištirpo, kiek tai susiję su verslo sprendimais. Cukrus + dirbtiniai dažikliai, kvapikliai, konservantai + pavojingos seksualinio pobūdžio žinutės + saldžiai skambantis pavadinimas = maistas ir didelės bėdos. Kas toliau?
Žmonės turi priimti sprendimus, kur išleisti savo pinigus.
Kai kurių produktų ir paslaugų, aišku, sunku išvengti. Tačiau asmeniškai manau, jog mums nereikėtų švęsti to, kas esame, kad gautume tai, ko kiti niekuomet neturės.
